Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pasienyje – naujos galimybės

Rūta Averkienė

Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius pasakoja apie knygelę, pristatančią teminių kaimų kūrimąsi

Dargužių kaimo moterys gamina sūrius

Varėnos rajono savivaldybė kartu su Varėnos turizmo ir verslo informacijos centru 2006 metais parengė ir pradėjo vykdyti projektą „Teminis kaimas: naujos galimybės pasienio regionų verslui, turizmui ir kultūrai“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Kaimynystės programos „INTERREG III“ lėšomis. Trys Varėnos rajono kaimai – Dargužiai, Senoji Varėna ir Subartonys – pasirinko temas ir toliau kryptingai į jas gilinasi. Dargužiai pamažu tampa sūrių kaimu, Subartonys imasi lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus gimtinės ir kūrybos temos, Senoji Varėna, kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinė, plėtoja muzikos ir menų temą. Projekto partneriams Lenkijos Respublikos Ščemudo apskrities Kolečkovo ir Bojano kaimams artimos meninio siuvinėjimo ir dailiųjų amatų temos. Projektas padeda telkti kaimo bendruomenes, ieškoti bei plėtoti savo temas.

Varėnos rajono savivaldybėje vyko šio projekto konferencija. Joje dalyvavo ir teminio kaimo plėtros galimybes aptarė ne tik trijų Varėnos rajono bendruomenių atstovai, bet ir projekto partneriai iš Lenkijos bei „INTERREG“ techninio sekretoriato direktorė Auksė Bernadišienė. Konferencijoje buvo pristatytas ir neseniai išleistas informacinis leidinys „Teminių kaimų kūrimosi perspektyvos Varėnos rajone“.

Seminaro dalyvius pasveikino ir sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo bei verslo bendruomenės plėtros palinkėjo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša. Apie patį projektą ir nuveiktus darbus kalbėjo jo vadovė, Plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Tatjana Saulevičienė. Pirmoji pažintinė Varėnos rajono ir Ščemudo (Lenkija) apskrities konferencija vyko Varėnos turizmo ir verslo centre vasario mėnesį. Tada projekto partneriai tik dalijosi patirtimi, kokios teminio kaimo plėtros galimybės ir nauda iš to bendruomenėms Lenkijoje. Patirties iš lenkų pirmojoje konferencijoje sėmėsi Dargužių, Subartonių ir Senosios Varėnos bendruomenių nariai. Vėliau jie semtis žinių vyko į Ščemudą.

Projekte dalyvaujančių bendruomenių atstovai baigiamojoje konferencijoje pristatė savo bendruomenių pasiekimus. Apie Dargužių kaimo bendruomenės – „sūrių kaimo“ – veiklą kalbėjo bendruomenės pirmininkė Aldutė Jankauskienė. Subartonių kaimo bendruomenės atstovės Ona Slaminienė ir Danutė Gaidukevičienė pristatė savo bendruomenės veiklą bei tolesnį pasirinktos temos „Rašytojo V.Krėvės-Mickevičiaus tėviškė“ vystymą. Apie veiklą Senosios Varėnos bendruomenės, besigilinančios į „M.K. Čiurlionio gimtinė. Muzika ir menas“ temą, kalbėjo bendruomenės pirmininkas Gintautas Miškinis. Apie Alytaus rajone esančio Eičiūnų kaimo plėtros galimybes kalbėjo bendruomenės pirmininkas Zenonas Anušauskas.

Konferencijoje patirtimi dalijosi ir partneriai iš Lenkijos – Kolečkovo ir Bojano menų kaimų bendruomenių atstovai.

Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius kalbėjo, kad galimybių atgaivinti ir plėtoti verslą turi kiekvienas didesnis kaimas.

Konferencijoje dalyvavusi „INTERREG“ techninio sekretoriato direktorė Auksė Bernadišienė paragino bendruomenes vykdyti naujas veiklas ir dalyvauti naujuose ES finansuojamuose projektuose, kuriuos laimėjus, bendruomenės galėtų naudotis realia parama.

Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius džiaugėsi, jog iš projekto lėšų pavyko išleisti gausiai nuotraukomis iliustruotą knygelę „Teminių kaimų kūrimosi perspektyvos Varėnos rajone“. Pasak šios knygelės sudarytojo A. Juškevičiaus, teminio kaimo kūrimas – tai vienas iš būdų kaimui atgaivinti ir išsaugoti. Jis nereikalauja didelių investicijų, bet suburia ir sutelkia vietos žmones bendram tikslui. Teminį kaimą galima kurti ir ten, kur, iš pirmo žvilgsnio pasirodytų, nėra nieko įdomaus. Svarbiausia – žmonės, turintys tikslą keisti aplinką ir norintys keistis patys. Jiems teks ne tik ugdyti bendruomeniškumą ir kūrybiškumą, bet ir mokytis verslumo pagrindų, renginių organizavimo ir paslaugų teikimo subtilybių, naudotis informacinėmis technologijomis. Pradžia bus nelengva, tačiau, svarbiausia, bus gyvas kaimas, gyventi čia galbūt sugrįš išvykusieji į miestus.

Prognozuojama, kad Europoje kultūrinis ir pažintinis turizmas įgis vis didesnę reikšmę. Jau dabar kuriami teminiai pramogų parkai. Atsiranda poreikis ir iniciatyvos emociniu požiūriu patraukliai veiklai, kursams ir mokymams ypatingoje aplinkoje. Todėl ypač svarbu sukurti pusiausvyrą tarp unikalios gamtos, kultūros paveldo ir iniciatyvių kaimo bendruomenių, ieškančių naujų galimybių atgaivinti savo kaimus per kitokias nei tradicinė žemdirbystė veiklos rūšis.

Teminiai kaimai sėkmingai gyvuoja Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Kaimų gyventojai susiburia, pasirenka patrauklią, jų kaimui būdingą temą ir ją plėtoja. Sukūrus traukos šaltinius, kaimai tampa garsūs savo veikla. Reikia lankytojus apgyvendinti, maitinti, vėliau – pasiūlyti ir kitų paslaugų. Teminiame kaime atsiranda ir plėtojasi verslai.

Varėnos rajono Zakavolių, Pelekiškės, Maksimonių kaimai garsūs juodosios keramikos meistrais, Zervynos – autentiška medine architektūra, Margionys – klojimo teatru ir titnago radimviete, Musteika turi drevinės bitininkystės muziejų ir t.t.

Varėna

Autorės nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“