|
Apie Lietuvos gynybos sistemą
Audrius Skaistys, LATA pirmininkas
Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) jau 11 metų Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija, siekianti supažindinti plačiąją visuomenę su NATO tikslais, veikla, Lietuvos saugumo ir gynybos politika; aktyviai propaguojanti NATO idėjas ir vertybes.
LATA nariai aktyviai domisi Lietuvos gynybos sistemoje vykstančiais transformacijos procesais. Šiuo metu ypač aktualus Lietuvos kariuomenės ir karo tarnybos reorganizavimo klausimas, kuris svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Todėl LATA, kaip pilietinės visuomenės dalis, jaučia pareigą ir atsakomybę pareikšti savo nuomonę bei ekspertinį vertinimą apie vykstančius procesus.
Sausio 27 dieną Kaune įvykęs LATA visuotinis susirinkimas konferencija priėmė pareiškimą, adresuotą prezidentui V. Adamkui, Seimo Pirmininkui V. Muntianui ir Ministrui Pirmininkui G. Kirkilui, kuriuo išreiškė savo poziciją dėl Lietuvos kariuomenės ir karo tarnybos organizavimo.
LATA atkreipė dėmesį, kad po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 dieną Lietuvoje buvo pašaukti atlikti karo prievolę ir ją atliko per 80 000 Lietuvos jaunuolių, kurie esant poreikiui būtų mobilizuoti ginti Lietuvą.
LATA pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės reforma privalo pirmiausia užtikrinti savo šalies gynybos pajėgumą, derinamą su proporcingu indėliu į bendrus Aljanso gynybinius pajėgumus. NATO organizacijai priklausančių valstybių Aljansas tik tada veiksmingai atliks savo pagrindinę užduotį, kai kiekviena šio valstybių darinio sudedamoji dalis nuosekliai didins, o ne mažins savo gynybinį pajėgumą.
LATA nariai išreiškė įsitikinimą, kad tik visų karo tarnybos atlikimo formų karo prievolės, profesinės, savanoriškosios ir alternatyviosios pagrindu organizuota Lietuvos gynybinė sistema yra pajėgi įvykdyti jai keliamus uždavinius.
LATA savo pareiškime atkreipė dėmesį ir į dėl tam tikrų procesų atsirandančias grėsmes mūsų šalies saugumui: Rusijos pasitraukimą iš Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties, šios bei jos satelitinių valstybių vykdomų karinių pratybų pobūdį, vis dažnesnį Rusijos energetinių šaltinių faktoriaus panaudojimą siekiant politinių tikslų valstybėse, istoriškai susijusiose su ja energetiniais ryšiais.
Atsižvelgdama į tai LATA siūlo Seimui nuolat didinti Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto kad jie 2011 metais pasiektų 2 procentų BVP lygį, bei nepritarti skubotam ir tik principiniame lygyje su Seimu suderintam Lietuvos kariuomenės reformavimui.
Vyriausybei LATA pasiūlė nesiimti su Seimu nesuderintų konkrečių Lietuvos kariuomenės reformavimo veiksmų. LATA taip pat kreipiasi ir į Prezidentą, kaip vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą, kad jis veiksmingai pasinaudotų jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytomis galiomis siekiant garantuoti valstybės gynybinės galios nuoseklų stiprinimą.
© 2008 XXI amžius
|