|
Viltį teikiančios žinios Vasario 16-ajai
Edmundas Simanaitis
Sausio 27 dienos Kaune vyko Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos
(LATA) visuotinis susirinkimas-konferencija. Ši nevyriausybinė organizacija
domisi Lietuvos nacionalinio saugumo problemomis, propaguoja NATO
siekius ir ginamas vertybes. Konferencijoje buvo aptarta Krašto
apsaugos sistemoje vykstanti reforma ir priimtas pareiškimas, adresuotas
LR Prezidentui, Seimo pirmininkui ir Vyriausybės vadovui.
LATA nepritaria kariuomenės silpninimui
Pareiškime rašoma, kad kariuomenės reforma privalo pirmiausia užtikrinti savo šalies gynybos pajėgumo didinimą, derinamą su proporcingu indėliu į bendrus Aljanso gynybinius pajėgumus. Ten pat reiškiamas įsitikinimas, kad tik visų karo tarnybos atlikimo formų karo prievolės, profesinės, savanoriškosios ir alternatyviosios pagrindu organizuota Lietuvos gynybinė sistema yra pajėgi įvykdyti jai keliamus uždavinius.
Atkreipiamas dėmesys į Rusijos pasitraukimą iš Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE) sutarties, į vykdomų karinių manevrų pobūdį, į energetinio sverto naudojimą siekiant politinių tiklsų. Siūloma palaipsniui didinti asignavimus Krašto apsaugos sistemai iki 2 proc. BVP pagal ankstesnį Parlamento partijų rašytinį susitarimą.
Vykstanti kariuomenės reforma kelia pagrįsto nerimo pilietinei visuomenei, o pirmiausia rezistentams, laisvės kovų veteranams, sovietų politiniams kaliniams, tremtiniams ir kitiems šalies gyventojams, patyrusiems įvairaus pobūdžio okupanto represijas.
Kariuomenės vadas aiškina reformos eigą
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus pakvietė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos narius į susitikimą, kuris įvyko sausio 31 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje. Kariuomenės transformacijos projekto grupės vadovas plk. Gintautas Zenkevičius padarė pranešimą apie vykdomą kariuomenėje reformą ir jos tikslus. Kariuomenės vadas išsamiai aiškino reformos eigą ir atsakinėjo į klausimus, kuriuos pateikė LLKS tarybos pirmininkas J. Čeponis, mons. A. Svarinskas, tarybos nariai V. Balsys, A. Švenčionis, V. Raibikis, kiti susitikimo dalyviai.
Šiandien vargu ar kas gali abejoti kolektyvinės gynybos būtinumu. Lietuva pati viena apginti savo teritoriją, taigi ir valstybingumą, niekaip negalėtų. NATO skydas ir Europos Sąjunga (ES) lemia, kad Europa gyvena jau septintą dešimtmetį stabilios taikos sąlygomis, o potencialių agresorių imperinės ambicijos veiksmingai tramdomos. Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kada valstybės vienijosi ekonominiu, socialiniu pagrindu globalinių grėsmių akivaizdoje, bet ne imperijoms būdingu keliu kai silpnesnės šalys buvo prisijungiamos ginklu ir ugnimi. ES formavimąsi skatino ir branduolinio susinaikinimo grėsmė, suvokiant, kokia katastrofa ištiktų pasaulį, jei teroristų grupuotėms pavyktų įsigyti masinio naikinimo ginklų. Efektyvi kova su tarptautiniu terorizmu įmanoma tik suvienytomis atskirų valstybių pastangomis.
Baltijos šalys laikinai ištrūkęs grobis
Rytų kaimyno politikoje netrūksta balsų, raginančių susigrąžinti prarastą Pribaltiką, kaip senąsias rusų žemes, visiškai nutylint teisinį pagrindą Stalino ir Hitlerio 1938 metų slaptąjį suokalbį, kada buvo pasidalintos Rytų Europos nepriklausomų valstybių teritorijos.
Kita vertus, Lietuva po Potsdamo sandėrio atsidūrė Rusijos karinėse replėse. Ginkluoto konflikto ar provokacijos atveju Lietuvai būtų smogta ir iš Rytprūsių, ir iš Rytų. Pastaruoju metu per Lietuvą iš Rytų ritasi kryptingos informacijos bangos, vyksta nenutrūkstantis pilietinės savimonės plovimas. Veiksmingo atoveiksmio radijo ir televizijos programoms kol kas stinga. Visa tai sumuojasi ir demobilizuojančiai veikia visuomenę.
Štai kodėl kyla nerimastingi klausimai: kodėl atsisakoma šauktinių kariuomenės, kodėl naikinami savanorių (KASP) vienetai? Kodėl švedai, danai, šveicarai, net nesiribodami su potencialaus agresoriaus teritorija, nuosekliai ir planingai palaiko ir stiprina visuomenės pasirengimą gintis nuo galimos agresijos?
Konstitucijos ir transformacijos aktų kolizija
LR Konstitucijos 139 str. byloja, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Ten pat rašoma, kad įstatymo nustatyta tvarka piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Išimčių niekam nenumatyta. Visos aukštosios valdžios šį Konstitucijos straipsnį tylomis ignoruoja ir jo nevykdo.
Konstitucijos 67 straipsnis sako, kad Seimas nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Neteko girdėti, kad aukštoji valdžia ignoruotų šios prievolės vykdymą ir leistų verslininkams, dirbantiems piliečiams mokėti mokesčių kiek kas nori arba visai nemokėti.
