Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Gruzijos prezidento rinkimus laimėjo Michailas Saakašvilis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Michailas Saakašvilis perrinktas Gruzijos prezidentu antrajai kadencijai Reuters nuotrauka

Sausio 5 dieną Gruzijoje vyko prezidento rinkimai. Gruzijos Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, paskelbtais sausio 6 dienos vakare, rinkimus laimėjo Michailas Saakašvilis, surinkęs beveik 52 procentus balsų. Antroje vietoje liko L. Gačečiladzė – 27 procentai, trečioje – B. Patarkacišvilis – 7,5 procentų. Toliau rikiuojasi – Š. Natelašvilis – 7,2 procentų, D. Gamkrelidzė – 3,7 procentų, G. Maisišvilis – 0,81 procento ir I. Sarišvili – 0,16 procento. Rinkimuose dalyvavo 56,6 procentų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Skaičiuojant balsus, keitėsi rezultatai. Suskaičiavus du trečdalius balsų, M. Saakašvilis pirmavo (58 procentai), vėliau santykis keitėsi – vienu metu M. Saakašvilio rezultatai krito, bet vėliau išsilygino ir minimalia balsų persvara buvo pasiekta pergalė.

Įdomu tai, kad M. Saakašvilis pralaimėjo rinkimus Tbilisyje, tačiau jo pergalę nulėmė provincijos rinkėjų parama. Kai kuriuose rajonuose už jį balsavo 70 – 76 procentai rinkėjų. Už L. Gačečiladzę Tbilisyje balsavo 34 procentai rinkėjų, už M. Saakašvilį – 29, už Š. Natelašvilį – 16, už B. Patarkacišvilį – 13 procentų.

Rinkimuose dalyvavo 7 kandidatai. Nors opozicija praėjusių metų lapkritį žadėjo iškelti bendrą kandidatą, tačiau realiai įvykiai klostėsi kitaip – iš pradžių nuo opozicijos buvo iškelti trys kandidatai – L. Gačečiladzė, Š. Natelašvilis ir D. Gamkrelidzė, vėliau dar trys – B. Patarkacišvilis, G. Maisišvilis ir I. Sarišvili. Šiuo metu gyvenantis Londone B. Patarkacišvilis dėl dalyvavimo rinkimuose vis keitė savo poziciją. Gruodžio viduryje jis pareiškė atsiimantis savo kandidatūrą, tačiau sausio 1 dieną pakeitė nuomonę ir pareiškė dalyvausiantis rinkimuose. Jis bandė vesti derybas su Gruzijos Generalinės prokuratūros atstovais, reikalaudamas neliečiamybės, tačiau prokurorai atsisakė patenkinti jo reikalavimus (B. Patarkacišvilis kaltinamas ginkluoto perversmo organizavimu).

Pagrindinis opozicijos kandidatas Levanas Gačečiladzė iki praėjusių metų lapkričio nedalyvavo didžiojoje politikoje. Jis buvo žinomas kaip verslininkas, stambios vyno gamybos bendrovės GWS savininkas ir buvo pasirinktas kaip kandidatas nuo 9 partijų bloko, kai šių partijų lyderiai nesutarė, kuris iš jų turi būti išrinktas kandidatu į prezidentus. Tada buvo ieškoma tarpinės, visiems tinkamos kandidatūros ir pasirinktas L. Gačečiladzė.

