|
Piktybiškumas ar nesupratimas
Soc. m. dr. Juozas PARNARAUSKAS
Šių metų Lietuvos aido 271 numeryje spausdinti Vlado Kazlausko samprotavimai apie lietuvių kalbos saugojimą ir kolaboravimą Dėl kai kurių aktualijų. Autorius kalba apie Lietuvos lenkų norą jų pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis. V. Kazlauskas neigiamai vertina tuos, kurie giria lietuvišką raidyną ir yra priešingi Lietuvos lenkų siekiams. Tokiu atveju lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė neteks simpatijų tarp vietos lenkų. Žinoma, Lietuva bet kuriuo atveju negali tikėtis Lietuvos lenkų simpatijų, kai beveik 60 procentų Vilnijoje gyvenančių ir lenkais save laikančių gyventojų Vilniaus rajono taryboje kuruoja 19 lenkų ir tik 8 valdininkai ne lenkai, o iš 23 seniūnijų visos administruojamos lenkų. Todėl autorius pataria: ...jokiu būdu nenurodinėkime, kokiomis raidėmis (ir kokia kalba) turi rašyti tautinių mažumų (tuo pačiu lenkų, rusų, žydų, čigonų ir pan.) atstovai. Jei to nevykdys, Lietuva gali tapti tautpalaike. Visus lietuviško rašto Lietuvoje gynėjus V. Kazlauskas rimtai perspėja: Būkime aukščiau to šovinistinio, nacistinio, fašistinio purvo. Vadinasi, lietuviško rašto gynimas visokio izmo purvas. Bravo, save laikantis lituanistu Vytautai Kazlauskai! Toliau V. Kazlauskas piktinasi ir Lietuvos laisvės gynėjais. Rašo: kartais ir tie partizanai žudė nekaltus tautiečius, priverstus ar suviliotus okupantų pereiti į jų pusę. Štai kaip V. Kazlauskas suvokia čekistinę agentūrą. Ar tai tik naivumas, nesusigaudymas? Čekistų tėvelis F. Dzeržinskis nurodė aiškiai ir griežtai čekistas be agentūros ne čekistas! O. V. Kazlauskas čekistinę agentūrą suvokia tik kaip ... suviliotus okupantų pereiti į jų pusę. Įdomu, ką tie suviliotieji, V. Kazlausko manymu, veikė? Tikriausiai čekistams bulves skuto, batus valė, gal kankinimo kamerose kalinių kraujo klanus šluostydavo... Ne, pone V. Kazlauskai, tie suviliotieji vykdė čekistų užduotis sekė ir išdavinėjo Lietuvos patriotus, partizanus, jų rėmėjus. Tai jie naikino tautos patriotus. Čekistai jiems už Judo darbą mokėjo pinigais, rūbais, skyrė miestuose butus, tarnybas. Kubilinskas net 17 tūkstančių rublių gavo.
Dešimt metų truko mažos Lietuvos kova su okupantu dėl Lietuvos išlikimo, dėl mūsų senos, garbingos kalbos išsaugojimo, dėl tautos kultūros ir savitumo išlaikymo. Lietuviai atsisakė būti patrankų mėsa dviejų okupantų rudojo ir raudonojo skerdynėse ir pasirinko garbingą, net beviltišką laimėti kovą su raudonuoju čekistiniu okupantu. Partizanų kovas ir žūtis dabar mena kryželių gausybė visoje Lietuvoje. Brangiai Lietuvėlei kainavo laisvė.
Skverbiasi globalizmas ir kolonizacijos banga. Tai mažų tautų mėsmalė. Skiepijama sąvoka: kur geriau ten tėvynė. V. Kazlauskas gėdina lietuvius, kad jie nelietuviškomis raidėmis Lietuvoje gyvenančių parašytas pavardes nemoka perskaityti. Ir nurodo: Kalbų mokymasis turi būti vienu iš lietuvių siektinų tikslų. Vadinasi, ne Lietuvoje gyvenantys įvairių tautų atvykėliai privalo mokytis lietuvių kalbos, o, V. Kazlausko supratimu, lietuviai privalo mokėti tų atvykstančiųjų rašmenis, kalbą. Taigi, gerbiamieji lietuvininkai, baikite ginti tą Lietuvėlės kalbą, raštiją ir imkite mokytis ne tik lenkų rašmenų, bet ir visų Lietuvą atvykstančių tautų ir tautelių raštijos ir kalbos. Taigi, šalin lietuviškumą, pirmyn į internacionalizmą ir svetimkalbystes.
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|