|
Liūdna pasaka
Kiek daug ponų ir kokie jie visi gražūs
Gerai apmokami godūs ir paklusnūs bernai spaudoje, radijuje, televizijoje ir visur kitur reikalauja be svyravimų paklusti, o Ezopo kalba toleruoti viską, atvirai atsisakant savasties: atsiklaupti, pripažinti savo ir savo protėvių orvelišką kaltę, sutikti, kad savo tėvynėje nesi šeimininkas, kad kiekvienas pinigingas prašalaitis turi konstitucinę teisę tave už nosies vedžioti. Antraip parodysi blogą skonį, tapsi atsilikėliu, marginalu, gal dar blogesniu.
Šio modernizmo sąlyga: niekuo netikėti, nieko neturėti ir neginti tėvynės, vėliavos, savo žemės, piliakalnių, upių, ežerų, miškų, namų, istorijos, protėvių darbų, kapų, kalbos ir tikėjimo. Kasdien nuo ryto iki vakaro verčiama priimti anoniminių megamonopolijų nustatytas elgesio taisykles, pasaulėjautą, tapti tik rinkos elementu, jų tarnu, pripažinti gudrybių gudrybę: su protu gali ir tėvą pasikinkęs arti. Apie nepriklausomybę kalbėti jau nekorektiška. Reitinguose nugali apsisprendimai eižėti, išsiformuoti, nusiginkluoti ir giliai negrįžtamai integruotis į naująją pasaulio tvarką, aukšto intelekto eruditų ir intelektualų vedančių į žinomą žmonijos šviesų rytojų.
Gyvenimas su burtininko įtaigumu piešiamas, kaip nesibaigiantis žvaigždžių kūrimas, blizgėjimas, heloviniškas pramogavimas ir be perstojo byrantys loterijos laimėjimai, tai yra visa, ką turime geriausio. Apie viską pagalvota!
Liberalizmas, kaip kasdieninė padorumo krizė, pučia miglas, jog kaip rinkoje bet kuri prekė, taip ir žmonių krikdymą teikiančios ir prigimties bei tradicijų atsakomybę atimančios atneštinės ir įgrūstos antivertybės yra lygiavertės Lietuvos valstybės ir tautos idėjos sudedamosios dalys, kurias privalu gerbti, išpažinti, su jomis privalu sugyventi ir nusilenkti. Tai bus tautos suskaldymas iki atominio lygmens. Kad pridengtų nedorą ir įtikintų, plėšrūno širdį turintys čiulba paukščių kalba, kad greičiau prarastume išmintį, gerumą, pasiaukojimą, atsakomybę bei savigarbos jausmą. Taip auginamas naujas lietuvis, maitinamas šios pavergiančios ir krikdančios akcijos modifikuotu medumi.
Ir tribunoluos išdidžiai...
Ponai, ar nematėte mano Lietuvos?
Algirdas Endriukaitis
© 2008 XXI amžius
|