Pradėti Lurdo jubiliejiniai metai
Mindaugas BUIKA
|
Masabelio kalno grotą Lurde,
kur vyko Dievo Motinos apsireiškimai,
kasmet aplanko milijonai
maldininkų iš viso pasaulio
|
Gėrio ir blogio jėgų kova
Laukiant popiežiaus Benedikto XVI vizito pradėti celebruoti didžiosios Lurdo Dievo Motinos šventovės Prancūzijoje jubiliejiniai metai. 2008-ųjų vasario 11 dieną sukaks 150 metų nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo mažame Prancūzijos pietvakarių Lurdo miestelyje, Masabelio kalno grotoje keturiolikmetei vietos mergaitei Bernadetai Subiru. Apsireiškimai, kurių iš viso buvo aštuoniolika, tęsėsi iki 1858-ųjų liepos 16 dienos. Ilgainiui malonėmis, ypač stebuklingais išgijimais, išgarsėjusi vietovė tapo labiausiai Europoje maldininkų lankoma Dievo Motinos šventovė. (Dabar į Lurdą, kuriame pastatyta didžiulė Bazilika, kasmet atvyksta iki 6 mln. piligrimų iš viso pasaulio.) Vienuole tapusi regėtoja Bernadeta Subiru popiežiaus Pijaus XI 1933 metais buvo paskelbta Bažnyčios šventąja, o popiežius Jonas Pauliaus II vasario 11-ąją Lurdo Dievo Motinos liturginę šventę paskelbė Pasauline ligonių diena.
Lurdo jubiliejiniai metai pradėti gruodžio 8 dieną, per Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo šventę (taip Bernadetai prisistatė apsireiškusi Dievo Motina) ir tęsis iki 2008 metų gruodžio 8-osios. Jubiliejaus atidarymo iškilmei vadovavo popiežiaus Benedikto XVI atstovas, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas indas kardinolas Ivanas Diasas. Kartu su juo, dalyvaujant daugiau kaip 25 tūkstančių piligrimų miniai iš viso pasaulio, šv. Mišias konselebravo apie 400 vyskupų ir kunigų. Šventės išvakarėse per Lurdo miestelį (nuo parapijinės bažnyčios į šventovę) vyko procesija su fakelais, kurios pabaigoje prie Šv. Pijaus X Bazilikos buvo sukalbėta Rožinio malda. Gruodžio 8-osios popietę ėjo procesija su Švč. Sakramentu, kuri įprastai prasidėjo nuo Masabelio grotos ir baigėsi Rožinio aikštėje. Čia per tiesioginį televizijos ryšį iš Vatikano maldininkus pasveikino popiežius Benediktas XVI, suteikęs visiems palaiminimą.
Savo homilijoje kardinolas I. Diasas kvietė piligrimus priimti Lurdo Dievo Motinos mokymą, pabrėždamas, kad reikia išlikti budriems šiandienos grėsmių akivaizdoje. Jis sakė, kad gėrio ir blogio jėgų kova, prasidėjusi žmonijos istorijos pradžioje, tęsis iki jos pabaigos. Ir ši sankirta dabartinėmis dienomis yra netgi aršesnė nei Bernadetos laikais. Pasaulis yra įsuktas į baisią reliatyvizmo spiralę, kuria siekiama sukurti visuomenę be Dievo, to reliatyvizmo, kuris bando sumenkinti ir ištrinti Evangelijos vertybes. Bet Dievo ir žmonijos Motina iš dangiškųjų aukštybių rūpinasi savo sūnumis ir dukromis, gyvenančiais nuodėmėje, atitolusiais nuo Kristaus. Švč. Mergelė Marija įžengia į pasaulio istoriją, paženklintą jos ir šėtono priešiškumo, apie ką kalba Pradžios knyga ir Apreiškimas, aiškino kardinolas I. Diasas.
Per savo pasirodymus Lurde ir kitose vietose Dievo Motina suburia savo dvasinių sūnų ir dukterų tinklą, kurie ryžtingai kovoja su mirtį nešančiomis jėgomis ir tokiu būdu artina jo dieviškojo sūnaus Jėzaus Kristaus pergalę. Ginklai toje kovoje yra širdies atsivertimas, didelis pamaldumas šventajai Eucharistijai, kasdienis rožinio kalbėjimas, nuolatinė neveidmainiška malda ir kančios priėmimas dėl pasaulio išganymo. Galutinė pergalė priklausys Dievui, pabrėžė Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas I. Diasas, pradėdamas Lurdo jubiliejinius metus.
Paskirti visuotiniai atlaidai
Norėdamas sustiprinti Lurdo jubiliejinių metų reikšmę ir paskatinti tikinčiųjų šventumo siekius, popiežius Benediktas XVI nusprendė suteikti visuotinius atlaidus katalikams, kurie tuo laikotarpiu dalyvaus Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo 150-ųjų metinių minėjime. Krikščionys, stengdamiesi būti labiau šventi, gali žvelgti į Mariją, kuri kviečia tikinčiuosius prie savo Sūnaus bei jo aukos ir Tėvo meilės, rašo Apaštališkosios Penitenciarijos vadovas amerikietis kardinolas Džeimsas Frensis Stafordas, ta proga paskelbtame dekrete cituodamas Vatikano II Susirinkimo dogminę konstituciją Lumen Gentium.
Apaštališkoji Penitenciarija yra viena iš svarbiųjų teisinių Šventojo Sosto institucijų, kuri formuoja atlaidų sąlygas bei sprendžia kitus sąžinės klausimus. Pagal paskelbtąjį dekretą Lurdo jubiliejaus metais visuotinius atlaidus, kaip laikinos bausmės už padarytas nuodėmes panaikinimą, gali laimėti to siekiantys katalikai arba juos užprašyti skaistykloje atsidūrusioms mirusių tikinčiųjų sieloms.
Artėjančios 150-osios metinės nuo tos dienos, kada Švč. Mergelė Marija apreiškė save, kaip Nekaltąjį Prasidėjimą Bernadetai Subiru ir išreiškė norą, kad ta vieta Lurdo miestelyje, žinoma, kaip Masabelis, būtų garbinama pastatant šventovę, kuri primena gausybę stebuklų, per kuriuos antgamtinis sielos gyvenimas ir kūno sveikata ten gavo daug malonių dėl Dievo visagalio gerumo, rašoma kardinolo D. Stafordo dekrete. Jame pažymima, kad tikintieji, garbindami Dievo Motiną toje vietoje, kurioje žengė jos kojos, būdami sustiprinti šventųjų sakramentų savo krikščioniškajame gyvenime, bus ištikimi Bažnyčiai, kurios reikšmė akivaizdžiai atsiskleidžia Lurde. Iš tikrųjų čia pasirodo Švč. Mergelės Marijos vieningas veikimas: 1854 metais palaimintasis popiežius Pijus IX paskelbia Dievo Motinos Nekaltojo prasidėjimo dogmą, o po kelerių metų, 1858-aisiais, Švč. Mergelė Marija pasirodo Bernadetai, save apibūdindama žodžiais iš dogminės definicijos: Aš esu Nekaltasis prasidėjimas.
Dekrete nurodoma, jog katalikai visuotinius atlaidus įprastinėmis sąlygomis (sakramentinė išpažintis, šventosios Komunijos priėmimas, malda Šventojo Tėvo intencija ir visiškas atsiribojimas nuo nudėmės) gali gauti dviem etapais. Pirmiausia, jeigu visų Jubiliejinių metų laikotarpiu nuo 2007 metų gruodžio 8-osios iki 2008-ųjų gruodžio 8 dienos atliks piligriminę kelionę į Lurdą arba jeigu nuo 2008 metų vasario 2-osios (Viešpaties paaukojimo šventės) iki vasario 11 dienos (Lurdo Dievo Motinos šventės) aplankys bet kokią kitą bažnyčią, dedikuotą Lurdo Dievo Motinai, arba tą, kurioje įrengta Lurdo grotos imitacija ar pamaldžiai išstatytas jos atvaizdas.
Tie maldininkai, kurie Jubiliejiniais metais išsirengs į Lurdą, kad gautų atlaidus, turi paeiliui aplankyti šias su Dievo Motinos apsireiškimu bei šv. Bernadetos gyvenimu susijusias vietas: parapijinę bažnyčią, kurioje šv. Bernadeta buvo pakrikštyta; Subiru šeimos namelį, žinomą cachot vardu; Masabelio kalno grotą; koplyčią, kurioje šv. Bernadeta priėmė Pirmąją Komuniją. Kiekvienoje šių vietų reikia susikaupti, pamaldžiai medituoti, užbaigiant meditaciją Viešpaties malda, Tikėjimo išpažinimu, jubiliejui skirta malda arba kita Marijai skirta invokacija. Panašūs pamaldumo veiksmai turi būti atlikti ir lankant kitą Lurdo Dievo Motinai dedikuotą šventą vietą nuo vasario 2 iki 11 dienos.
Kardinolo D. Stafordo pasirašytame dekrete taip pat pranešama, kad tie tikintieji, kurie dėl savo ligos, senyvo amžiaus bei kitų rimtų priežasčių negali palikti savo namų ir dalyvauti Lurdo Dievo Motinai skirtose bendruomeniškose pamaldose, vis tiek turės teisę į visuotinius atlaidus. Tuo tikslu jie vasario 2-11 dienomis įvykdys atitinkamas sąlygas ar su intencija jas kuo greičiau įvykdyti savo širdyse dvasiškai aplankys minėtas vietas ir sukalbės nurodytas maldas, su pasitikėjimu per Mariją paaukodami savo gyvenimo negalią Dievui.
Įspūdinga renginių programa
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde 150-iesiems jubiliejiniams metams yra parengta įspūdinga renginių programa, su kuria gruodžio pradžioje Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje supažindino Tarbo ir Lurdo vyskupas Žakas Perjė. Jis priminė, kad Prancūzijos Katalikų Bažnyčia kas 50 metų švenčia jubiliejinius metus. Pirmą kartą Dievo Motinos apsireiškimo 50-osios metinės buvo minimos 1908 metais, kai Prancūzijos katalikybė išgyveno ypač sunkų laikotarpį. Tuomet buvo priimtas radikalus Bažnyčios ir valstybės atskyrimo aktas, pagal kurį religinės bendruomenės prarado nuosavybę netgi šventovėms, visuomenėje vyravo antiklerikalizmas, o tarp intelektualų triumfavo skepticizmas ir ateizmas.
Be jokios abejonės, 1908 metų jubiliejus padėjo Bažnyčiai įveikti tą krizę ir atsigauti, pažymėjo vyskupas Ž. Perjė. Beje, nuo to laiko prancūzų vyskupai bent kartą metuose, dažniausia rudenį, į savo plenarinę sesiją renkasi būtent Lurdo Dievo Motinos šventovėje. 1958 metais, minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 100-ąsias metines, Lurdas jau buvo tapęs pasaulinio masto Dievo Motinos šventove. Tąkart jubiliejiniams renginiams vadovavo tuometinis Venecijos patriarchas kardinolas Andželas Džiuzepė Ronkalis, kuris netrukus konklavoje buvo išrinktas popiežiumi Jonu XXIII. Kardinolas A. Ronkalis, sunkiais pokario metais dirbęs apaštališkuoju nuncijumi Paryžiuje, buvo pakviestas konsekruoti pastatytos naujosios Lurdo Bazilikos.
