|
Kalėdos stebuklų laikas
Prieš Kalėdas pasaulis vis smarkiau ūžia. Adventas net nesistengia tų reklamų srautų bei kitų įsisiūbavusių linksmybių sustabdyti, nes ne tam jis skirtas. Advento tikslas, kad sekuliarioje visuomenėje gyvenantys tikintieji plačiau atvertų savo širdis neįkainojamoms Kristaus ir Bažnyčios mokymo tiesoms, kurios klystančiam ir kitus klaidinančiam pasauliui gebėtų liudyti (be abejo, tik Viešpaties malonei padedant) dieviškų dorybių, taip pat didžios nuosaikumo dorybės pavyzdį.
Laikytis nuosaikumo neįmanoma be išminties, ateinančios iš aukštybių. O kadangi išminties absoliutas yra pats Dievo Žodis, kuris, ateidamas pas savuosius kaip Visažinantis Viešpats, iš anksto žinojo, kad, deja, nebus jų priimtas. Jis taip pat iš anksto regėjo, jog pakeltas ant kryžiaus daugelį patrauks prie savęs (plg. Jn 12, 32). Todėl galime manyti, kad ir tie izraelitai, kurie atstūmė Žmogaus Sūnų Jo atėjimo į pasaulį pradžioje, paskui kai kurie iš jų susiprotėjo ir pagrįstai susivokė (panašiai kaip tas romėnų šimtininkas, iš dangaus apšviestas, žr. Mk 15, 39), jog Jėzus tikrai buvo ir yra tas Dievo Sūnus, kuris ne tik dosniai suteikia žmonių mentalitetui dieviškos išminties bei naujai perkeičia jų širdis, bet ir geba juos taip apdovanoti, kad jie, kasdien apmirdami nuodėmėms, ne tik daugiau nebesigręžioja atgal, bet priešingai: veržte veržiasi prie Jėzaus ir niekados neužmiršta, jog yra Jo didžiosios malonės tinklu pagauti (plg. Fil 3, 12), kuris niekados neplyš, nes juo juk pats Dievas visus žmones žvejoja.
Pamėginkime Viešpaties Dievo akimis truputį žvilgterėti į dabartį. Jei šiuo metu esame gundomi įsitraukti į prieškalėdinį šurmulio erzelį, kuris užgožia tikrąją Kalėdų dvasią, tuomet pirmiausia nenusiminkime ir nesakykime: Pasaulis eina iš proto, nes, artėjant Kalėdoms, jis kėsinas Dievo Sūnų išmesti iš ėdžių; pasaulis visiškai nusisuks sprandą. Ne, tokių ir panašių žodžių net sau netarkime, nelinkėkime, kad su pasauliu ir mes visi drauge bedugnėn nugarmėtume.
Jėzus yra pranašiškai pasakęs: Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo: kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų (Jn 9, 39). Šiuose žodžiuose slypi tikroji Kalėdų prasmė. Viešpaties Jėzaus asmenybės bei Jo žodžių tiesos šviesa apšviesdama žmonių širdžių slėpinius vieniems žmonėms dykai duoda nuostabią išganymo vilties dovaną, o kitiems, pavyzdžiui, kurių namai yra užgriozdinti daiktais bei rūpesčiais dėl jų priežiūros, natūraliai pradeda užtemdyti sveiko proto akis ir jie nebepajėgia priimti džiugiosios Žinios esmės Kristus gimė dėl to, kad jie ir jų artimieji iš aukštybių atgimtų ir jų vidaus akys taptų pajėgios išvysti tikrąjį Betliejaus žvaigždės žavesį.
Tačiau ne veltui sakoma, kad Kalėdos stebuklų metas. Taigi tie žmonės, kurie dėl nuodėmių tamsos, tūnančios juose, negali laisvai bei džiugia širdimi artintis prie gimusio pasaulio Atpirkėjo, rasi, jiems Viešpats (per mūsų maldas ir aukas) suteiks krikščioniško atgimimo malonę vėliau, kai jie pradės kasdien ieškoti gyvojo Dievo ir būtinai Jį suras. Tuomet ir jie švęs tikras Kalėdas pirmiausia savo širdyje.
Kun.Vytenis Vaškelis
© 2007 XXI amžius
|