|
Įsisiautėjo Seimo rinkimų agitacinė kampanija
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Rinkimų įstatymo 45 straipsnį kandidatus ir kandidatų sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbia likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų. Nuo tos dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanijos pradžia. Taip skelbia įstatymas. O ką stebime iš tikrųjų?
Iš tikrųjų rinkiminės agitacijos kampanija jau vyksta. Tikėtina, kad ji, likus 30 dienų iki rinkimų, kai kurioms partijoms ir jų kandidatams bus baigta.
Antai valstietė Kazimira Prunskienė jau pernai per respublikinę ir rajonų žiniasklaidą už valstybės pinigus neva informavo apie sėkmingai vykdomą žemės reformą ir jos vadovaujamos ministerijos pasiekimus. Pastaruoju metu ją įvairiomis progomis nuolat matome televizijoje. Šiemet ji dar pamėtėjo įsakymą, atveriantį kelią supirkti valstybei priklausančią žemę, nors visiems savininkams žemė dar negrąžinta. Netenka abejoti, kad žemgrobiai partijos bičiuliai iš to pasipelnys, uoliai prisidės prie kunigaikštienės ir jos partijos vykdomos agitacinės kampanijos.
Pastaruoju metu viešose vietose pasirodė plakatai su Tvarkos ir teisingumo apaštalo, liberaldemokratų pirmininko Rolando Pakso atvaizdu. Tas atvaizdas dažnai rodomas ir vaizdadėžėje bei rajoninėje spaudoje, o pats, nors ir be Borisovo malūnsparnio, sugeba aplankyti atokiausius Lietuvos kampelius. Kai kas dabar jau bando pateisinti prezidentinę R. Pakso veiklą neva jo elgesys buvęs kaip verslininko. Kad jis iš pačios Lietuvos politikos bandė daryti Rusijai, savo partijai ir sau naudingą verslą, pamirštama. Pamirštama, kokia šalis jam reiškė simpatijas ir visokeriopą paramą.
Televizijoje tarsi kokie teletabiai apie socialdemokratų pasiekimus nuolat porina socdemai Gediminas Kirkilas, Vilija Blinkevičiūtė, vėl itin susirūpinusį veidą dėl mokytojų bei kitų skriaudžiamųjų rodo Artūras Paulauskas. Įsisiautėjusi rinkimų į Seimą agitacinė kampanija primena pasakaitę apie dvi tuščią ir pilną statines. Gal todėl negirdėti Tėvynės sąjungos ir tikrųjų socialdemokratų (LSDS) balsų. Ar kas skaičiuoja, kiek išleidžiama dabar vykstančiai intensyviai agitacijai, ar kas tyrinėja pinigų kilmę? Niekas, nes formaliai rinkimų agitacijos kampanija neprasidėjo. O išlaidos bus skaičiuojamos tik už įstatymo numatytas 30 dienų: o tų nedidelių pinigų teisėta kilmė, netenka abejoti, bus nepriekaištingai apiforminta.
VRK rodo visišką neveiksnumą kandidatų pajamų bei išlaidų kontrolės stoką. Iš tikrųjų VRK jokios kontrolės nevykdo, nors tarp rinkimų laiko turi pakankamai, esant reikalui, nepasitelkia VSD, STT, o tik po rinkimų užregistruoja partijų ar atskirų kandidatų ataskaitas. O šiai komisijai turėtų būti žinomi partijų ar atskirų kandidatų piniginiai bei kitokie ištekliai, jų interesai iki rinkimų, jie turėtų būti viešinami, pateikiami rinkėjams. Keisčiausia, kad tiek Seimas, tiek valstybės vadovai tokią padėtį toleruoja. Jų ir visuomenės akivaizdoje iš po skvernų švaistomos didžiulės lėšos, perkama žiniasklaida, perkami rinkėjų balsai. O VRK priekaištų negauna, elgiasi kaip pasyvi svarbių valstybei įvykių stebėtoja, tarpsta saugioj aplinkoj jau keliolika metų.
Visuomenei spaudžiant, pasigirdo šioks toks susidomėjimas partijų juodosiomis buhalterijomis, premjeras buvo pasikvietęs VRK ir STT vadovus, tarsi pabarė už neveiklumą. Susitikimas, skirtas visuomenės garui nuleisti, įvyko, o viskas kaip buvo, taip ir liko.
Seimo rinkimai netruks ateiti. Akivaizdu, kad partijos neva organizuoja susitikimus su piliečiais, supažindina su savo programomis, o iš tikrųjų vykdo intensyvią rinkimų agitacinę kampaniją. O po rinkimų pasakys: kokia tauta, tokia valdžia. Vėl ketveriems metams!
Jei VRK Rinkimų įstatymo pažeidimo akivaizdoje tyli, piliečius nuo neteisėtos veiklos turi apsaugoti Prezidentas, Seimas, nepakantumą aktyviau rodyti žiniasklaida.
Laikas nelaukia.
Algimantas Zolubas
© 2008 XXI amžius
|