Praktika rodo, kad nuo mokesčių mokėjimo išsisukti mėginama, tačiau tas pavyksta tik nedaugeliui. O krašto apsaugos karinę prievolę atlikti leidžiama kaip kam patinka: kas nori tarnauja, kas nenori netarnauja. Šis dvilypis požiūris į Konstitucijos laikymosi įvairovę vertas ne tik teisininkų ar politikų dėmesio, tuo turėtų susirūpinti ir Valstybės likimui neabejingi piliečiai.
Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 6.2 straipsnis skelbia: Tauta ir kiekvienas pilietis priešinasi visais įmanomais būdais, neuždraustais visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų. Ten pat rašoma, kad Agresijos atveju Lietuvos Respublikos gynyba yra besąlyginė. Ji negali būti saistoma agresijos masto ir jokių kitų sąlygų.
Išankstinė moralinė kapituliacija?
Šiuose teisės aktuose atsispindi Antrosios Respublikos ir dešimtmetį trukusio partizaninio karo patirtis. Teisiniu požiūriu Konstitucijos minėto 139 straipsnio bei Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo panaikinimas arba jų veikimo apribojimas ar sustabdymas prilygtų išankstinei moralinei kapituliacijai.
Kaip priešintųsi Tauta, jei ji nebūtų nuolat supažindinama su pasipriešinimo metodais, o jauni sveiki vyrai neatliktų pareigos tėvynei, tam tikrą laiką skirdami kariniam pasirengimui? Savaime peršasi mintis ar nereikėtų supažindinti visuomenę su dabar tarnaujančių kariuomenėje vaikinų kilme ir išsilavinimu. Iš kokio visuomenės sluoksnio entuziastai veržiasi atlikti karo tarnybos: kiek jaunuolių iš kaimo, kiek iš eilinių prasčiokų, darbininkų, tarnautojų, kiek iš Seimo narių, Vyriausybės tarnautojų, pareigūnų, kiek iš verslininkų terpės, nedarant išimties nei milijonieriams, nei oligarchams?
Tai būtų įdomi visuomenei ir ne mažiau problematiška Seimui statistika. Ji atskleistų visuomenės pilietinio brandumo laipsnį. Jungtinės Karalystės sosto įpėdiniai noriai atlieka karinę tarnybą ir, pasak žiniasklaidos pranešimų, veržiasi į padidinto pavojingumo tarnybos vietas. O kaip mūsų valstybės aukštųjų pareigūnų atžalos tiek senojoje, tiek laikinojoje sostinėse, apskričių centruose bei rajonuose? Kiek ir kur atliko, atlieka konstitucinę krašto apsaugos tarnybos pareigą?
Seimūnai turėtų laikytis įsipareigojimų
Gvildenti finansinių reikalų čia netiktų. Savo metu parlamentinės partijos pasirašė susitarimą skirti Krašto apsaugos sistemai 2 proc. nuo BVP. Regis, šiuo metu KAS finansavimas neviršija 1,21 proc. Taigi tam tikra atsarga palikta ir dar neišnaudota. Jos turėtų pakakti, kad sveiki jaunuoliai galėtų jiems priimtinu laiku išeiti bazinį jaunojo kareivio kursą. Reikia tikėtis, kad mūsų išrinktieji tautos atstovai, garbūs seimūnai nepamiršo savo įsipareigojimų.
Iš 25 tūkstančių jaunuolių dabar pašaukiamas vos vienas tūkstantis. LATA pasiūlymas karo prievolės, profesinės, savanoriškosios ir alternatyviosios pagrindu organizuoti Lietuvos gynybinę sistemą vertas rimto dėmesio. Kita vertus, Seime jau buvo pristatytas Tėvynės sąjungos frakcijos septynių savaičių privalomos tarnybos projektas. Problemos sprendimas nesunkiai rasis, jei tautos atstovai sukaups pakankamai politinės valios apginti gyvybinį valstybės interesą.
Sumažinus šaukimą iš dalies ar visiškai panaikinus šauktinių tarnybą Lietuvos pilietinė visuomenė dar labiau silpnės. Be to, mūsų šalies, kaip ir kitų dviejų Baltijos šalių, geopolitinė padėtis lemia ilgam laikui suaktyvintos parengties būseną. Turime atitinkamai atsiliepti į grėsmes nacionaliniam saugumui, vos tik jos pradeda reikštis.
Kariuomenės veteranai viliasi būti išgirsti
Kita vertus, reikia tikėtis, kad ateis metas, kai demokratija Rusijoje įsivyraus ir Rusijos politikai perpras Liuksemburgo efektą, kodėl mažutė Liuksemburgo kunigaikštystė saugiai jaučiasi ir klesti tarp dviejų ekonominių ir karinių Europos galybių Vokietijos ir Prancūzijos? Kunigaikštystės niekas nesirengia vaduoti, prisijungti jos teritorijos arba masiškai tremti jos gyventojų į sibirus.
Susitikimo dalyviai gerai suvokė, kad kariuomenės vadas nėra politikas, tačiau laikė būtinu jam perduoti visuomenėje vyraujančias nuomones ir nuotaikas. Lietuvos kariuomenės veteranai, laisvės kovų kariai savanoriai dėkojo kariuomenės vadui už pakvietimą į diskusiją ir išsamius paaiškinimus. Gen. ltn.Valdo Tutkaus pažadas bent kartą per metų ketvirtį susitikti ir aptarti aktualius nacionalinio saugumo ir, skyrium imant, kariuomenės pertvarkymo klausimus, teikia vilčių, kad bus ieškoma optimalių sprendimų. Artėjanti Vasario 16-osios jubiliejinė šventė visus savaip įpareigoja.
© 2008 XXI amžius
|