| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas gyvas žmonių širdyse Kazimieras Dobkevičius
Šiemet sukako penkiasdešimt metų, kai komunistai sušaudė Lietuvos nacionalinio pasipriešinimo didvyrį, vyriausiąjį partizanų Ginkluotųjų pajėgų vadą, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracijos Akto signatarą, generolą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Sovietiniai čekistai metė didžiules agentų, seklių, informatorių pajėgas, kad susektų legendinį partizanų vadą. Tą lemtingą 1956 m. spalio 12 d., padedant KGB agentui Žinomam (tikroji pavardė Antanas Urbonas), Kaune buvo areštuotas Adolfas Ramanauskas ir jo žmona Birutė. Daugiau nei metus sužvėrėję KGB funkcionieriai kankino įžymų partizanų vadą. Tik 1957 m. lapkričio 29 d. buvo įvykdytas mirties nuosprendis. Kur paslėpė patrioto palaikus iki šiol nėra žinoma... Tėra tik simbolinis kapas kenotafas. Lapkričio 9 dieną, sekmadienį, Kaune įvyko generolo A.Ramanausko-Vanago 50-tųjų žūties metinių minėjimas. Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje šv. Mišias už A. Ramanausko-Vanago vėlę aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, mons. Alfonsas Svarinskas, rektorius kun. Tomas Karklys. Ganytojas labai taikliai ir tiksliai apibūdino velionio A. Ramanausko-Vanago kovą ir mirtį: Paprastai partizanai žūdavo kovoje arba apsupti bunkeryje, kad nepatektų į nelaisvę, susisprogdindavo. Adolfui Ramanauskui teko po ilgų, nežmoniškų kankinimų mirti didvyriška kankinio mirtimi. Tai kelia didelę pagarbą šiam kovotojui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jaunų merginų ansamblis baltais drabužiais giedojo religines giesmes. Prie altoriaus su parimusiomis vėliavomis stovėjo partizanų garbės sargyba. Šv. Mišių aukoje dalyvavo velionio artimieji: dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė su vyru, vaikaitė, Karo medicinos gydytoja vyr. ltn. Inga Jancevičienė, provaikaitis Arnas Jancevičius, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas generolas Artūras Leita, LLKS valdybos pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis, LLKS Štabo viršininkas, dim. mjr. Vytautas Balsys, rezistencijos kovų veteranai, Lietuvos karininkai, inteligentija, jaunimas, moksleivija. * * * Po šv. Mišių oficialioji generolo A.Ramanausko-Vanago minėjimo dalis vyko Kauno Įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje. Nedažnai nutinka, kad didžioji salė vos sutalpintų visus atvykusius. Vien Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių susirinko kelios dešimtys. Pagerbti partizanų vadą atvyko Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Seimo nariai Algis Kašėta, Arimantas Dumčius, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vida Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas ir daugybė kovos bendražygių, ryšininkų. Minėjime buvo daug jaunimo, moksleivių. Minėjimo vedėjas Vilius Kaminskas pakvietė tylos minute pagerbti ne tik partizanų vadą, bet ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę. Po to buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Įspūdingą istorinę pynę apie partizanų vadą A. Ramanauską su biografiniais faktais, partizanų dainomis, patriotiniais eilėraščiais parodė S.Lozoraičio vidurinės mokyklos moksleiviai. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus partizanus pavadino Lietuvos kariais, nes jie nešiojo Lietuvos kariuomenės uniformą, antpečius, laikėsi karinio statuto ir karinės drausmės, buvo prisiekę Lietuvai. Jie ilgai priešinosi okupantui. Jiems teko patirti ir šaltį, ir alkį, ir varginančius atstumus, o kartais ilgokai mirkti vandenyje, bet daugelis jų liko ištikimi priesaikai. Generolas sakė, kad dabartinė kariuomenė yra pasiruošusi apginti mūsų valstybės piliečių laisvę ir nepriklausomybę. Padėkojęs partizanams už jų kovą ir ištvermę, kariuomenės vadas kvietė mokyklose jaunimui pasakoti istorinę tiesą apie lietuvių tautos pasipriešinimą 1944 1953 metais. Pagerbiant įžymų partizanų vadą kalbėjo Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Jis savo kalboje apibūdino politinę situaciją pasaulyje, o plačiausiai kalbėjo apie Rusijos politikos aspektus, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvos valstybės saugumu. Partizanų kovinė