Vyskupas Ž. Perjė pažymėjo, kad dabartinių 150-ųjų apsireiškimo metinių minėjimo renginiuose bus akcentuojama naujoji evangelizacija, ypač aktuali labai sekuliarizuotoje Prancūzijos ir visos Europos visuomenėje. Šventovės ir piligrimystės dabar užima vis svarbesnę vietą religiniame gyvenime, ypač tarp žmonių, kurie nebepraktikuoja savojo tikėjimo, kalbėjo ganytojas. Tokiu būdu šventovės tampa vietomis tyliajai evangelizacijai. Lurdo Dievo Motinos kvietimas maldai ir atgailai suteikia progą visiems priminti susitaikymo ir taikos būtinybę, pareigą rūpintis ligoniais ir visuomenės atstumtaisiais, globoti svetimšalius migrantus. Vyskupas Ž. Perjė pridūrė, kad tarp milijonų kasmet Lurdą aplankančių piligrimų šiais Jubiliejiniais metais jų laukiama iki 8 milijonų atkeliauja ir grupės musulmonų bei kitų religijų atstovų.
Vyskupas Ž. Perjė patvirtino, kad į Lurdą šiais jubiliejiniais metais atvyks popiežius Benediktas XVI. Tuoj po išrinkimo į Šv. Petro sostą 2005 metais Šventasis Tėvas išreiškė pageidavimą aplankyti garsiąją Dievo Motinos šventovę tačiau tiksli vizito data kol kas nėra suderinta. Jo pirmtakas Jonas Paulius II lankėsi Lurde kelis kartus, įskaitant savo paskutiniąją apaštalinę kelionę į užsienį 2003 metais. Kaip tik popiežiaus Jono Pauliaus II garbei pradedant Jubiliejinius metus gruodžio 8 dieną ant Lurdo Rožinio Karalienės bazilikos fasado buvo iškilmingai atidengtos mozaikos, vaizduojančios Šviesos slėpinius. Mozaikas sukūrė žymus dailininkas slovėnas kunigas Markas Ivanas Rupnikas, kuris anksčiau yra atnaujinęs Redemptoris Mater koplyčią Vatikane.
Tarp kitų svarbių Lurdo jubiliejinių metų renginių vyskupas Ž. Perjė nurodė Pasaulinės ligonių dienos ir pirmojo Dievo Motinos apsireiškimo Lurde minėjimą. Kaip tikimasi, tuomet bus itin daug ligų ir negalios ištiktų piligrimų bei juos lydinčių savanorių. Vasario 18 dieną bus minima šv. Bernadeta, kuri patyrė penkiolika iš eilės Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų. Dievo Motina prašė Bernadetos ateiti prie grotos kasdien ir ji įvykdė tą pažadą, nepaisant visų sunkumų, aiškino Lurdo ganytojas. Kovo 25 diena ženklins 16-ąjį Dievo Motinos apsireiškimą, nes būtent tą dieną, kai Bažnyčioje celebruojama Viešpaties apreiškimas, Švč. Mergelė Marija pagaliau pranešė Bernadetai savo vardą: Aš esu Nekaltas Prasidėjimas.
Vyskupas Ž. Perjė taip pat pranešė, kad liepos 15-20 dienomis, kai Australijos mieste Sidnyje vyks Pasaulinės jaunimo dienos, į Lurdą irgi rinksis jaunieji krikščionys, kuriems bus organizuoti specialūs religinio ir meninio pobūdžio renginiai. Rugsėjo 4-8 dienomis Lurde rengiamas didelis tarptautinis mariologinis kongresas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai: istorija, tikėjimas ir teologija. Jame ypatingu būdu bus analizuojama tokių Dievo Motinos šventovių reikšmė atsivertimui. Milijonai žmonių Lurde patyrė radikalų atsivertimą, sielos ir kūno išgijimus, todėl daugelis tikinčiųjų šiemet kels klausimą ar ir mes tą patį galime patirti išsirengdami į neužmirštamą piligrimystę. Lurdas, kaip ir kitos Dievo Motinos šventovės, taip pat ateinančiais metais savo 400-ųjų metinių jubiliejų mininti Šiluva gali padėti žmonėms pakeisti elgseną, atversti širdį, sieloje susitaikyti su savo praeitimi ar šeima bei, kas svarbiausia, sustiprinti ryšį su Dievu.
© 2007 XXI amžius
|