Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pradedu užmiršti. Gal man Alzheimeris?

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Vaida Pažėraitė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Slauga maitinant Roberto Misiukonio nuotrauka

Deja, atsiradus užmaršumui, tokį klausimą sau užduoda ne kiekvienas garbingo amžiaus sulaukęs žmogus, mat užmaršumo problemą dažnas nurašo senatvei. „Nustatyti Alzheimerio ligos į gydymo įstaigas dažniau kreipiasi ne sergantysis ar jo partneris, bet jų vaikai, – teigia Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Vaida Pažėraitė. – Kadangi apie ligą jau yra nemažai informacijos, tai labiau išsilavinę vaikai greičiau pastebi, kad jų tėvai pasikeitė, tapo ne tokie imlūs, aktyvūs, ir pradeda ieškoti to priežasčių.“ Kadangi Alzheimerio liga sparčiai progresuoja, todėl paprašėme gydytojos papasakoti „XXI amžiaus“ skaitytojams apie šią ligą, patarti, kaip ją atpažinti ir kuo nuo jos gintis.

Alzheimeris skiriasi nuo kitų demencijų

Demencija vadinamas laipsniškas žmogaus protinių sugebėjimų mažėjimas. Taip atsitinka žmogui senstant, todėl demencijos dažniausiai nustatomos vyresniems nei 65 metai žmonėms. Gydytojai nustato demencijos diagnozę tik tuomet, kai minėti sunkumai trunka apie pusę metų. Apie 10 proc. sergančių demencija būklė stabilizuojama, jei kreipiamasi ligos pradžioje ir jeigu demencijos simptomai atsirado ne dėl Alzheimerio ligos. Pastaroji liga yra daug sunkesnė ir sudėtingesnė. Alzheimeriu sergančių ligonių išlaikymo išlaidos yra didesnės nei sergančiųjų širdies ir vėžio ligomis kartu paėmus. Pasaulyje kasmet Alzheimerio ligos atvejų užfiksuojama vis daugiau ir daugiau. Prognozuojama, kad šio amžiaus viduryje šia liga sirgs 14, 3 milijono žmonių.

Alzheimerio ligą praėjusio amžiaus pradžioje atrado vokiečių gydytojas psichiatras Aloyzas Alzheimeris (jo vardu ir pavadinta), apklausęs 51 metų pacientę, kurią į gydytojo kabinetą atvedė jos vyras, jau nebesugebantis ja pasirūpinti. Daktaras pacientei nustatė amneziją – atminties sutrikimą.

„Tiksliai nustatyti, kokio tipo demencija žmogus serga, nėra lengva, – teigia psichiatrė Vaida Požėraitė, – nes simptomai yra panašūs. Norint tiksliai nustatyti Alzheimerio ligos diagnozę, nepakanka tik psichiatro išvadų. Tyrimus atlieka visa komanda specialistų (psichiatras, geriatras, neurologas ir psichologas). Atliekami ne tik specialūs tyrimai, bet ir psichologiniai testai, kadangi labai svarbu tiksliai nustatyti ligą ir nesuklysti, nesumaišyti jos su kitomis dimensijomis.“ Alzheimeris, pasak gydytojos, nuo kitų demencijų skiriasi tuo, kad išsivysto nesant kitų gretutinių ligų (pvz., persirgto insulto). „Sergantys Alzheimeriu pagal savo amžių dažniausiai būna pakankamai sveiki, – sako gydytoja. – Gali būti įvairūs nereikšmingi organizmo sutrikimai, kurie praktiškai neturi įtakos šios ligos atsiradimui.“ Gydytojams greičiau nustatyti ligą gali padėti ir patys sergantieji bei jų artimieji, nes labai svarbus jų pasakojimas apie ligos eigą. Alzheimerio ligos eiga, pasak psichiatrės Vaidos, daug lėtesnė nei kitų demencijų. Žmogaus būklė blogėja lėtai, todėl dažnai pacientai neatkreipia dėmesio į padidėjusį užmaršumą ir šią problemą „nurašo“ senatvei, nes Alzheimeriu dažniausiai (apie 70 proc.) susergama sulaukus daugiau nei 60 metų. Taigi, į specialistus sergantieji kreipiasi pavėluotai, kai nuo ligos pradžios būna praėję 5-6 metai ir gydytojai mažai kuo gali padėti.