drąsa, pasipriešinimas okupantui leido Lietuvai apginti savo laisvę ir nepriklausomybę. Pasak profesoriaus, partizanai turėjo ryžtingus vadus, o tarp jų buvo ir A. Ramanauskas-Vanagas. Apie partizanų vado A. Ramanausko-Vanago nueitą gyvenimo ir kovos kelią pranešimą skaitė Lietuvos Seimo narys istorikas Algis Kašėta. Prelegentas pabrėžė, kad visi partizaninės kovos vadai kilo iš apačios, t. y. iš tautos gelmių, jos kamieno. A.Ramanauskas-Vanagas buvo giliai tikintis žmogus, ištikimai laikėsi Santuokos sakramento, nevartojo alkoholio, turėjo didelį autoritetą tarp partizanų, kovotojų. Vado talentas matėsi kiekviename žingsnyje, sakė A. Kašėta. LLKS valdybos pirmininkas dim. plk. Jonas Čeponis stebėjosi, kad žmonės, kurie gynė Seimo rūmus, Televizijos bokštą, ištisomis naktimis budėjo, beginkliai stojo prieš sovietinius tankus, be teismo sprendimo apkaltinti terorizmu. Tačiau tuos iškovojimus, kuriuos apgynė Sąjūdis, Lietuvos patriotai neleis sutrypti, paniekinti ar sumenkinti, mūsų iškovojimai nevienadieniai, sakė J.Čeponis. Gražu, kad tiek daug šiandien regiu jaunimo, o jis mūsų valstybės ateitis ir viltis. Istorikas Kęstutis Kasparas pristatė naują dokumentinę knygą Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas Tautos ir Valstybės atmintyje, kurioje labai plačiai aprašytas partizanų vado gyvenimo ir kovos kelias, pateikta gyvų buvusių partizanų, bendražygių prisiminimai apie legendinį vadą, daug dokumentų, ypač jaudina epizodas, pasakojantis, kaip aštuonmetė Auksutė saugume susitiko su savo Tėveliu. Tėvelio portretas iki šiol neišdilo iš atminties. Be to, buvo pristatyta ir kita knyga Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas. Minėjimo metu koncertavo Kauno miesto simfoninis orkestras, kuris atliko keletą klasikos kūrinių, o Alytaus A.Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos jaunųjų istorikų grupė, padėjusi rožių puokštę prie A.Ramanausko-Vanago portreto, sudainavo partizanų vadui sukurtą dainą. Minėjimo pabaigoje už Tėvelio pagerbimą, prisiminimą visiems padėjusiems (o jų visų nebūtų galima ir išvardyti) nuoširdžiai dėkojo generolo A.Ramanausko-Vanago duktė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Autoriaus nuotraukos Iš plk. Arūno DUDAVIČIAUS kalbos, pasakytos minėjime Prisimindami didvyrišką Lietuvos partizanų karą turėtume paminėti išskirtinę partizanų generolo Adolfo Ramanausko asmenybę. Partizano, kuris, kaip ir daugelis kitų laisvės kovotojų, paaukojo Tėvynei viską, kas žmogui brangiausia savo gyvybę. Jo gyvenimas ir kova daugeliui pokario laikus menančių žmonių iki šiol yra idealas. Tačiau kur kas svarbiausia tai prisiminti šiandien Lietuvos istorijoje ne tiek daug asmenybių, kuriomis galėtume didžiuotis. Dzūkijos partizanų organizatorius ir vienytojas plk. ltn. J. Vitkus-Kazimieraitis 1945 m. gegužės mėn. išleistame pirmajame Dzūkų grupės štabo įsakyme nurodė: Kuopų ir batalionų vadai veda operacijų ir veiksmų dienoraštį, kuriame kiek galima suglaustai, bet pakankamai pilnai ir teisingai aprašomi visi partizaniniai veiksmai. Dienoraščių tikslas: palikti teisingą kovų dėl laisvės vaizdą, kaip medžiagą istorijai ir pagelbėti vėliau surasti tuos tyliuosius, mažai kam žinomus didvyrius... Vadovaudamasis šiuo įsakymu A. Ramanauskas-Vanagas 1945 m. rugsėjo 27 d. pradėjo kruopščiai rašyti savo vadovaujamos rinktinės partizanų kroniką (metraščio knygą), kuri buvo baigta 1946 m. gruodžio 31 d. Šis metraštis jam buvo pagrindinis informacijos šaltinis, kuris padėjo pakankamai tiksliai atkurti penkerių metų senumo įvykius pradėjus rašyti atsiminimus. Darbą palengvino ir jo pastangomis išsaugoti įvairūs ginkluotojo pogrindžio dokumentai. A. Ramanauskas-Vanagas pasiekė savo tikslą paliko mums autentiškus ir tikrai vertingus pasipriešinimo kovos liudijimus, kurie sudėti į puikią knygą Daugel krito sūnų. Ši jo neįkainojama patirtis mums, karininkams, puikus pavyzdys, kaip galima organizuoti pasipriešinimą okupantams, tausojant ir motyvuojant karius, minimaliai naudojant materialines ir technines priemones, užtikrinant teisingumą ir drausmę padaliniuose, bendradarbiaujant su visuomene, žiniasklaida, rašant straipsnius, leidžiant savo kariuomenės leidinius.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |