Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tilžės Akto minėjimas

Jonas ČESNAVIČIUS

Minėjimo prezidiume – MLRT pirmininkas Vytautas Šilas ir atsakingoji sekretorė Birutė Kurgonienė Autoriaus nuotrauka

Spalio viduryje Lietuvoje buvo paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, o lapkričio 29 dieną Mažosios Lietuvos reikalų tarybos posėdžių salėje įvyko Tilžės Akto 89-ųjų metinių minėjimas.

Demokratiškai išrinkta Mažosios Lietuvos tautinė taryba, išreikšdama vietos lietuvių valią 1918 m. lapkričio 30 dieną paskelbė Aktą apie Mažosios Lietuvos ryžtą atsiskirti nuo Vokietijos ir įsijungti į atkuriamą Lietuvos valstybę. Deja, Tilžės Akto idėją tuo metu įgyvendinti nepavyko. Tik šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis – Klaipėdos kraštas – tapo neatskiriama Lietuvos valstybės dalimi.

Salėje, papuoštoje Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis, suskambėjo tautiniai himnai. Atminimo vakarą pradėjo Pietryčių Lietuvos kultūros veikėja, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) atsakingoji sekretorė Birutė Kurgonienė. Jos lyriški žodžiai apie Mažąją Lietuvą, iš ten kilusią lietuvių raštiją ir literatūrą šventiškai nuteikė visus dalyvius. Buvo padeklamuotos ištraukos iš Kazio Bradūno poezijos ir perskaityti kelionės į Karaliaučiaus kraštą prisiminimai.

MLRT pirmininko pavaduotojas dr. Algimantas Liekis savo pranešime pabrėžė Tilžės Akto juridinę svarbą. „1918 m. lapkričio 16 d. atstovų susirinkimas Tilžėje išrinko Prūsų lietuvių tautinę Tarybą ir įgaliojo ją priimti atitinkamą Aktą dėl lietuvių abiejose Nemuno pusėse susijungimo. 1919 m. gegužę jis buvo pateiktas Versalio lietuvių derybose Prancūzijos ir kitų valstybių delegacijoms. Nė viena šalis neužprotestavom jo kaip neteisingo, ar neišreiškiančio Mažosios Lietuvos suvereno teisingo siekimo. Tai, kad nebuvo atsižvelgta į Akto reikalavimus, Mažosios Lietuvos prašymus, lėmė ne pats Aktas, jo teisingumas ar neteisingumas, o geopolitinė padėtis“. Ilgametis MLRT vicepirmininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos Istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Matulevičius kalbėjo apie Mažosios Lietuvos Enciklopediją (MLE) – pirmąją pasaulyje enciklopediją apie lietuvininkų kraštą. Istorijos metraštyje Nordost-Archiv XIV tome išspausdinta Klauso Fuchso recenzija apie MLE.

Tačiau negalima sutikti su K. Fuchsu, kad MLE „tarnauja dviem idėjinėms stovykloms ir savo nenuoseklumu atspindi kartų kaitą“, kad svarbiausiuose straipsniuose išryškėja „Mažosios Lietuvos frakcija“ (tartum Seime!), kuri „artima Mažosios Lietuvos reikalų tarybai Vilniuje“ ir kurios „turi šalininkų transatlantinėje emigracijoje“. Tilžės Aktui legitimumą (teisėtumą) suteikė jo signatarai. Negi ir Mažosios Lietuvos tautinė Taryba ir jos parengtas bei pasirašytas Tilžės Aktas bei 1923 metų sukilimas, vėlesni įvykiai buvo neteisėti? Juk po Pirmojo pasaulinio karo, kai žlugo Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos imperijos, Europoje kūrėsi nacionalinės tautinės valstybės. Išlaisvino Vidurio ir rytų Europos tautos. Atsikūrusios arba naujai susikūrusios valstybės gyvuoja ir šiandien. Tarptautinės ir prigimtinės teisės požiūriu kiekviena tauta, kiekviena šalis, taigi ir Mažosios Lietuvos lietuvininkai yra legitimūs, nes jie to krašto autochtonai (vietiniai), čia gyvena šimtmečius ir tūkstantmečius.

Vėliau minėjimo dalyviai galėjo pasiklausyti baltų folkloro grupės dainų (net ir prūsų kalba) ir įsigyti kompaktinių plokštelių.

© 2007 „XXI amžius“