|
Jis atidavė save už mus, kad išpirktų
mus iš visokių nedorybių ir sau nuskaistintų tautą,
uolią geriems darbams.
(Šv. Pauliaus laiškas Titui 2, 14)
Mieli broliai ir seserys Kristuje,
Pirmieji lietuviai imigravo į JAV 1868 metais ir sukūrė vieną iš pirmųjų lietuviškų telkinių Šenande, Pensilvanijoje. Daugelis jų dirbo žiauriomis sąlygomis Pensilvanijos kalnų kasyklose. Darbas buvo labai sunkus drėgnose, šaltose, tamsiose kasyklose. Jis prasidėdavo penktą valandą ryto ir tęsdavosi dešimt valandų. Už valandą mokėdavo po 25 centus.
Nepaisydami vargingo gyvenimo sąlygų, jie rado laiko įsteigti draugiją ir sukurti savo katalikišką parapiją. Pirmoji, įsteigta Šenande 1872 metais, buvo Šv. Kazimiero draugija. Tai buvo pirmoji lietuvių bendruomenė, pastačiusi šventovę savo lėšomis. Tačiau dėl įvairių nesusipratimų ji nebuvo Bažnyčios ar vietinės valdžios pripažinta kaip lietuvių katalikų parapija. 1891 metais bendruomenė persitvarkė į Šv. Jurgio draugiją ir pastatė vieną iš to regiono gražiausių šventovių Šv. Jurgio. Parapijiečiams didi pagarba už 17 darbo valandų per parą auką, kad galėtų finansuoti šį architektūrinį šedevrą, kuriame telpa 800 tikinčiųjų.
Šenando apylinkėje, kaip ir visur, kur gyvena lietuviai, maldos namai pastatyti ir veikia savanorišku pagrindu.
Šventasis Tėvas, susitikęs su savanoriškų organizacijų atstovais 2007 m. rugsėjo 9 dieną, pasakė: ...Ačiū Dievui, daugeliui žmonių yra garbės dalykas savanoriškai įsipareigoti kitiems, kokiai nors organizacijai, sąjungai arba tam tikram bendram gėrio reikalui. Toks įsipareigojimas pirmiausia reiškia galimybę išskleisti savo asmenybę ir veikliai bei atsakingai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą... Taip savanoriškam ir solidariam įsipareigojimui yra apsisprendimas, padarantis žmogų laisvą bei atvirą kito vargo reikalui. Savanoriškosios tarnybos esmę sudaro pagrindiniai Dievo ir žmogaus krikščioniškojo paveikslo matmenys Dievo ir artimo meilė... [Ji] leidžia patirti, kad pats gyvenimas yra neužsitarnauta dovana... Meilė nereikalauja atlygio, ji nenaudojama kitiems tikslams siekti (Benediktas XVI, Deus caritas est, 31c). ...Visi Bažnyčios karityvinių institucijų darbuotojai turi ne tik mokėti tinkamai daryti tai, ko reikia šiuo momentu, bet ir rodyti artimui širdį (Benediktas XVI, Deus caritas est, 31a).
Kalėdų dvasia teatnaujina mūsų pasiryžimą dirbti krikščionišką darbą. Širdis tepamato, kur meilė yra reikalinga, ir teveikia atitinkamai (Benediktas XVI, Deus caritas est, 31b).
Dievo palaimos Jums Šv. Kalėdų proga ir Naujaisiais 2008 metais.
Pagarbiai Jūsų Kristuje
prel. Edmundas PUTRIMAS
© 2007 XXI amžius
|