Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

,,Leisk atiduot savo meilę žmonėms...“

Alvyra Grėbliūnienė

Literatai Lina Valutkevičienė ir Gintarius Vžesniauskas

Kunigas Vitas Kaknevičius

Vieną sausio sekmadienio popietę Lazdijų rajono literatų klubo ,,Jotvingis“ nariai nuvyko į susitikimą su broliais. Šio klubo literatų kūrybos almanacho ,,Svetimi tarp savų“ sudarytojai – Ričardas Lapaitis, Asta Čaponytė-Stralkuvienė ir Ilona Jonuškaitė pagaliau įgyvendino savo svajonę ir išpildė kun. V. Rudzinsko kvietimą aplankyti šventovę – Panaroje įsikūrusią Pilnų namų bendruomenę ir joje tarnaujančius kunigus, brolius vienuolius, kuriems vadovauja kun. Valerijus Rudzinskas.

Kai žmogaus širdį į skutelius plėšo žmonių abejingumas, kai siela dega kančios žaizdre, dažnas ieško pagalbos. Jos ieškodami vieni užsigrūdina, o kiti pražūva. Niekas pasaulyje žmogui negali padėti – tik Jis, Vienintelis Dievas. Jį surasti, Jam atsiduoti padeda bendruomenėje tarnaujantis kun. Valerijus Rudzinskas su savo pagalbininkais. Almanache ,,Svetimi tarp savų“ kun. Valerijus rašo: ,,Net jei kam nors atrodo, kad tavyje nebeliko žmogiškumo likučių, vis tiek esi nuostabiausias Viešpaties tvarinys Visatoje. Tavo silpnumas pritraukia Dievo gailestingumą“. Ir traukia žmonės į šią vietą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. Nemaža dalis ,,jotvingiečių“ jau išsibarstę po pasaulį. Kūrybinė mintis, dvasinis ryšys kartas nuo karto vis surenka visus į vieną būrį. Iniciatorius – buvęs klubo pirmininkas Ričardas Lapaitis, jau kelerius metus gyvenantis Airijoje. Sugrįžęs į gimtinę, padedant Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojoms, Ričardas greitai surinko bendraminčius.

Almanacho pristatymas vyko koplyčioje, keletą valandų prieš šv. Mišias. Be Pilnų namų bendruomenės brolių, į šventovę rinkosi vis gausesnis būrys maldininkų. Viskas vyko tyliai, ramiai, be didesnio bruzdesio. Dauguma jų įdėmiai klausėsi literatų sparnuotų žodžių. Jauniausia poetė Erika Vasiliauskaitė pradėjo susitikimą ne pagal metus brandžios poezijos posmais: ,,Leisk atiduot savo meilę žmonėms...“ Asta Stralkuvienė pasidalijo saleziečių išmintimi: ,,Raskime laiko artimo meilei – tai mūsų dangaus raktas“, perskaitė savo kūrinėlį apie keturias sienas ir palinkėjo, kad tarp tų sienų būtų ,,ne vien jūsų akys, bet ir jūsų gyvenimai“. Ilona Jonuškaitė papasakojo, kaip gimė almanacho iliustracijos, kaip ji išgyveno kiekvieną paveikslėlį, kaip turėjo įsivaizduoti kiekvieno autoriaus kūrybą. Savo pasakojimą užbaigė eilėmis, kad jai patinka ,,šypsotis, be saiko šypsotis“.

