Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus

Bronius VERTELKA

Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui Nasrėnuose

Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna

Paminklas bulvei Autoriaus nuotraukos

Rodyklė kviečia užsukti į muziejų

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų, įkurtą 1969 metais kretingiškio kraštotyrininko Igno Jablonskio, tuo metu Kretingos muziejaus direktoriumi dirbusio Juozo Mickevičiaus bei iš šio krašto kilusio fiziko akademiko Adolfo Jucio iniciatyva, retai kas aplenkia.

Nasrėnuose sutiktas klaipėdietis kalbėjo, jog važiuodamas pas tėvus į Platelius, būtinai sustoja parymoti prie vyskupo Motiejaus Valančiaus balto akmens paminklo, statyto ganytojo gimimo 200 metų jubiliejui pažymėti. Jaunas vyras didžiavosi, jog jį ir blaivybės patriarchą sieja tolimi giminystės ryšiai. Ne kartą čia buvo atvykęs japonas, išmokęs kalbėti lietuviškai ir į japonų kalbą išvertęs dalį Kristijono Donelaičio „Metų“.

Į Nasrėnus iš kito Lietuvos krašto kartą atvyko Dieveniškių parapijos grupė. Pats klebonas kun. Domas Valančauskas, kurio mama šiemet šventė 100 metų jubiliejų, dalyvauti negalėjo, bet apmokėjo kelionę. Dieveniškiečius sutiko klaipėdiškis doc. Petras Bielskis, kuris taip sugebėjo įsijausti į vyskupo M. Valančiaus vaidmenį, kad atvykusieji jam kaip vyskupui net siekė bučiuoti ranką. Sužinoję, kad tai netikras ganytojas, svečiai truputį pyktelėjo, tačiau netrukus atsileido.

Kaip ir pridera, svečius sutiko muziejaus direktorius Algirdas Čėsna, kuriam kojas pavaduoja triratis motoroleris. Sunkia liga sergantis vyras neverkšlena – džiaugiasi puikia šeima: žmona Violeta ir trimis vaikais. A. Čėsna pasakojo, kad muziejų nuolat remia rajono savivaldybė, puikūs muziejaus santykiai palaikomi su M. Valančiaus viešąja biblioteka. Kultūros įstaiga visokeriopai rūpinasi Kūlupėnų seniūnija bei vietos M. Valančiaus pagrindinė mokykla.

Prie vyskupo M. Valančiaus atminimo gaivinimo nemažomis lėšomis prisidėjo Čikagoje gyvenęs šviesaus atminimo Stasys Vaičius, Valdemaras ir Vytautas Vaičekauskai – M.Valančiaus ainiai.

Muziejuje kabo kretingiškės tautodailininkės Jeronimos Gindulienės siuvinėtas vyskupo paveikslas, Žemaičių vyskupijos žemėlapis, užsakytas M. Valančiaus. Manoma, kad jį 1855 metais padarė broliai Juozapas ir Vincentas Juzumai, kilę iš Sedos. Kad ganytojui būtų lengviau blaivinti Lietuvą, žemėlapyje pažymėtos karčemos. Muziejuje yra ir autentiškų M. Valančiaus knygelių, asmeninių vyskupo daiktų, jo skrynia, 1868 metais dovanota knygnešiui Pranciškui Straupai. Kieme stovi paminklas bulvei – kito tokio jai skirto paminklo tikriausiai niekur nėra. Užsukti verta ir į XVIII amžiaus klėtį, kur įrengta etnografinė ekspozicija ( šeimos svirnelis, mergos kamara, grūdinė).

Kitoje kelio pusėje – 200 ąžuoliukų giraitė. Medelius čia sodino prezidentas Valdas Adamkus, akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Inta, aktorė ir poetė Meilė Kudarauskaitė, vyskupas Antanas Vaičius. Siūruoja du ąžuoliukai, pasodinti akademiko A. Jucio, vieno muziejaus įkūrėjų, gimimo 100-ioms metinėms. Sodinamą giraitę įprasmina joje stovintis kretingiškio tautodailininko Raimundo Puškoriaus sukurtas ąžuolinis kryžius.

Nasrėnų kaimas,

Kretingos rajonas

© 2007 „XXI amžius“