Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Palikęs ryškų pėdsaką Baisogaloje

A†A mons. jubil. Pranciškus Ščepavičius
(1918 – 1944 – 2008)

Mons. Pranciškus Ščepavičius

Atsisveikinimas su buvusiu klebonu prie kapo šventoriuje

Vasario 16 dieną, eidamas 90-uosius metus, po ilgos ir varginančios ligos Šiaulių ligoninėje mirė ilgametis Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas monsinjoras Pranciškus Ščepavičius. Kol turėjo sveikatos ir jėgų, pastaruosius ketverius metus eidamas parapijos altaristos pareigas, monsinjoras aukojo šv. Mišias, o vėliau, silpstant sveikatai, klausė išpažinčių. Jį slaugė jaunesnioji sesuo Petronėlė.

Velionis gimė 1918 m. lapkričio 20 dieną Raseinių parapijoje. 1944 m. kovo 25 dieną buvo įšventintas kunigu, o birželio 9 dieną paskirtas Joniškio parapijos vikaru. Tų pačių metų gruodžio mėnesį paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru. Nuo 1946 m. rugpjūčio 2 dienos – Muniškių parapijos kuratas, nuo 1947 m. kovo 6 dienos – Kauno Prisikėlimo parapijos vikaras. 1947 m. balandžio 15 dieną paskirtas Šlapaberžės parapijos kuratu, 1949 m. kovo 11 dieną – Pagirių parapijos vikaru, 1949 m. rugsėjo 15 dieną – Ariogalos parapijos klebonu, 1956 m. liepos 17 dieną – Raudondvario parapijos altaristu, 1957 m. vasario 7 dieną – Senosios Žagarės parapijos klebonu, 1963 m. gegužės 13 dieną – Liolių parapijos klebonu, 1965 m. rugsėjo 8 dieną – Betygalos ir Ugionių parapijų administratoriumi, 1966 m. gegužės 17 dieną – Veprių parapijos klebonu, 1968 m. balandžio 29 dieną – Bazilionų parapijos klebonu, 1979 m. rugpjūčio 30 dieną – Baisogalos parapijos klebonu. Šioje parapijoje klebonavo 25 metus. Pablogėjus sveikatai, 2004 m. sausio 9 dieną paskirtas Baisogalos parapijos altaristu.

Monsinjoras buvo pašarvotas Baisogalos parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje. Toje pačioje bažnyčioje, kurioje jis dirbo 28 metus, ištikimai tarnaudamas Dievui, nuolankiai patarnaudamas savo parapijiečiams. Per tą laiką jis niekur nebuvo išvykęs atostogauti, neturėjo poilsio dienų.

Pasiaukojantį klebono darbą parapijiečiai labai vertino, todėl nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, reikšdami padėką, klaupė prie jo karsto ir maldomis prašė gerojo Dievo gailestingumo monsinjorui amžinybėje. Nusilenkti šviesiam mons. P. Ščepavičiaus atminimui iš Radviliškio atvyko politinių kalinių ir tremtinių organizacijos atstovai, rajono meras A. Čepononis, savivaldybės administracijos direktorius V. Januševičius. Tiek žmonių, kiek susirinkdavo per tas dienas aukojant šv. Mišias už velionį, nebuvo mačiusi mūsų bažnyčia. Laidotuvių dieną – vasario 19-ąją – bažnyčia buvo pilnutėlė.

12 valandą prie Lietuvos vėliava uždengto karsto garbės sargybon stojo Baisogalos šaulių kuopos šauliai. Prieš prasidedant šv. Mišių aukai, prie karsto susėdo 28 kunigai, atvykę palydėti monsinjorą amžinon kelionėn. Už velionį šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Vyskupas, sakydamas pamokslą, priminė, kad velionis visą gyvenimą ištikimai tarnavo tikintiesiems, ir nurodė jį kaip pavyzdį jauniems kunigams.

Po bažnytinių apeigų karstas buvo išneštas į bažnyčios šventorių. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodį tarė Šiaulių vyskupas, Joniškio parapijos altaristas monsinjoras Juozas Dobilaitis, Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, politinių kalinių ir tremtinių organizacijos atstovas. Bažnyčios choras laidotuvių ceremoniją baigė Tautos himnu. Baisogalos parapijos klebonas kun. Aldas Vinclovas padėkojo visiems svečiams ir parapijiečiams.

Stasys GENTVILAS

Kazio Strolio nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“