| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kosovas paskelbė nepriklausomybę
Vasario 17 dieną Kosovo parlamento neeiliniame posėdyje premjeras Hašimas Tačis pareiškė: ,,Nuo šio momento Kosovas skelbiamas nepriklausoma valstybe. Tūkstančiai žmonių, susirinkę Kosovo sostinės Prištinos gatvėse, sveikino nepriklausomybės paskelbimą, dainavo, šoko, nešė nacionalines vėliavas. Apie nepriklausomybės paskelbimą Kosove jau buvo aktyviai svarstoma nuo 2007 metų vasaros. Apie tai, kad nepriklausomybė bus skelbiama vasario 17 dieną, buvo pranešta vasario pradžioje. Buvusios Jugoslavijos teritorijoje jau yra septynios nepriklausomos valstybės Serbija, Juodkalnija, Slovėnija, Kroatija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas. Kosovo krašto albanai, sudarantys 90 procentų krašto gyventojų, patyrė daug sunkumų 1990-1999 metais, kai Jugoslaviją valdantis Miloševičiaus režimas ėmėsi prieš juos masinių represijų. Tūkstančiai albanų žuvo, daug buvo sužeista, prarado namus. 1991-1993 metais ir kiek vėliau, 1996-1997 metais, vyko dvi karinės kampanijos prieš Kosovo Laisvės armijos partizanus. 1998 metų pabaigoje serbų kariniai daliniai ir specialios paskirties policija pradėjo dar vieną puolimą prieš albanų partizanus. Vyko masinės represijos prieš taikius gyventojus, buvo deginami ištisi kaimai. NATO pareikalavo, kad Jugoslavijos vadovybė nutrauktų albanų persekiojimą ir išvestų iš Kosovo serbų karinius dalinius. Miloševičiaus režimas nepakluso. 1999 metų kovo mėnesio pabaigoje prasidėjo NATO karinė operacija prieš serbų dalinius Kosove ir strateginius objektus visoje Jugoslavijos teritorijoje. Kovo-gegužės mėnesiais aviacija bombardavo karinius štabus, kariškių kolonas, Jugoslavijos socialistų partijos būstines, o 1999 birželį į Kosovo kraštą įžengus NATO sausumos pajėgoms, Jugoslavijos kariuomenė pasitraukė. Nuo to laiko Kosovas valdomas Jungtinių Tautų administracijos ir vietos valdžios struktūrų, krašte vyksta laisvi rinkimai. Tvarką užtikrina NATO taikdarių pajėgos. Dabar Kosovo valdžios struktūrose daugelį kertinių postų užima buvę albanų partizanų vadai premjeras Hašimas Tačis, kiti vyriausybės pareigūnai, savo laiku su ginklu rankose kovoję už Kosovo laisvę. Kosovo prezidentas Fatmiras Saidijus nebuvo partizanas: jis pasižymėjo kaip nuosaikios albanų opozicijos politikas, 2006 metais mirusio buvusio prezidento Ibrahimo Rugovos bendražygis. Serbijos premjeras Vojislavas Koštunica vakar pareiškė, kad Serbijos valdžia nepripažins Kosovo nepriklausomybės. Jis teigė: ,,Už šios tariamos valstybės slepiasi NATO interesai. Tai akla politika. Mes negalime pripažinti Kosovo nepriklausomybės. Rusijos atstovai išreiškė nepasitenkinimą dėl Kosovo nepriklausomybės. Rusijos prezidento spaudos atstovas D. Peskovas pareiškė: ,,Vienašališkas Kosovo nepriklausomybės paskelbimas yra neteisėtas aktas. Jis prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas V. Čiurkinas teigia: ,,Kosovo nepriklausomybės paskelbimas yra vienašališkas aktas, paskelbtas be derybų. Dabar susiklosčiusi padėtis tik kaitins padėtį tarptautinėje arenoje. Kosovo nepriklausomybę jau pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Turkija ir dar nemažai Vakarų valstybių. Apie ketinimus pripažinti nepriklausomybę pareiškė ir kaimyninės Kroatijos valdžia. Kosovo nepriklausomybės paskelbimą ir su šiuo įvykiu susijusią situaciją rengiamasi svarstyti ir Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Briuselyje vykusiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų pasitarime nutarta, kad kiekviena šalis dėl Kosovo pripažinimo nuspręs atskirai. Nors didesnė dalis Europos sąjungos valstybių nusprendė, kad rengiasi pripažinti Kosovo nepriklausomybę, ES viduje nėra vieningos pozicijos. Ispanijos atstovai pareiškė, kad nepripažins Kosovo nepriklausomybės. Tokios ispanų reakcijos buvo galima tikėtis: Ispanijoje gyvenantys baskai vis aktyviau reikalauja pripažinti jų teisę į didesnę autonomiją ir tikisi įkurti nepriklausomą valstybę dabartinio Baskų krašto ribose. Tad pripažindama Kosovo nepriklausomybę, Ispanijos valdžia paskatintų baskus aktyviai reikalauti nepriklausomybės. Kol kas Kosovo nepriklausomybės nesirengia pripažinti ir Graikija, Kipras, Slovakija, Rumunija. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, sujudo Rusijos remiami Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistai. Abchazija artimiausiu metu žada kreiptis į Rusiją su prašymu pripažinti Abchazijos respublikos nepriklausomybę. Apie tai pareiškė Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas. Be to, Abchazija tikisi įstoti į Nepriklausomų valstybių sandraugą. Kita Gruzijos teritorijoje esanti maištinga Pietų Osetijos respublika nori prisijungti prie Rusijos. Antradienį apie ketinimus skelbti nepriklausomybę pareiškė ir Padnestrės respublikos vadovai. Ši tariama valstybė, kurios valdžioje vyrauja buvę milicijos ir KGB pareigūnai, laikosi tik su Rusijos pagalba. Padnestrės prezidentas V. Smirnovas nusiteikęs karingai kaimyninės Moldovos atžvilgiu: dar 2007 metų vasarą jis pareiškė, kad derėtis su Moldovos valdžia nėra dėl ko ir pagrasino jėga išspręsti visus pasienio konfliktus. Padnestrės respublika vadinama ,,kontrabandininkų rojumi per jos teritoriją atvirai gabenama alkoholio, cigarečių, cukraus kontrabanda, klesti prekyba ginklais bei žmonėmis. Kosovo-Serbijos pasienyje ir tuose Kosovo rajonuose, kuriuose gyvena serbai, jau pirmadienio vakare prasidėjo smurto veiksmai. Serbai ėmė puldinėti NATO taikdarių pajėgas, padegė kelis humanitarinės pagalbos automobilius, priklausančius Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Ginkluotų serbų kolona bandė žygiuoti į albanų gyvenamą kaimą ir tik NATO kariškių dėka, kelią užblokavus barikadomis, pavyko išvengti kruvino konflikto. Antradienio vakare prie vieno serbų kaimo buvo užpulti NATO patruliai. Du kariškiai buvo sužeisti, be to, serbai nustūmė nuo kalno vieną kariškių visureigį. Mitrovicos mieste į Jungtinių Tautų atstovybės pastatą įmestos kelios granatos. Smurto banga kilo ir Serbijoje. Pirmadienį Belgrade minia jaunuolių nusiaubė du ,,Mcdonalds restoranus, akmenimis buvo apmėtytos JAV ir Slovėnijos ambasados. Po šių įvykių NATO kariai vienai parai uždarė šiaurinę Kosovo sieną. Kosovui paskelbus nepriklausomybę, tarptautinė reakcija yra tokia, kokios ir buvo galima tikėtis. Kosovo apsisprendimui prieštarauja Rusija ir Kinija, jas palaiko mažesnės sąjungininkės Baltarusija, Sirija ir kitos šalys. Japonija pareiškė ketinanti pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Japonijos vyriausybės atstovas Nabukata Mačimora teigia: ,,Norime įvertinti, ar įvykdytos sąlygos pripažinti Kosovą kaip nepriklausomą valstybę, bet palaipsniui einame pripažinimo krytimi. Tarptautinės bendruomenės susirūpinimą kelia smurto eskalavimas Kosove. Norint pažaboti smurto proveržius, didinamos tarptautinių taikdarių pajėgos. Didžioji Britanija siunčia per 1000 kariškių į Kosovą, dalis iš jų specialios paskirties kariai. JAV taip pat ketina atsiųsti daugiau kariškių. Gali būti, kad Kosovo pavyzdys paskatins atkakliau siekti nepriklausomybės kai kuriuos šia linkme einančius Europos kraštus. Tai pirmiausia Baskų kraštas Ispanijoje ir Prancūzijai priklausanti Korsikos sala. Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį Europoje nepriklausomų valstybių padaugės. Tarp didesnio savarankiškumo siekiančių kraštų minima Lotaringija (Prancūzija), Velsas (Didžioji Britanija), Sicilija (Italija) ir dar ne vienas regionas įvairiose Europos vietose. Giedrius Grabauskas-Karoblis Reuters ir AFP nuotraukos
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |