|
Nesisklaidančios miglos
Petras KATINAS
Viename pastarojo meto interviu prezidentas Valdas Adamkus, paklaustas, kodėl vetavo Liustracijos įstatymą, panašiai kaip ir kiti kagėbistų gynėjai ėmė aiškinti, jog Seimas, priimdamas tą įstatymą, pažeidė taisykles, nesilaikė procedūros ir t.t. Bet labiausiai nustebino jo žodžiai, kad jis gyvenime net supratimo neturėjęs, kas buvo tas KGB... Net nesinori tikėti, kad taip kalba ilgametis amerikietis, buvusios okupuotos valstybės galva, ES ir NATO šalies prezidentas. Kur V. Adamkus gyveno kitoje planetoje ar kokioje negyvenamoje saloje, kaip koks Robinzonas? Juk Amerikoje tikriausiai skaitė laikraščius, knygas, kurių, apie KGB voratinklį ir jo apraizgytą pasaulį ten buvo išleista daugybė. Pagaliau ir mūsų emigracinėje spaudoje buvo pateikiama daugybė medžiagos apie tai, kas buvo NKVD, GPU ar KGB. Tiesa, kartą jau prezidentaudamas Lietuvoje, V. Adamkus pasigyrė, kad neseniai perskaitęs Nobelio literatūros premijos laureato Aleksandro Solženycino garsųjį Gulago salyną. Juk Amerikoje ta knyga didžiuliais tiražais išėjo dar 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje! O gal Santaros-Šviesos sambūris tokiais dalykais nesidomėjo?
Ir Prezidento samprotavimai, kad reikia pagaliau užbaigti liustraciją, kad ji nebežlugdytų mūsų valstybės, kad negalima priešinti visuomenės, o reikia ją kreipti kūrybingam darbui, irgi sunkiai suvokiami. Nieko sau. Kagėbistai ir rezervininkai, pasirodo, yra pasirengę kūrybiniam darbui vardan tos Lietuvos... Tokio dalyko net Brazauskas su Juršėnu ar Karosas su Šiauliene nesugalvotų, nors, aišku, mano turbūt lygiai taip pat.
Žodžiu, sumaištis visose valdžios grandyse ir galvose. Ką jau kalbėti apie besiblaškančią Vyriausybę, o ypač Seimą. Nė iš vietos nejuda sveikatos apsaugos, švietimo reformos. Blogiausia padėtis nežinia kam tarnaujančios ir kieno užduotis vykdančios teisėsaugos. Ja apskritai niekas nepasitiki. Užtat kaip kyla paksininkų Tvarkos ir teisingumo reitingai. Net šiurpas apima pagalvojus, kad dalis Lietuvos visuomenės jau taip beviltiškai apmulkinta ar atbukusi, jog nemato, kokiu keliu ketina Lietuvą vesti ši grupuotė.
Ko gero, vertas dėmesio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus pasiūlymas ateinantį pavasarį (jeigu nenumirsim nuo brangmečio) surengti pirmalaikius ne tik Seimo, bet ir Prezidento rinkimus. Išties, iki kadencijos pabaigos šis ypač nevykęs parlamentas ir besiblaškanti Vyriausybė dar gali pridaryti nemažai bėdų. O kas dėl Prezidento, tai kad ir kaip galvotume, geresnio kandidato, bent jau kol kas, nesimato. (Be to, ir Europos Sąjungoje jį įvertino kaip geriausią ES šalių naujokių vadovą.) Antra vertus, gali atsitikti, kad vėl pasodinsime į Daukanto aikštės rūmus kokį nors seną nomenklatūrininką ar Rusijos žmogų R. Paksą, ar Kremliaus bokštų mylėtoją Kazimirą Prunskienę. Pastaroji dabar beveik neišlenda iš komercinių televizijų rengiamų žemiausios prabos šou, darkosi su visokiais juokdariais ir o lia lia mergaičiukėmis. Kitas dalykas, dabartinis Seimas nė už ką nesutiks išsiskirstyti nesulaukęs kadencijos pabaigos. Ne tokia publika ten susirinkusi. Arba, anot vieno garsaus mūsų poeto, dar ne viskas išgerta ir viskas pragerta, ... dar ne visi laukiniai žvėrys Afrikoje sumedžioti.
Tačiau visiškai aišku, kad jokių pirmalaikių rinkimų nebus. Nebent kai kurioms politinėms jėgoms pavyktų sukelti socialinius neramumus. Tokių užuominų jau pasigirdo iš paksininkų stovyklos. O tai padaryti nėra jau taip sunku. Tuo labiau kad visi be išimties mato tautos moralinę degradaciją. Mes tampame ciniškais, piktais, primityviais egoistais. Aišku, dėl to kaltas ir mūsų sunkus gyvenimas, ir visos bėdos. Jeigu žmogus vos suduria galą su galu ir šiaip taip verčiasi nuo algos iki galvos, šventesniu ir kilnesniu nuo to nepasidarys. O ką daro dabartinė valdžia, kad nuramintų žmones, suteiktų jiems viltį? Šnekos apie mistinius nacionalinius investuotojus, pensijų ar atlyginimų didėjimą jau nebepaguodžia. Pensininkai puikiai mato, kad daugelis jų net būtiniausių vaistų neįperka, todėl neatsitiktinai per žiniasklaidą, netgi per nacionalinį radiją pasipylė Tvarkos ir teisingumo agitaciniai šūkavimai, reikalaujantys padidinti mokytojų atlyginimą iki Seimo narių atlyginimų, žadantys sumažinti biurokratiją ir užpilti visus pinigais ir kitomis gėrybėmis. Keisčiausia, kad atsiranda tikinčių tomis primityviomis pasakaitėmis. O pirmalaikiai Seimo rinkimai, nepaisant būsimos sumaišties, kelių mėnesių agitacinio paralyžiaus, anot žinomo politologo Kęstučio Girniaus, bent jau nustumtų nuo valdžios dabartinę neveiksnią premjero G. Kirkilo Vyriausybę. Iš tiesų Premjero elgesys darosi sunkiai suprantamas. Štai ateina pas jį pramonininkai jis jiems žada patenkinti jų reikalavimus, ateina profsąjungų atstovai irgi tie patys pažadai, pagaliau seimūnams irgi žada. Neatsitiktinai politologas Virgis Valentinavičius ironiškai kalbėjo, jog geriau jau premjeru būtų Dviračio žynių peliukas Sūrskis nei Kirkilas. Visa bėda, kad viskas priklauso nuo vadinamųjų socialdemokratų. Jie jau septynerius metus tvarkosi Lietuvoje kaip savo dvare. Ir geruoju tos valdžios neatiduos. Anot vienos provincijos mokytojos, ta valdžia bus jų rankose tol, kol jie neišmirs... Ilgokai tektų laukti, nes jau parengtas visas pulkas jaunų kadrų, sovietiniu žargonu kalbant partijos pagalbininkų ir rezervo. Jau vien jaunėlis Algirdas Paleckis ką reiškia! Būtų gyvas jo senelis, atsidžiaugti negalėtų tokiu vaikaičiu. Aišku, socdemų ideologai ar pretenduojantys tapti tokiais maloningai sutinka, kad opozicija valdžiai yra būtina, tačiau visiškai akivaizdu, kad jiems kur kas labiau patinka rusiška tvarka. Pavyzdžiui, gerai būtų turėti Seime tokią klusnią balsavimo mašiną kaip Jedinnaja Rossija.
Pagaliau, prasidedant pirmajam naujos ir nelengvos žiemos mėnesiui, iš aukščiausių valdžios kabinetų suskambo trimitai premjero garbei ir šlovei. Pasirodo, tai jo rūpesčiu Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai savo pelno sąskaita sutiko nedidinti elektros kainų. Tačiau beveik visų ekspertų nuomone, ta skirstomųjų tinklų malonė yra gudrus žaidimas. Premjeras užsidirbs papildomų populiarumo dividendų, o atėjus progai, elektros kaina bus padidinta gana smarkiai. Kita vertus, tas Premjero žingsnis iš anksto kasama duobė būsimajai Vyriausybei. Po Seimo rinkimų naujajai valdžiai neišvengiamai teks priimti nepopuliarius sprendimus, taip pat ir dėl elektros kainų. Tokiu atveju, jeigu socdemai atsidurtų opozicijoje, jiems atsirastų puiki proga pulti būsimą Vyriausybę. Negalima pamiršti ir to, jog elektros kaina kils verslo vartotojams. Tai reiškia, kad neišvengiamai augs prekių bei paslaugų kainos ir didės infliacija. O už dujas mokėsim beveik dvigubai daugiau. Tad po Naujųjų metų daugeliui iškils problema, kaip išgyventi iki pirmadienio.
© 2007 XXI amžius
|