Atnaujintas 2007 gruodžio 19 d.
Nr.94
(1591)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Senukai eina į karą

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Biudžetą patvirtino triuškinanti dauguma! Be jokių pataisų mokytojų reikalavimams patenkinti. Ir be jokio socialinio teisingumo. Valdantieji socialdemokratai nei padidino išmokas iš biudžeto proporcingai jo padidėjimui, nei viešai paskelbė biudžeto paskirstymą, t.y. kam ir kiek. O juo labiau už ką paskyrė liūto dalį. O kam liko trupinėliai, ir patys žinome.

Taigi, ne vien socialdemokratas G.Kirkilas pažeidė ir socializmo, ir demokratijos principus (jis juk persikrikštijęs komunistėlis) – ir Seimo dauguma, nubalsavusi už biudžetą, tokia pati. Tik įvairiais vardais besivadinanti, tačiau visi vieno lizdo paukščiai. Kai kvepia milijardais – o tiek reikės naujosios AE statybai – visų šalių elitiniai vagys susivienija! Buvo naivu tikėtis, kad teisingumas triumfuos patvirtinant biudžetą. Paskutiniai Seimo metai, todėl iki rinkimų reikia prisigrobti kaip įmanoma daugiau, nes kitai kadencijai jų jau niekas neberinks. Juk didesnio melo, kad nėra pinigų būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems reikalams, kai biudžetas trigubai (300 proc.) didesnis nei 2005 metais (kai šis Seimas pradėjo kadenciją), dar pasaulis neregėjo! Maža to – keliamos kainos, bauginama infliacija ir tuo pat metu pinigai švaistomi prabangai.

Lenkai turi priežodį „.... co to ja, co to kamzielka moja...“ Taip elgiasi ir Lietuvos valdžia jau 17 metų. Pažiūrėję į prioritetus pamatysime, kad prabangai skiriama net ne milijoninės – milijardinės lėšos, visai nesirūpinant badmiriaujančiais. Jauni pabėgo svetur duoneliauti, seni liko ir nusprendė kovoti. Senukai eina į karą! Štai ką reiškia, kai Pensininkų partijos pirmininkas – buvęs karininkas! Ir eis į karą, apsiginklavę demokratijos principais, o ne patrankomis. Pats efektyviausias demokratijoje – viešumo principas. Nuo jo prasideda ir partijos programa.

Prie elito nusižengimų galėtume ir mes prisidėti. Nagi, suskaičiuokime visus valdžios „griekelius“, paprašykime paauglių, kad juos išrašytų ant visų tvorų ir sienų, kad iš gėdos akių nebūtų kur dėti – tai bus pirmas pilietiškumo žingsnis.

Sakykime, prieš prezidentūrą reikėtų sienas papuošti užrašu: „Kas svarbiau: ar vaistai nuo kraujo vėžio vaikams, ar lėktuvas prezidentui?“ Greta visai derėtų ir žodžiai „Gėda“. Nors iš humaniškų pozicijų žiūrint – tai nusikaltimas ir labai panašu į vaikų genocidą. Prieš Kultūros ministeriją labai tiktų tekstas „Ar verta buvo skirti 12 milijonų J. Mekui, ar geriau apdovanoti mūsų menininkus, įvertintus pasaulyje, „Ąžuoliuką“, Urmanavičiūtę“? Prieš Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją labai aktualu būtų užrašyti: „Ar čia gėjų aprūpinimo institucija, skyrusi jiems 14 milijonų?“ Arba: „Kur dingo 24 milijonai, ES skirti invalidams?“ Nekenktų tą patį tekstą pakartoti prieš Valstybės kontrolės ir ES ambasados langus. Prieš Valstybės saugumo langus labai tiktų tekstas „Kokiam KGB rezervininkui reikia 200 milijonų jo rūmams, o ne mokykloms, ligoninėms ar bibliotekoms?“ Prieš Ūkio ministeriją gerai būtų užrašyti „Ne trigalvei aferai!“ O išsamesnį buvusių (Mažeikių, Alytaus ir kitų) aferų aprašymą nusiųsti estams, latviams, pridėjus prie jų teismų ir prokurorų neigiamas išvadas. Gal jie dar neturi tautos apiplėšimo praktikos? Tai padėtume pasidalinti gerąja patirtimi.

Prie G.Kirkilo namų Turniškėse reikėtų „grafiti“ išrašyti nuoširdų apgailestavimą dėl Gugenheimo šiukšlių galerijos netekties ir rimtą pasiūlymą ją vis tiek pastatyti, bet iš savo įsūnio Romanovo kišenės. Ką reikštų turtingiausiam Lietuvos žmogui tie pusė milijardo....

Tačiau prie Vyriausybės rezidencijos jau reikėtų rimtesnių šūkių, vertų 30 milijardų! Kaip jums patiktų toks: „Grobk negrobęs – į kapus nenusineši!“ Arba: „Ar nepaspringote?“ Tik nepagalvokit, kad čia burtai ar, neduok Dieve, užuomina... Kašpirovskis toli, savi ekstrasensai silpnoki, o sąmokslininkai jau išryškinti ir tuoj tuoj sės... Taigi, čia tik tautosaka, kitaip tariant, tautos patirties perliukas.

O žilos galvelės (Pensininkų partija) šioje srityje – žinovai. Taigi, viešumo srityje žilagalvių neaplenksi – čia ir „gyvas telefonas“ veikia, ir „smetoniškos“ literatūros bei praktikos netrūksta, ir kasdieniniai susibūrimai prie paradinių namų durų, o ką kalbėti apie 200 įvairių ratelių, būrelių, klubų ir ramovių... O kur dar buvę žurnalistai, rašytojai – šiandienos pensininkai?

Tai pirmas demokratiškas žingsnis. Antras – teisinis. Kaip išplėšė iš valdžios per teismą dirbančių pensininkų pagrobtas pensijas, taip ir dėl nacionalizuotų dviejų trečdalių pensijų bus pradėtas teisminis procesas. O žalos atlyginimo su įvairiais papildymais ir priedais, kaip delspinigiais, nuo 1995 metų už 12 bado metų bus kreiptasi į ES institucijas. Ir ne per Lietuvos atstovus, kurie labai jau meistriškai tokias bylas „nukenksmina“. Žilos galvos žino ir panaudos kitus kelius, kurie sėkmingai černobylinę AE uždarė.

Trečias žingsnis – tai visų tautą ginančių pajėgų vienijimasis. Žilas galveles (pensininkus) turi visos politinės ir visuomeninės organizacijos. Taigi, socialiniai, teisingumo bei tautos išlikimo klausimai jiems aktualūs. Argi neakivaizdu, kad žilos galvelės yra būtent ta jungiamoji grandis, kad pagaliau Lietuvoje vienybė sužydėtų? Ir priešas aiškus – sužymėtas, juodi darbai suskaičiuoti, o laikas – pats tinkamiausias streikams, mitingams, piketams, rezoliucijoms ir agitacijoms. Juk rinkimai – kitąmet! O iki rinkimų suskaičiuosime visus mūsų litukus ir centukus, valdžios ištaškytus komfortui. Suskaičiuosime visus vargelius ir bėdas, paskandinusius tautą. Išsiaiškinsime visus milijonierius ir žemgrobius bei jų praturtėjimo būdus, kad daugiau neapgautų ir į valdžią nepatektų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija