Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nepažįstamas M.K.Čiurlionio vidinis pasaulis

Dr. Egidijus Mažintas

M. K. Čiurlioniui daug kas priekaištauja, kad jį sunku suprasti, kad jis pernelyg mistiškas. Riba tarp rimto meno ir vadinamojo pramoginio meno tai atsiranda, tai pranyksta, nelygu laikotarpis. Balzakui, kaip ir Diuma, buvo priimtina romanus skelbti laikraščiuose, vėliau tą darė Dikensas ir Dostojevskis. Hugo visą gyvenimą sugebėdavo patraukti ir išlaikyti labai plačią auditoriją. Homeras buvo visų laikų menininkas. Bet „Vargdienių“ autoriui buvo rimto pagrindo manyti, kad menininkas anaiptol nėra menkesnis, jei turi daugiau kaip penkis gerbėjus. Idėja, kad Čiurlionio tapybos darbai turi sąjungininkę muziką atrodo jau tapo taisykle. Čiurlionis niekada nebuvo suformavęs savo kūrybos suvokimo lygmenų, bet iš jo santūrumo buvo galima suprasti, jog žinios – kiekvieno asmeninis reikalas. Čia nėra prielaidos, kad visi įmanomi būdai bendrauti su M. K. Čiurlionio kūryba yra išsemti, anaiptol – yra ambicingai ribotai pasiūlytos labai akademiškos ir nuobodžios čiurlionianos pritaikymo taisyklės, analizės metodai. Todėl, kai dogma sako, kad jau sukurti nepakeičiami Čiurlionio kūrybos analizių standartai, susiję su gana išsamia buitine ir tautine jo gyvenimo vertinimo koncepcija, esame tarsi įspėjami apie atsargiai surežisuotą alternatyvą. Tada bet koks bandymas pakeisti ją ar įvesti naujovių, laikomas ne tik kad nereikalingu, bet ir mirtinai pavoju aktu, galinčiu pakenkti M. K. Čiurlionio kūrybos sakralumui. Jau tarsi atsirado menininko kūrybos vertintojų instancija, kuri gali apkaltinti bet kurią naują vertinimo kryptį, kaip kenksmingą arba nevykusį bandymą sukompromituoti genialų menininką.

Sudėtiniai Čiurlionio neįprastos tikrovės elementai turi tris unikalias savybes: savitumą, stabilumą, darnumą. Taigi, būtent darnumą, kurio neturi S. Dali, P. Pikaso, Ch. Miro kūriniai, valdomi nenuspėjamo įkvėpimo gaivalo fluidų. Bet koks bandymas sistematizuoti būtų saviapgaulė. Tobulumo gali pasiekti tik žiūrovas, subjektyviai suprasdamas individualius pojūčius iš to, ką jis sugalvojo pamatyti. Kritikai bandydami klasifikuoti Čiurlionio kūrybą nieko gera, išskyrus naujų kategorijų išgalvojimą, neatranda, o bet koks mėginimas racionalizuoti schemą, pagal kurią galima teisingai interpretuoti kūrybą, virsta dar sudėtingesniu išradimu. Ar mums to tikrai reikia? Aišku, kad Čiurlionio kūrybos mokymas ir jo meno terapija ar pedagogika – vidinę logiką turinti sistema. Ir suvokiantiems, kad jo kūrybą skaityti būtinas astrologijos, alchemijos, magijos, numerologijos, hieroglifų, kitų kultūrų pažinimas, vadinčiau „neįprastos tikrovės“ būsena, supriešinančia jį su kasdieninio gyvenimo įprastumu. Matyt, Čiurlionis buvo įsitikinęs, kad pajutus tokią neįprastą tapybos darbų tikrovę įgyjamas praktinis žinojimas ir energija. Akivaizdu, kad kai kurie darbai turi sukaupę savyje tam tikrą energijos kiekį. Kuriamo objekto ar darbo energija priklauso nuo savininko, nuo to nuosekliai ir palaipsniui atsiranda suvokimas, tačiau patiriami pojūčiai – keisti ir svetimi. Daugeliui vakarietiškos kultūros atstovams čiurlioniškos kūrybos tyrinėjimo pojūčiai būna tokie keisti, kad kartais jų neįmanoma paaiškinti įprastais kasdieninio gyvenimo terminais, todėl bet koks mėginimas suklasifikuoti čiurlionianą pagal gautus duomenis savais metodais būtų bevaisis. Tapo aišku, kad Čiurlionio žinias galima suprasti tik per jo regėjimo prizmę. Tik tuomet jos būtų įtikinamos ir aiškios, bet kaip tai padaryti? Yra įdomus paliudijimas, kad Čiurlionis turėjo hipnotizuotojo savybių. Kai lenkuojantis klebonas ėmė įkalbinėti parapijiečius kalbėti lenkiškai, nes Dievas nesupranta mužikiškai, jaunuolis pasiuntė stebuklingą magišką žvilgsnį link klebono ir šis suakmenėjo. Po kelių minučių atsipeikėjęs Mikolojus nėrė lauk iš bažnyčios išsigandęs, kad atrado tokią didžiulę minties hipnotizuotojo žvilgsnį. Kiekvieną kartą veržiantis į paslaptingo pasaulio labirintus priverstas esi gilintis į vis naujas sąvokas, patirti kitus žinojimus. Neįprastos tikrovės dominantės Čiurlionio kūryboje turi stabilumą ta prasme, kad yra pastovios. Šiuo atžvilgiu jos panašios į įprastos tikrovės sudėtinius elementus, nes jie nejudėdavo ir neišnykdavo kaip įprastinio sapno sudėtiniai elementai. Pastovumas Čiurlionio kūryboje toks ryškus, kad gali sustoti ir tyrinėti kokį nors sudėtinį elementą neribotą laiką. Sudėtinių neįprastos tikrovės elementų savitumas, atrodo, siekė sukurti visiems bendrą tikslą: būtinybę, neįprastą poreikį sujungti visas izoliuotas daleles į bendrą visumą, bendrą kompoziciją. Dramatiškiausia iš visų Čiurlionio kūrybos sudėtinių elementų yra darnos trapumas. Neįprastos tikrovės sudėtiniams elementams įprastinis darnumas buvo nepasiekiamas.

Čiurlionio kūrybos neįprastos tikrovės vaizdinių panorama tarsi idėja turi tikslą. Šis ypatingas tikslas susijęs su muzika, kuri padeda dešifruoti Čiurlionio kūrybą. Skeptikai bijo, kad Čiurlionio kūryba gali tapti manipuliavimo meno terapijos terminais žaidimu, bet prisiminkime, kad ir iš durnaropės arba varnalėšos šaknies gaminami populiarūs vaistiniai ekstraktai sveikatai pataisyti, o ne kvaišalai. Todėl labai svarbu suvokti Čiurlionio konceptualumo tvarką. Nenuostabu, kad daugumas garsių mokslininkų Nobelio premijos laureatų sėkmingai taikė okultines ir ezoterines žinias savo tyrinėjimo srityje. Z. Froidas puikiai būrė kortomis, tyrinėjo sapnus, kaip ir katalikų filosofas Tomas Akvinietis – astrologiją. Šveicarijos mokslininkas Karlas Jungas buvo bene žymiausias XX amžiaus grafologas, iš rašto galėdavęs tiksliai charakterizuoti bet kurį asmenį. Kiek iš 100 žmonių galėtų pasakyti, kas yra Čiurlionis? Keturi penki? O gal dar mažiau, jei kalbėsime ne tik apie Lietuvą. M. K. Čiurlionis turėjo burtininko, mago, aiškiaregio, žiniuonio gebėjimų, todėl visiškai suprantama, kad akademinės kvalifikacijos visiškai yra per menkos vertinant šio genijaus kūrybą. Sąvoka „tamsieji menai ir mokslai“ daugeliui kelia mistines asociacijas, bet iš tikrųjų tai apima visas būrimo ir pranašavimo būdų technikas. Vis dėlto „tamsiųjų mokslo menų“ sąvoka dažniausiai vartojama, kai paslaptingos technikos padeda įgyvendinti užsibrėžtus ar pageidaujamus tikslus. Čiurlionio ketinimas panaudojant savo kūrybines žinias susieti Žemės planetą su Aukščiausiąja Tvarka rodo, kad jis norėjo, kad žemėje būtų taip, kaip danguje. Seniausios magijos apraiškų aptinkama ne tik senovės Egipte, indų vedose, baltų tradicijose, bet ir krikščionybėje. Akivaizdu, kad M. K. Čiurlionis visą gyvenimą domėjosi kaimo magijos ritualais. Tai jį skatino ne tik aplinka, sodyba gamtos prieglobstyje, bet ir aukštosios mokyklos absolvento diplomas. Daugumas Čiurlionio paveikslų yra tarsi besitęsiantys šviesos ir tamsos magijos ritualai. Mes dažnai labai toli ieškome to, kas tiesiog greta. Ieškome dieviškosios ir gyvenimo tiesos svetimose kultūrose, kartais mums prievarta primestose religijose, tačiau nesugebame įžvelgti savos tautos dvasinių lobių, kurie slypi, pavyzdžiui, Čiurlionio vaizduojamuose baltų žynių apeigų papročiuose, tradicijose, buities ir kaimo magijos ritualuose, liaudies šokiuose, dainose. Juose – Čiurlionio gentainių išmintis. Žiniuoniai arba žolininkės, būrėjos buvo iki XIX pabaigos lietuviško kaimo, ciklinių metų laikų kultūros, buitinių derliaus organizavimo ir nuėmimo, asmeninių natūralaus ūkio iniciatyvų įgyvendinimo ir patarimų arba priežiūros institucijos. Ar galima gydyti žmones su M. K. Čiurlionio kūriniais ir muzika? Be abejo. Žinoma, Čiurlionis tuo metu negalėjo nežinoti apie garsiausius mokslininkus, tyrinėjusius ne tik savo tautos magijos paveldą, bet ir okultines sistemas – Hermesą Trismegistrą, vokiečių filososfą ir fiziologą E. Diubua-Reimoną, italus Mateučį, Marceliusą Ficiną, Pjero Pomponacį ir Luidžį Galvanį, čeką Iržį Prochazką, olandą Janą Baptistą van Gelmontą, Dekartą, Didįjį Vezalijų, Johaną Keplerį, Izaoką Niutoną, I.Sečenovą, ir Paracelso darbus. Pastarojo filosofo, alchemiko, fiziko koncepcija, kad „žmogus gali perduoti per atstumą savo mintis kitiems žmonėms tuo pačiu veikdamas jų poelgius“ ir kad „žmogaus kūnas kaip mikrokosmosas nešioja savyje kosminių kūnų impulsus, sroves“ negalėjo būti nežinomi Mikolojui Konstantinui. Arba kuklaus brito gydytojo Džono Maksvelo knygelė, parašyta 1679 metais „Magnetizmas medicinoje“. Pagal Maksvelą, kiekviena dvasia valdo kūną, kuris yra jai paklusnus. Sielos ir kūno susijungimą britas vadino „gyvąja dvasia“. Visiems žinomo artisto F. Šaliapino, 95-erių metų dukros, gyvenančios Paryžiuje, teigimu, „šeima turėjusi išeiti vėlų vakarą į lauką ir devynis kartus nusilenkti Mėnuliui“. Šio papročio ji buvo išmokyta gyvendama su tėvu, kuris nesibaimino, kad jį kaltino parapsichologijos ar kosmohumanizmo, mistikos tradicijų sekimu. Knygynuose buvo pasirodžiusi knygutė „F. Šaliapinas – mediumas“. Nemažai žymių mokslininkų domėjosi būrimais, tarp jų ir Taro kortomis. Ar Čiurlionis galėjo būti būrėjas? Taip. Jis ir šiandien laikomas burtininku. Pagaliau Taro kortos XX amžiaus pradžioje nebuvo kažkas gėdinga. Dauguma menininkų vakare prieš spektaklius ar parodas traukdavo kortą, kad sužinotų pasiseks ar nepasiseks pasirodymas. Taro užšifruotų simbolių kalba atkeliavo iš Egipto. Nepriklausomos Lietuvos muzikologai, analizuodami Čiurlionio fenomeną, panašiai kaip ir sovietų dogmatai kratosi čiurlioniškos mistikos ir nuo Druskininkų kilusio menininko kūrybinių pranašysčių, kuriose tarsi pirštu į dangų pataikyta, kad 1940 metais saujelė Lietuvos intelektualų važiuos parvežti „saulės“ iš rytų. Vien astrologinės žinios nebūtų leidę Čiurlioniui nutapyti sudėtingų Zodiako ženklų ciklų. Norint susipažinti ir bent kiek daugiau suprasti sudėtingą senosios tarologijos mokslą, reikia suvokti tarologijos etinį, meditatyvinį, astrologinį aspektą.

Čiurlionio mistiko ar raganiaus istorija Lietuvoje, ačiū Dievui, perrašyta ir reabilituota. Dauguma Graikų ir Romos autorių tvirtino, kad Pitagoras, Homeras, Platonas filosofijos ir astronomijos žinių mokėsi Egipte. Prieš mūsų erą daugelis mokslininkų rašė, kad visi šiek tiek išsilavinę graikai visapusiškų žinių ir mokslų siekė būtent senajame Egipte. Intuicija geriausiai yra išvystyta pas muzikantus,artistus, rašytojus ir aktorius. Jų gebėjimai nujausti siekia 50 proc., kai daugumos nuojauta vos 1-2 proc.

Čiurlioniui gyvenime pavyksta daryti stebuklus, kurie pačiam atrodo visiškai įprasti. Čiurlionio reikšmė yra ta, kad jis jau rado savo vietą visatoje ir kviečia jos ieškoti atskirai ateityje. Čiurlionio kūrybos ir asmenybės magija – tai individualybės kerai, kurie yra jo gebėjimas su gyvenimo permainomis elgtis kūrybingai ir magiškai. Tai buvo laisvas, savarankiškas žmogus ir pats priimdavo sprendimus. Jėgų jam pakako, kad norimą pasiektų. Reikėjo tik pasiryžti panorėti. Tai reiškia meistriškumo, lankstumo, miklumo, iniciatyvos, noro rizikuoti, savo jėgų panaudojimo, sugebėjimo tvarkyti reikalus ir suprasti žmones. Kartu melancholiško neryžtingumo, nedrąsos ir nepasitikėjimo, niekinamo požiūrio į save, nemokėjimo panaudoti savo sugebėjimų ir talento.

Čiurlionis, tarsi sidabrinės žvaigždės žynys ties pasaulio slenksčiu, eidamas į priekį nebijojo kristi...

© 2008 „XXI amžius“