Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie tautos pasipriešinimo istoriją 1944 – 1953 metais

Kazimieras Dobkevičius

Kaišiadorių savivaldybės salėje susirinkę į konferenciją Kaišiadorių rajono mokytojai

Aktyvaus visuomenės veikėjo, Kaišiadorių rajono Rumšiškių miestelio mokytojo Vytauto Markevičiaus iniciatyva, LPKTS Kaišiadorių skyrius bei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir Socialinių reikalų departamento Švietimo ir kultūros skyriai organizavo Kaišiadorių rajono mokyklų istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojams seminarą „Lietuvių tautos pasipriešinimo istorija 1944–1953 m.“

Sveikinimo žodžiu susirinkusius svečius pasveikino Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius, palinkėjęs turiningų paskaitų ir geros kloties istorijos mokytojams, skleidžiant teisingas žinias moksleiviams.

Paskaitą „Socialistinės sistemos vertinimas vadovėliuose“ perskaitė dr. Arvydas Anušauskas. Jo žodžiais tariant, neįmanoma kalbėti apie taikią sovietinę misiją Lietuvoje: 1940 metais sovietai Lietuvoje dislokavo milžinišką kariuomenę – 221 260 kareivių ir karininkų, o kur dar 1513 tankų, 245 šarvuočių, net 1140 lėktuvų, 2946 minosvaidžius ir patrankas. Sovietinė Rusija represavo 276 tūkstančius lietuvių, 119 tūkstančių latvių, 67 tūkstančius estų. Pasak istoriko A. Anušausko, visus šiuos dokumentus dėl represavimo pasirašė Antanas Sniečkus, kad ir kaip stengtųsi komunistai išaukštinti savojo dievuko „nuopelnus“.

Jau po karo Lietuvoje sovietinė kariuomenė savo 500 karinių objektų buvo užėmusi 65 443 ha žemės. Kasmet apie 20 tūkstančių Lietuvos piliečių buvo pašaukiama į būtinąją tarnybą kariuomenėje. Preliminariai paskaičiuota, jog sovietinės kariuomenės dislokavimas Lietuvos ūkiui atnešė 1,78 mlrd. dolerių nuostolių. Kai kurie rajonai ir dabar, po 17 metų, jaučia neigiamas ekologines pasekmes ūkinei veiklai, sakė dr. A. Anušauskas.

Buvęs Krašto apsaugos viceministras, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Edmundas Simanaitis plačiai supažindino mokytojus su pasipriešinimo okupacijai ištakomis, aptarė visus Lietuvos valstybės savarankiškumo praradimo momentus: 1772 metais, 1793 metais ir 1795 metais, taip pat pristatė dviejų diktatorių Hitlerio ir Stalino sandėrio slaptųjų protokolų turinį, kurio tuometinė Lietuvos Vyriausybė 1939 metais nežinojo.

Kazlų Rūdos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Birūta Bujauskienė pasidalijo mintimis apie užklasinę veiklą auklėjant mokinius patriotine dvasia. Lankytasi Tauro partizanų apygardos mūšių vietovėse, susipažinta su Žalgirio partizanų būrio koviniu keliu. Jau šešeri metai, kaip moksleiviai rašo pasipriešinimo istoriją. Neturi vadovėlių, vadovaujasi Nijolės Gaškaitės parašyta knyga. Pasipriešinimo istorijai pažinti skirta 18 valandų. Visi prisimena tą dieną, kai Kazlų Rūdos mokyklą aplankė Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Šis vizitas paskatino ir mokytojus, ir moksleivius labiau domėtis rezistencinės kovos raida, praeitimi.

Mokyklos moksleiviui Algirdui Navasaičiui buvo suteikta garbė pasisakyti Vilniaus konferencijoje „Komunistus į tarptautinio tribunolo teismą“. Mokytoja tvirtino, kad reikia padaryti pradžią, o vėliau visa veikla įgauna pagreitį, sudomina moksleivius.

Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė nagrinėjo „Pilietinio patriotinio ugdymo mokykloje“ temą. Seimo narę labai nustebino Lietuvos Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų pozicija dėl 2008 metais sukaksiančių 60-ies metų masinių trėmimų iš Lietuvos žmonės minėjimo. Šios institucijos laiko šią datą „nereikšmingu“ įvykiu? Ką čia ir komentuoti...

Algimantas Lelešius, Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotojas, pasidalijo patirtimi apie ekskursijas partizanų kovų takais ir mūšių vietomis.

Kun. Alfonsas Bulota kalbėjo apie Lietuvos dvasininkų vaidmenį buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kunigas papasakojo apie savo veiklą Užkarpatėje ir Baltarusijoje. Tai buvo laikotarpis, kai kunigas Juozas Zdebskis buvo KGB nužudytas, o kunigai Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas – įkalinti.

Rašytojas Stanislovas Abromavičius kalbėjo apie Didžiosios Kovos partizanų apygardos vadus. Daug jų kilę iš Kaišiadorių ir jų apylinkių. Nemažai mokėsi ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. Sudarius įžymių partizanų, rezistentų sąrašą ruošiamasi jį viešai memorialinėje lentoje paskelbti, galvojama ir apie mokyklos pavadinimą. Pavyzdžiui, Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje pritvirtinus garbingą partizanų garbės lentą, tektų rimtai pagalvoti ir apie mokyklos pavadinimo keitimo tikslingumą, sakė S. Abromavičius.

Garliavos (Kauno r.) Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas savo pranešime pateikė Pasipriešinimo istorijos dėstymo galimybes mokyklose, pasidalino pavyzdžiais iš gimnazijos praktikos.

Konferencija praturtino istorijos mokytojų žinių bagažą ir suteikė vilties, kad ateityje mokytojai praplės moksleivių akiratį ir pateiks tikrų istorinių faktų apie mūsų partizanų prasmingą kovą už Lietuvos laisvę.

Autoriaus nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“