Silpnėja atmintis, sunku suvokti

Liga prasideda nutrūkus nervinių ląstelių ryšiui, kai viena smegenų sritis blogai susijungia su kitomis ir pasikeičia nervinė veikla. Vėliau pradeda žūti ląstelės. Liga sunkėja, sergantysis nebegali atlikti įprastų dalykų, pasirūpinti higiena. Ligai progresuojant, sąmonė išlieka, tačiau asmuo vis mažiau domisi kitais ir savimi, netenka pomėgių, pradeda sutrikti šlapinimosi reguliacija. Todėl Alzheimeris, pasak psichiatrės, nėra natūralus senėjimas. „Jei silpnėja trumpalaikė atmintis – pamirštami dabarties įvykiai (pvz., ėjau į parduotuvę, pamiršau ko ėjau; pasidėjau daiktus, nežinau kur pasidėjau) ir jeigu šitaip nutinka ne kartą per savaitę, o kelis kartus per dieną – susirūpinti būtina, ypač kai žmogui tik per 60 metų, – perspėja V. Pažėraitė.– Tačiau nereikia perdėtai gąsdintis, jeigu užmaršumas atsiranda dėl nuovargio ar dėl nesugebėjimo sukaupti dėmesį. Vien tai, kad užmirštu, dar nereiškia, kad tikrai sergu. Mes dažnai užmirštame todėl, kad nesukaupiame dėmesio. Dėmesys svarbus tam, kad gauta informacija būtų užrašyta į atmintį. Tokios užmaršumo problemos pailsėjus praeina. Susirūpinti reikia tada, jei užmaršumas nuolat kartojasi ir pradeda įkyriai varginti. Ligai progresuojant, sergantysis pradeda užmiršti vardus ir pavardes tų žmonių, kuriuos rečiau mato, arba pradeda maišyti vardus, faktus. Padidėjus užmaršumui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, šis, išsiaiškinęs atminties sutrikimus, paprastai atsiunčia į Psichikos sveikatos centrą.“ Antras, anot gydytojos, svarbus Alzheimerio ligos simptomas – sergančiajam darosi sunku susiskaičiuoti pinigus, sumokėti mokesčius už butą, užpildyti kvitus, pradeda nesuvokti telefono skambučių, painioja daiktų vietas (pvz., piniginę deda į šaldytuvą), neranda raktų. Tai yra nesugeba padaryti to, ką darė visą gyvenimą ir problemų nebuvo. Ligai progresuojant žmogui sunku apsispręsti ką rengtis, kaip sudėlioti rūbus, susiaurėja jo socialinis gyvenimas, negali imtis jokios veiklos, tik svarsto. Ligoniai darosi pasyvūs, nors anksčiau buvo aktyvūs, turėjo draugų, dabar nenori niekur eiti, nes nepasitiki savimi. Ligai dar toliau pažengus sergantiesiems sunku atlikti paprastus namų ruošos darbus. Jie pradeda nesuvokti, kaip elgtis su buitine technika. „Nuperka vaikai tėvams mikrobangų krosnelę, bet šie nesugeba paspausti reikiamo mygtuko, kad pasišildytų maistą, – pasakoja gydytoja.– Toks veiksmas jiems sukelia didelį stresą, nors pagal amžių 60-ies sulaukęs žmogus dar nėra toks senas, kad nepriimtų naujos informacijos.“ Ligai progresuojant, sergantieji nesugeba susitvarkyti ir savo higienos, pamiršta kur ėjo, neatpažįsta vietovės, tampa įtarūs, smulkmeniški, baimingi, permainingi, staigiai kinta elgesys (iš ramybės būsenos greitai tampa „audringi“), jų sakiniai nerišlūs, kalba nesuprantama (skurdėja žmogaus žodynas, nerandama tinkamų žodžių), jie nesugeba savimi pasirūpinti ir tampa visiškai priklausomi nuo namiškių. Užsienyje tokiems pacientams yra sukurti dienos stacionarai, kur juos atveža artimieji, kad būtų tinkamai prižiūrimi, kol šie dirba. Pas mus kol kas to nėra, todėl tokie ligoniai dažnai patenka į slaugos ligonines.

Ligą galima tik pristabdyti

„Žmonės, besikreipiantys pagalbos į gydytojus, tikisi nerealių dalykų, nes mano, kad stebuklingi vaistai „atstatys“jų atmintį. Deja, to padaryti neįmanoma – jokie vaistai nesugrąžina prarastos atminties, – apgailestauja gydytoja.– Šiandien sukurti tik tokie vaistai, kurie gali pristabdyti ir sulėtinti ligos progresą. Be to, negalime garantuoti, kad ir gydant šiais vaistais bus pasiektas norimas efektas. Gydymo praktika rodo, kad vienus pacientus vaistai veikia labai gerai (jie tarsi užsikonservuoja ir lieka tokie, kokie buvo), deja, kiti, nors ir sąžiningai geria vaistus, bet liga vis tiek progresuoja. Tai priklauso nuo individualaus žmogaus organizmo. Ypač sunku padėti, kai liga toli pažengusi. Tačiau dabar vis daugiau pacientų kreipiasi ankstyvose ligos stadijoje. Tokiu atveju ir rezultatai būna geresni.“

Dažniau serga moterys

Alzheimeriu dažniau serga moterys. „Rizika susirgti šia liga didėja, jeigu ja sirgo kas nors iš artimųjų ar giminaičių, – teigia psichiatrė V. Pažėraitė. – Ligai išsivystyti įtakos turi patirtos galvos traumos. Tyrimais nustatyta, kad didesnė rizika susirgti Alzheimeriu yra turintiems Dauno sindromą. Tačiau, kadangi pastarųjų amžius trumpesnis, liga ne visada spėja pasireikšti.“ Kitos psichikos ir proto ligos didesnės įtakos neturi. Beje, atliekant tyrimus pastebėta, kad šia liga dažniau serga mažiau išsilavinę žmonės, nes labiau išsilavinusių žmonių pažintinės funkcijos gali išlikti ilgiau, ypač žinios, susiję su profesine veikla. „Žmogaus intelektas, jo pažintinės funkcijos, kurias žmogus įgijo per savo amžių, padeda ilgiau išlaikyti ir atmintį, – pripažįsta gydytoja. – Tačiau išsilavinimas nėra apsauga – suserga ir profesorius. Beje, pastebėta, kad rūkaliai, gal dėl to, kad nesulaukia garbingo amžiaus, Alzheimeriu serga rečiau. Tačiau naudoti tokios profilaktikos priemonės nesiūlyčiau.“ Yra duomenų, kad šia liga rečiau serga tie japonai, kurie gyvena Japonijoje, o ne Amerikoje. Pasirodo, įtakos turi ne tik protinis darbas, bet ir mityba.

Kaip išsaugoti atmintį

Remdamiesi atliktais tyrimais, mokslininkai iš Vanderbilto (JAV) universiteto iškėlė tokią hipotezę – jei nori apsisaugoti nuo šios ligos, nesėdėk prie televizoriaus ar kompiuterio, o mankštink smegenis (mink mįsles, išmok žaisti šachmatais, mokykis užsienio kalbų, spręsk rimtas problemas) ir gerai jas maitink (valgyk natūralius produktus – vaisius, daržoves, jūros produktus). Kuo anksčiau tai pradėsi daryti, tuo bus geresni rezultatai. Jie nustatė, kad turintiems genetinį polinkį sirgti šia liga ypač efektyvi priemonė yra natūralios vaisių ir daržovių sultys. Prie kitų smegenims naudingų produktų mokslininkai priskiria prieskonius – karį ir ciberžolę.

Kad smegenų mankšta padeda ilgiau išsaugoti atmintį, pritaria ir psichiatrė V. Pažėraitė. Ji pataria dažniau spręsti kryžiažodžius, nes jie gerina trumpalaikę atmintį, lavina įsiminimo procesus. Galima mokytis mintinai eilėraštukų. Visa tai tikrai padės ilgiau išlikti sveikiems, kaip ir natūralus maistas. „Viską, kas yra natūralu, organizmas geriau pasisavina, – sako gydytoja. – Be to, vaisiai ir daržovės yra svarbūs ne tik kaip natūralių vitaminų šaltinis, bet gerai ir žarnynui.“ Sergant demencijomis žmonės turi problemų su žarnynu, kadangi mažai juda, todėl jiems dažniau užkietėja viduriai. Daržovės padeda išspręsti šią problemą. Gydytoja siūlo profilaktiškai naudoti ir ginkmedžio preparatus (tai nekenksminga ir labai efektyvi priemonė, kurią galima vartoti nuolat, pasirenkant firmą pagal savo finansines galimybes). Kita, pasak gydytojos, efektyvi profilaktikos priemonė – galvos smegenų kraujotaką gerinantys vaistai, tačiau pastarųjų negalima pirkti nepasitarus su savo šeimos gydytoja.

Visuomeninis gyvenimas taip pat padeda ilgiau išlaikyti sveiką atmintį. Išsiaiškinta, kad žmonės, priklausantys bažnyčios bendruomenei ar knygų bičiulių draugijoms, sensta sveikiau, todėl ir rečiau serga Alzheimerio liga.

Sergančiam užtikrinkite saugumą

- Jei jūsų artimasis serga Alzheimerio liga, pasistenkite užtikrinti kiek galima saugesnę aplinką, kad jis dėl užmaršumo nesukeltų sau pavojaus neatsargiai elgdamasis su ugnimi, vandeniu, dujomis.

- Užtikrinkite pastovią ir jam pažįstamą aplinką – pakabinkite didelius laikrodžius, kalendorius. Tai padės ligoniui ilgiau išlaikyti ryšį su tikrove.

- Jei sutrinka miegas ir sunku orientuotis naktį, miegamajame įrenkite silpną šviesą.

- Jei ligonis reiškia stiprias emocijas, kurių priežasties neįmanoma nustatyti ar panaikinti, nekreipkite į jį dėmesio.

- Jei kyla haliucinacijų (mato nesančius žmones ar daiktus), patikinkite, kad suprantate jo jausmus, sakydami: „Aš jų nematau, bet suprantu, kad tu jų bijai“.

- Stenkitės ligonį skatinti, kad jis pats save apsitarnautų. Jo izoliavimas nuo paprastų buities darbų gali labai pakenkti.

- Kontroliuokite, ar ligonis vartoja vaistus.

- Įsitikinkite, ar tinkamai maitinasi, ar nesutrikęs tuštinimasis ir šlapinimasis, kontroliuokite šias funkcijas.

- Skatinkite ligonį būti fiziškai aktyviu.

© 2008 „XXI amžius“