Pernai Ričardas minėjo, kad nerašys daugiau eilėraščių, tačiau koplyčioje jis jau skaitė iš vakaro sukurtas eiles. Jos buvo skirtos tiems, ,,kurie gyvena šiuose namuose... Čia niekas neišduoda nieko ir be kovos nepasiduoda...“

Mokytojas Gintarius Vžesniauskas pasidalijo giliai apmąstytais, per širdies labirintus pravestais žodžiais apie tuos, „kuriuos paliko nekviestas juodas nerimas per Tris Karalius vakare... Ar tai tik sapnas, ar realus gyvenimas?“ Lina Valutkevičienė ne tik gražiausiai Alytaus apskrityje margina kiaušinius, bet ir puikiai kuria eiles. Keletą eilėraščių padovanojo susirinkusiems: ,,Tą deimantą tau atiduosiu, jei tu tiki jo tikrumu“ ir žodžius, anot Linos, šiai vietai geriausiai tinkančius – apie Velykų avinėlį.

Apie Kalėdas Sibire skaitė jau žinoma rašytoja Zuzana Urbonaitė. Tada ten ant lietuvių stalo nebuvo tradicinių valgių: jie dalijosi tik plonai supjaustytos duonos riekelėmis, primenančiomis kalėdaičius, ir meldėsi už mirusiuosius.

Poezijos popietėje dalyvavo ir skaitė savo kūrybą kun. Vitas Kaknevičius. Tai jau per dešimtį knygų išleidęs, turintis savo gerbėjų ratą kunigas. Poetas pasidalijo žodžiais – „duona kiekvienam“, ragino išlikti ,,tikra druska“, apsaugančia pasaulį nuo sugedimo, kvietė atleisti vieni kitiems – gal tada ir ,,sąžinė nurims“.

Lina Stankevičienė pasidžiaugė, kad mama yra „saulė, kuri sušildo, lašas rasos, kuris suvilgo pavargusias kojas“.

Renginyje savo ir kitų kūrybos dainas, pritariant gitarai, atliko rajone žinoma poetė Rugilė Vievesytė, Ievutė Vasiliauskaitė ir naujokės – Erika Monkutė ir Gintarė Stankevičiūtė. Rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Renata Rudienė Pilnų namų bendruomenei įteikė atminimo dovaną apie Lazdijų kraštą.

Paskui visi dalyvavo šv. Mišiose. Homiliją sakė kun. V. Kaknevičius pagal to sekmadienio Evangelijos žodžius: ,,Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29). Juos ištarė Jonas, krikštydamas Kristų. Nuodėmė tęsiasi nuo pirmųjų žmonių Adomo ir Ievos, ji gyvuos iki antrojo Kristaus atėjimo. Kunigas ragino nepasiduoti visų nuodėmių motinai – puikybei. Pastaroji tik ir siekia įveikti tiesą, meilę ir gailestingumą, nuvertinti, žeisti kitus žmones. Kunigas kvietė atverti savo širdis Jėzui, kuris per Atgailos sakramentą, per mūsų maldą gali atleisti nuodėmes. Kunigas prisiminė savo močiutę, kuri labai daug laiko skyrė maldai. Pamačiusi ateinančias tuščiai paplepėti kaimo moterėles, persižegnodavo ir sakydavo, kad „neturiu laiko, mano poterėliai nesukalbėti“. Ragino ir maldininkus neatidėlioti laiko, jį panaudoti prasmingai maldai, Dievo Žodžio skaitymui, kitiems geriems darbams. Šv. Mišiose giedojo PNB choralinis ansamblis (vadovas brolis Jeronimas).

Kun. V. Rudzinskas padėkojo jotvingiečiams už gražius poezijos posmus, palaimino ir palinkėjo stiprybės kiekvienam nešant savo gyvenimo kryžių. Kunigas paminėjo, kad šiais metais Romoje vyks pasaulinis Dieviškojo Gailestingumo kongresas. Pilnų namų bendruomenė – pirmieji Lietuvos bažnyčios istorijoje – nori išleisti knygą apie Dievo gailestingumą, todėl prašė maldininkų, patyrusių Dievo gailestingumą ir malonę, liudijimų. Be to, buvo pristatyta ir kun. Emiliano Tardifo knyga „Jėzus yra Mesijas“.

Lazdijai

© 2008 „XXI amžius“