Dar vienas opozicijos kandidatas Šalva Natelašvilis – pakankamai spalvinga asmenybė. 1987 metais, būdamas 29 metų, tapo Tbilisio miesto vyriausiuoju prokuroru. Tuo metu jis turėjo tik 5 metų stažą prokuratūroje. Manoma, kad tokį staigų jo iškilimą lėmė ryšiai – jo dėdė buvo KGB pulkininkas, artimai pažįstamas su E.Ševardnadze. 1990 metais, į valdžią Gruzijoje atėjus Zviadui Gamsachurdijai, Š. Natelašvilis prarado postą, 1992 metų pradžioje dalyvavo ginkluotame perversme, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Z. Gamsachurdija. Š. Natelašvilis buvo vadinamosios Laikinosios nacionalinės tarybos, veikusios 1992 metų sausio – birželio mėnesiais, narys. Artimi ryšiai jį siejo su Džaba Joselianiu ir Igoriu Georgadze, pagrindiniais ginkluoto perversmo organizatoriais. D. Joselianis sovietmečiu pagarsėjo kaip kriminalinis autoritetas, organizavęs stambias aferas. 1989 metais jis įkūrė ,,Mchedrioni“ organizaciją, kuri aktyviai dalyvavo 1992 metų perversme. I. Georgadzei tapus vidaus reikalų ministru, Š. Natelašvilis buvo paskirtas jo pavaduotoju. 1998 metais jis pateko į prezidento E. Ševardnadzės nemalonę, nes palaikė I. Georgadzę jo konflikte su E. Ševardnadze. I. Georgadzė ir E. Ševardnadzė buvo palaikomi skirtingų Rusijos saugumiečių klanų. Š. Natelašvilio vadovaujamai Leiboristų partijai priklauso ir V. Gelašvilis, Lietuvos verslininkas, vadinamas kontrabandos karaliumi, buvęs Gruzijos parlamento narys, 2006 metais organizavęs padegimus Tbilisyje (paskelbus jo paiešką skubiai grįžo į Lietuvą). Dabar Š. Natelašvilio vadovaujama Leiboristų partija ir I. Georgadzės vadovaujama Teisingumo partija yra artimos politinės jėgos. I. Georgadzė savo partijai vadovauja iš Maskvos, nes Gruzija jo ieško už padarytus nusikaltimus.

Dar vienas opozicijos kandidatas – partijos ,,Naujieji dešinieji“ lyderis Davidas Gamkrelidzė nepritaria drastiškiems prorusiškos opozicijos siekiams. 1993 metais Gruzijoje jis įkūrė pirmą privačią draudimo bendrovę. Pasižymėjo kaip patikimas verslininkas: kai per Gruziją nuvilnijo privačių bankų ir draudimo bendrovių bankrotų banga, jo bendrovė nebankrutavo ir dirba iki šiol. Jis kritikuoja M. Saakašvilį dėl kai kurių sprendimų, tačiau pasisako už dialogą su dabartinės valdžios atstovais.

Gruzijos opoziciją šiuo metu galima suskirstyti į dvi stovyklas – prorusiška opozicija, kuriai atstovauja L. Gačečiladzė, Š. Natelašvilis ir kiti veikėjai. Šie lyderiai pasižymi kategoriškais pareiškimais, palaiko ryšius su Rusijos žvalgybininkais. Per Gruzijos televiziją buvo rodomi filmuoti kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip Š. Natelašvilis, C. Gamsachurdija ir kiti opozicijos veikėjai tariasi su Rusijos žvalgybininkais. Kita opozicijos dalis, kuriai atstovauja D. Gamkrelidzė, I. Sarišvili, yra nuosaikesnė.

Rinkimus stebėjo daug stebėtojų iš užsienio – iš viso per 1000 stebėtojų iš įvairių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Ukrainos, Čekijos, Lietuvos ir kitų šalių. Stebėtojai jokių stambesnių pažeidimų neužfiksavo.

Opozicija protestuoja prieš rinkimų rezultatus. L. Gačečiladzė pavadino juos suklastotais, Š. Natelašvilis pareiškė, kad opozicija rengs protesto akcijas, mitingus.

Rinkimus laimėjus M. Saakašviliui, šalyje bus tęsiamos reformos, laikomasi provakarietiškos politikos kurso. Prorusiška opozicija, sprendžiant iš jos atstovų pareiškimų, ketina toliau kurstyti neramumus šalyje. Tam yra dvi priežastys. Pirma – oligarchinės struktūros, palaikančios prorusišką opoziciją, siekia revanšo. Kai kurie oligarchai buvo įkalinti, kai kurie pasitraukė iš Gruzijos, o šalyje esančių oligarchų veikla apribota, jie jau neturi tokios įtakos kaip Ševardnadzės laikais. Antra priežastis – Rusija siekia atkurti savo įtaką Gruzijoje, šalyje aktyviai veikia Rusijos žvalgyba, įkūrusi čia savo agentūrinį tinklą. Tam skiriamos didelės lėšos, per įvairių šalių prorusiškas žiniasklaidos priemones skleidžiama propaganda prieš dabartinę Gruzijos valdžią. Kaip toliau klostysis įvykiai šioje Kaukazo respublikoje, priklausys tiek nuo Gruzijos valdžios veiksmų siekiant teigiamų pokyčių šalies ekonomikoje, tiek ir nuo Vakarų šalių ir tarptautinių organizacijų paramos šiam kraštui.

© 2008 „XXI amžius“