Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pavojus muziejui

Bronius VERTELKA

Asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas Zenius Jurgelaitis norėtų išlaikyti muziejų ten, kur vyrauja rašytojos dvasia

Taip atrodo namas Panevėžyje, Šv. Zitos g. 18, šiandien

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniam muziejui, esančiam Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, iškilo uždarymo grėsmė. Miesto tarybos Kultūros komitetas yra tos nuomonės, kad muziejaus eksponatai būtų perkelti į rašytojos gimtinę – Puziniškio dvarą. „Daliai jų vietos pakaktų kraštotyros muziejuje, kitus būtų galima išvežti į Puziniškį“, – taip sako vicemeras Kastytis Vainauskas, kuriuojantis miesto kultūrą.

Kraštotyros muziejaus, kuriam priklauso rašytojos, švietėjos, visuomenės veikėjos, gydytojos G. Petkevičaitės-Bitės memorialinė ekspozicija, direktorius Arūnas Astramskas šiems sprendimams nepritaria: „Iškilią Panevėžio krašto asmenybę menantys daiktai turi likti autentiškoje aplinkoje, o ne būti kažkur išblaškyti“. G. Petkevičaitės-Bitės literatūros fondo tarybos pirmininkas, Smilgiuose bibliotekininku dirbantis Edvardas Vaičius kraipė galvą: „Kas gali garantuoti, kad eksponatai, pervežti į Puziniškį, bus tinkamai apsaugoti?“

Po Lietuvos muziejų tarybos patikrinimo paaiškėjo, kad G. Petkevičaitės–Bitės memorialinio muziejaus būklė yra tokia, kad jame laikyti eksponatų negalima. Tačiau už kultūros įstaigos išsaugojimą mūru stojo asociacija „Bitės namai“, vienijanti tokias visuomenines organizacijas kaip Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrių, „Senamiestiečio“ bendruomenę, Vydūno klubą. Jos pirmininkas Zenius Jurgelaitis – rašytojas, parašęs detektyvą vaikams ir novelių knygą. Panevėžiečiui skauda širdį, kad norima sunaikinti beveik prieš 40 metų įkurtą muziejų. Inžinieriaus statybininko diplomą turintis vyras apskaičiavo, jog už perpus mažiau lėšų, nei jų buvo prašyta, būtų galima atlikti viso pastato remontą. Šiuo metu tikrai nei iš išorės, nei iš vidaus jis neatrodo patraukliai. Būtina atvesti vandentiekį, kanalizaciją, įrengti dujinį šildymą, pakeisti stogą.

Muziejui priklauso maždaug 12 kvadratinių metrų kambarys, kuriame įrengta ekspozicija, ir prieškambaris. (Gyvendama čia rašytoja turėjo pusę namo.) Pastate dar yra trys butai – juos leista privatizuoti. Asociacija „Bitės namai“ nuomoja du kambarius, kuriuose anksčiau buvo Medicinos muziejus. „Atlikus viso namo remontą, prie kurio lėšomis galėtų prisidėti ir privatizuotų butų gyventojai, liktų patalpų ne tik rašytojos muziejui. Čia atsirastų vietos Panevėžyje gyvenusio ir dirbusiam kunigui, rašytojui, filosofui Julijonui Lindei-Dobilui, poetui Juozui Mėdžiui, ilgą laiką dirbusiam šiame muziejuje, kitiem šviesuoliam įamžinant. O neišvaizdaus ūkinio pastatėlio vietoje būtų galima įrengti skverelį ir ten pastatyti paminklą rašytojai. Toks muziejus taptų patrauklus svečiams. Aplankiusiems jį būtų galima pasiūlyti ir išvyką į Puziniškį – į G. Petkevičaitės-Bitės dvarelį“, – dalykiškai mąstė Z. Jurgelaitis.

Jis prisipažino, jog išsaugoti muziejų čia lieka vis mažiau galimybių. Vienintelė viltis – meras. Prieš rinkimus Tėvynės sąjunga žadėjo kovoti už muziejų. Pastatas su G. Petkevičaitės-Bitės memorialine ekspozicija – miesto centre, itin ramioje vietoje, todėl tai kyla ir kitokių minčių, kodėl iš čia norima jį iškrapštyti.

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“