|
Apie Lietuvoje pamėgtą literatūrą
Prieš keletą metų pasaulyje, o neseniai ir Lietuvoje pradėtas reklamuoti ir dėl to neabejotinai didžiulio dėmesio susilaukęs literatūros šedevras - amerikiečio Deno Brauno (Dan Brown) pseudoistorinis romanas Da Vinčio kodas užpildė knygynų lentynas ir pasaulyje buvo išleistas kelių milijonų tiražu, o Lietuvoje sulaukta net keleto leidimų. Lietuvoje D. Brauno romanams leisti specialiai buvo sukurta leidykla, kuri išleido ir kitus Deno Brauno istorinius romanus. Autorius pasiekė savo tikslą: išdarkė krikščionybės istoriją, Jėzaus Kristaus gyvenimą susiejo su moterimis ir, naudodamasis sensacingais savo personažų atradimais, pritraukė daug apkvailintų skaitytojų. Ne veltui vadinamieji Lietuvos šiaudiniai katalikai, visiškai nepaisydami vyskupų išsakyto neigiamo Deno Brauno knygų įvertinimo, puolė jas skaityti, iš rankų į rankas perduoti, su pasimėgavimu svarstyti Jėzaus ir Magdalenos meilės istorijas, atrastas D. Brauno.
Dėl krikščionybės istorijos neišmanymo neišsiugdę kritiško požiūrio į tokios rūšies literatūrą, jie ir toliau domisi įvairiomis didžiųjų leidyklų paslaugiai pateikiamomis istorinėmis ar detektyvinėmis knygomis, iškreipiančiomis krikščionybės esmę. O per pastaruosius ketverius metus po skandalingojo D. Brauno romano pasirodymo tos pragmatiškos, savo esme ateistinės, valdžios subsidijuojamos ir įvairiausiais konkursais (skelbiamais beveik slapta) paramas laimėjusios leidyklos pateikia nemažai tokių šedevrų. Gal kai kam atrodo, kad katalikiškos Lietuvos knygynuose apstu katalikiškų knygų? Iš tiesų taip nėra. Verta žvilgterėti, kokiomis dovanomis galingosios leidyklos apdovanoja Lietuvos žmones. Peržvelkime tų knygų anotacijas.
Štai viena naujausių lietuviškai išleista Kai Meyer (beje, gimusio 1969 metais) knyga Vatikano sąmokslas. Iš anotacijos perskaitome romano turinį. Meno kūrinių detektyvas Jupiteris susiduria su paslaptingojo Piranezio pėdsakais. Žiaurūs nužudymai ir mįslingi įvykiai nuveda Jupiterį ir meno mūrinių restauratorę Koraliną į legendomis apipintus Dedalo namus, tai yra užmirštą vietą po Vatikano pamatais. Ar ten iš tikrųjų yra pats pragaras, kaip mano senoji slapta draugija? į šį klausimą atsakymą skaitytojui pateikia knygos autorius.
Simon Mawer gilinasi į krikščionybės istoriją savo sugalvotu šedevru Evangelija pagal Judą. Knygos siužetas toks. Papirusą iš Negyvosios jūros tyrinėjantis iš Romos atvykęs kunigas Njumanas supranta, kad tai yra penktoji evangelija, kurioje krikščionybė atsiveria visiškai naujai interpretacijai. Romane atsiveriančios meilės ir išdavystės istorijos kartu su evangelija pagal Judą drebina kunigo-tyrinėtojo tikėjimą.
Lietuvos skaitytoją dar labiau intriguoti turėtų Juan Gomez Jurado romanas-trileris Dievo šnipas. Išties, kokių tik paslapčių neprisigalvoja autorius. Štai po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties sušaukiama kardinolų konklava. Netrukus paaiškėja, kad nužudyti keturi kardinolai. Veiksmo intriga tęsiama.
Keletas į lietuvių kalbą išverstų knygų pasakoja paslaptingiausias viduramžiais veikusių tamplierių ordino istorijas. Štai Jorge Molist savo istoriniame romane Žiedas. Paskutiniojo tamplieriaus palikimas skaitytoją vedžioja ispanų karaliaus Alfonso X Išmintingojo laikais gyvenusio paskutinio tamplieriaus gyvenimo pėdomis (aišku, paslaptingomis), o iš Libano kilęs Raimond Khoury savo romane Paskutinis tamplierius aiškina daugelio šimtmečių istorijos paslaptį, gaubiančią šį riterių ordiną: kur dingo jų turtai ir slaptasis archyvas. Savaime suprantama, juos persekioja ne tik Prancūzijos karalius, bet ir popiežius.
Dar daugiau dėmesio skiriama pasaulyje tapusiai populiariai temai šventojo Gralio istorijoms. Štai Michael Baigert knygai Šventasis kraujas ir šventasis Gralis prognozuojama tapti okultizmo klasika, o Rainer M. Schroder knygoje Šventojo Gralio brolija pasakoja XIII amžiaus įvykius Palestinoje, kai Šventojoje Žemėje pralaimintys kryžiuočiai sumano gelbėti šv. Gralį. Pasirodo, Paskutinės Vakarienės taurė su Kristaus krauju yra paslėpta apsuptame Akros mieste. Panašią temą gvildena ir Lyn Sholes ir Joe Moore romanas Šventojo Gralio sąmokslas. Jame pasakojama, kaip reporterė iš Irako dykumų nusigauna į Romą, kur ją įtraukia sensacingiausi per 2000 metų istorijos verpetai. Į pagalbą ji pasitelkia Biblijos istoriką ir kunigystę laikinai metusį Tailerį. Reporterė mėgina demaskuoti slaptąją elito organizaciją, pasiryžusią šventvagiškai surengti Antrąjį Kristaus atėjimą ir sukliudyti Apokalipsei.
Štai tokia literatūra apie krikščionybę platinama Lietuvos skaitytojams. Be abejo, jomis pasitikėti negalima, jos iškraipo, dar daugiau apjuodina krikščionybę, jos istoriją. Ir nors Lietuvoje dauguma piliečių yra katalikai, šios rūšies literatūra susilaukia didelio dėmesio. Aktyviausia šios literatūros skleidėja yra valdžios (ir kultūrologų) visokeriopai remiama leidykla Alma litera.
Nuo užsienio autorių neatsilieka ir lietuvių rašytojai. Štai neseniai didelio ažiotažo susilaukė Dalios Jazukevičiūtės romanas Anarchistės išpažintis. Romano herojė tiki, kad meilė yra begalinis troškimas išgelbėti mylimąjį nuo jo asmeninės apokalipsės, išplėšti jį, kaip rašoma anotacijoje, iš tos pabaisos nagų ir savimi pridengti arba pasiūlyti apokalipsės žvėriui save vietoj jo. Knygoje sutiksite ne tik Jėzų Kristų, bet ir revoliucionierių Che Gevarą, angelus ir nelabuosius, redaktorius ir nuteistuosius myriop, kartu su knygos heroje kursite anarchistų partiją, žadama romano anotacijoje.
O katalikiškų leidyklų leidžiamos knygos sunkiai įkandamos skaitytojui ir dėl kainos, ir dėl sudėtingumo: jas pirkti gali tik turtingi žmonės, o skaityti tik gana rimtą teologinį išprusimą turintys žmonės, kurių Lietuvoje ne taip jau daug. Todėl šios knygos dažnai dūla knygynų lentynose, nepasiekdamos skaitytojų. Taip palengva nukrikščioninama Lietuva.
© 2007 XXI amžius
|