Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kalba
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Su koncertais aplankyta 21 pasaulio šalis

Bronius VERTELKA

Vaizdai iš Sekminių programos

Į Panevėžį atskriejo žinia, kad miesto dainų ir šokių ansamblis „Pynimėlis“, parengęs Sekminių programą, laimėjo „Aukso paukščio“ nominaciją. Tai jau antras toks šio liaudies meną populiarinančio kolektyvo įvertinimas. Prieš septynerius metus Panevėžio saviveiklininkams atiteko „Aukso paukštis“ už parengtą Užgavėnių programą.

Programoms rengti atidavė po trejus metus

Užgavėnių programos scenarijų rašė ir režisavo Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas. Jis buvo „Pynimėlio“ vadovo Ričardo Bakanausko (kuris su šiuo kolektyvu dirba nuo jo susikūrimo) bendrakursis, kai jiedu studijavo choreografiją anuometės Vilniaus konservatorijos Klaipėdos menų fakultete. Klaipėdietis kompozitorius Bronius Mūras Užgavėnių programai parašė muziką, o Povilas Mūras, irgi uostamiesčio gyventojas, jai sukūrė choreografiją. Scenografiją kūrė panevėžietė dailininkė Elvyra Nemanytė. Programoje dalyvavo apie 180 „Pynimėlio“ saviveiklininkų, 17-18 metų jaunuoliai.

Sekminių programą irgi kūrė ir režisavo kelmiškis A. Armonas, muziką parašė panevėžietis kompozitorius Rimantas Bagdonas. Dailininkė E. Nemanytė rūpinosi scenografija, choreografiją kūrė R. Bakanauskas. Programą rengiant dalyvavo irgi apie 180 ansambliečių, nuo devynerių metų amžiaus ir vyresni. Užgavėnių ir Sekminių programų rengimas užtruko po trejus metus.

Susikūrė ir „Vilniaus pynimėlis“

„Pynimėlis“ pernai pavasarį atšventė savo veiklos dvidešimtmetį. Jame šiuo metu yra apie 410 narių. Lietuvoje tai gausiausias saviveiklinis kolektyvas, populiarinantis liaudies meną. Jauniausiam jo dalyviui – šešeri, o vyriausias jau sulaukęs 28 metų. „Pynimėlyje“ šoka ir dainuoja Panevėžio mokyklų moksleiviai. Dauguma kolektyvo repeticijų vyksta Muzikos mokyklos salėje, kuria „Pynimėliui“ leista naudotis pagal panaudos sutartį, kitaip tariant, už ją nereikia mokėti. Tai didelė miesto savivaldybės parama saviveiklininkams. Dalis kolektyvo narių repetuoja kitų miesto mokyklų salėse.

Palytėti meno nuo mažens, įgytus įgūdžius jaunieji panevėžiečiai stengiasi panaudoti ir išvykę. Vilniuje įsikūrę ir ten dirbantys ar studijuojantys buvę ansambliečiai sostinėje subūrė „Vilniaus pynimėlį“, kuriam vadovauja „Lietuvos“ ansamblio šokėjas.

Net du kartus lankėsi Australijoje

Kasmet jaunieji panevėžiečiai po 5-6 kartus vyksta koncertuoti į užsienį. Ten veža parodyti ne Užgavėnių ar Sekminių programas, bet tradicinį lietuvių liaudies meną, kuris yra geriau suprantamas tose šalyse. „Apie Užgavėnes ar Sekmines prancūzams reikėtų aiškinti, pasakoti kelias valandas, bet kažin ar jie ką nors suprastų“, – sakė R. Bakanauskas. Į tolimus kraštus išsirengia maždaug 40-45 saviveiklininkų grupės, kurios vyksta autobusu. „Pynimėlis“ jau koncertavo 21 pasaulio šalyje. Net du kartus lankytasi Australijoje. Pirmą kartą važiavo jaunesnio amžiaus, antrą – vyresnio amžiaus saviveiklininkai. Vykstant į užsienį, už mokinių keliones sumoka jų tėvai.

Spintoje vos telpa prizai

Dvi reikšmingiausias – „Aukso paukščio“ – nominacijas pelnęs kolektyvas dalyvavo maždaug 70 festivalių. Pernai vasarą pasaulio folkloro festivalyje, kuris vyko Ispanijoje ir kuriame dalyvavo 17 šalių atstovai, jis laimėjo pirmąją vietą. Sėkmę ansambliui atnešė du šokiai iš Sekminių programos. Tarptautiniame konkurse Maltoje Panevėžio šokėjai užėmė antrąją, muzikantai – trečiąją vietą. Parsivežti prizai jau vos telpa spintoje.

Džiaugiasi neturėdami prievaizdo

Tapti „Pynimėlio“ dalyviu gali bet kuris Panevėžio moksleivis. Priėmimas rengiamas vietoje. Naujokas nukreipiamas į atitinkamą amžiaus grupę. Tačiau kolektyvo sudėtis nuolat keičiasi. Užsilieka tie, kuriems malonu jame šokti ir muzikuoti.

„Pynimėliui“ penktus metus iš eilės miesto savivaldybė skiria kasmet po 30 tūkst. litų. Tačiau kolektyvui išsilaikyti būtina gerokai daugiau – net 100 tūkstančių. Tikrieji šio meno kolektyvo rėmėjai – ansamblio narių tėvai, mokantys simbolinį mokestį už savo vaikų dalyvavimą „Pynimėlyje“, bei mokesčių mokėtojai, skiriantys jam 2 proc. savo mokesčių. Beje, Sekminių programai finansuoti pakako tų 2 proc.

Ansamblio vadovas R. Bakanauskas teigė, jog svarbu būti laisviems, kai nuo nieko nereikia priklausyti ir gali daryti tai, ką sugebi. Tai viso ansamblio didžiausias privalumas. Tačiau jis norėtų sulaukti didesnio miesto savivaldybės dėmesio, norėtų, kad į „Pynimėlį“ valdininkai žiūrėtų ne kaip į eilinį kolektyvą. „Tarybos nariams ėmus klausinėti, kuo mes skiriamės nuo kitų kolektyvų, aš neberandu su jais bendros kalbos. Tada tiesiog prašau ateiti nors į vieną mūsų koncertą. Sakau jiems, kad jeigu nesilanko pas mus, tai nėra ko veltui burnos aušinti. Nejaugi mus galima lyginti su tais kolektyvais, kuriuose tik rūpinamasi vaikų užimtumu, bet jų nieko nemokoma? Pas mus vaikai būna ir užimti, ir daug ko išmoksta. Tie, kurie „Pynimėlyje“ išsilaiko 10 metų, išmoksta labai gerai šokti ir netgi kurti programas. O jos turi išliekamąją vertę ir jomis naudojasi kiti Lietuvos ansambliai“, – kalbėjo ansamblio vadovas R. Bakanauskas.

Panevėžys

Gintaro LUKOŠEVIČIAUS nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“