| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Moldovoje pabuvojus Dr. Gražina Kačerauskienė
Ekskursas į krašto istoriją. Šių dienų Moldovos teritorijoje pirmykščių žmonių gyventa prieš 300 tūkst. metų. Viduramžiais Moldovos pavadinimu gyvavo kunigaikštystė, kuri buvo įsikūrusi dabartinės rytinės Rumunijos ir Moldovos plotuose. Moldavų protėviai buvo Karpatų ir Balkanų romaniškieji gyventojai, persikėlę į Dnestro-Karpatų žemes ir ilgą laiką palaikę ryšius su čia atsikėlusiais rytų slavais. 1359 metai laikomi Moldovos valstybės susikūrimo data. Valstybė ypač sustiprėjo valdant kunigaikščiui Štefanui Didžiajam, kuriam sostinės Chišinau centre stovi įspūdingas paminklas. Tačiau normalų šalies gyvenimą labai trikdė turkų Osmanų imperijos puldinėjimai ir siekimas užvaldyti teritoriją. Dėl šios priežasties Moldovos valdovai užmezgė santykius su Rusija ir kartu priešinosi turkams. Tačiau tas priešinimasis patiems moldavams buvo nesėkmingas: kraštas dar 300 metų buvo priklausomas nuo Osmanų imperijos. Rusija su turkais XIX amžiaus pradžioje sudarė taikos sutartį, pagal kurią dabartinės Moldovos teritorija, vėliau vadinama Besarabija, buvo prijungta prie Rusijos. Mums tai labai primena Lenkijos-Lietuvos valstybės padalinimą XVIII amžiaus pabaigoje. Svetimųjų neužimta Moldovos dalis XIX amžiaus antroje pusėje susijungė su Valakijos kunigaikštyste ir sukūrė nepriklausomą Rumunijos valstybę, kuri vėliau tapo karalyste. 1918 metais Besarabija paskelbė atsiskirianti nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos. Pasinaudodama grobikišku Ribentropo-Molotovo paktu, 1940 metais SSRS aneksavo Besarabiją ir kraštą pavadino Moldavijos SSR. Ši respublika sovietų okupacijos metais buvo bene labiausiai rusifikuota visoje SSRS. Tai buvo ir griežtas krašto izoliavimas nuo Rumunijos kultūrinės įtakos, ir rumunų kalbos priverstinis rašymas kirilica. Buvo uždaryta dauguma rumuniškų mokyklų, vaikų darželių, visur įsivyravo rusų kalba, pakeista net bažnytinė priklausomybė: Besarabijos metropolija, priklausiusi Rumunijos patriarchatui, tapo pavaldi Maskvos patriarchatui. XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Moldovos rašytojų sąjungoje susikūrė nacionalinis judėjimas Moldovos Liaudies frontas. Tai buvo Lietuvos Sąjūdžio atitikmuo. Šio judėjimo pagrindinis tikslas buvo atstatyti lotynišką abėcėlę, pripažinti rumunų kalbą valstybine. Vėliau, po Rumunijos diktatoriaus Čiaušesku pašalinimo, Liaudies frontas ėmė skelbti Moldovos susijungimo su Rumunija idėją. Po nepavykusio pučo Maskvoje, kaip ir kitos sovietinės respublikos, 1991 m. rugpjūčio 27 dieną Moldova paskelbė nepriklausomybę. Deja, skirtingai nei Baltijos šalys, Moldova sunkiai žengė socialinių ir ekonominių reformų keliu. Šalis nesiekė integruotis į europines ir euroatlantines struktūras. Moldova buvo ir yra labai priklausoma nuo Rusijos įtakos. Dėl neapgalvotos ekonominės politikos 1992-2001 metais smarkiai sumažėjo Moldovos bendrasis vidaus produktas, kraštas tapo ir iki šiol yra pati skurdžiausia valstybė Europoje. Ne veltui Moldova yra vienintelė Europos valstybė, kurioje 2001 metais demokratinių rinkimų keliu į valdžią atėjo komunistų partija, valdanti iki šiol. Tiesa, šalies prezidentas komunistų partijos lyderis Vladimiras Voroninas 2004 metais paskelbė apie šalies integraciją į Europos Sąjungą, tačiau šis procesas vyksta nelengvai, ypač dėl demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms trūkumo. Moldovos valdžiai ir žmonėms rūpesčių kelia kairiojo Dnestro upės kranto rajono (12 proc. šalies teritorijos) atsiskyrimas ir šioje teritorijoje dislokuoti rusų kariuomenės daliniai. Kairiojo Dnestro kranto gyventojai, padedami Rusijos, nepanoro gyventi nepriklausomoje ir demokratinėje valstybėje, siekė išsaugoti Sovietų Sąjungą ir sovietines vertybes. 1991 metais buvo paskelbta apie Padnestrės Moldaviškosios Respublikos įkūrimą antrajame pagal dydį Moldovos mieste Tiraspolyje. Šie separatistų veiksmai tapo 1992 metais vykusio pilietinio karo priežastimi. Padnestrės separatistams, remiamiems Rusijos 14-osios armijos, pavyko nugalėti besikuriančias Moldovos policijos ir savanorių pajėgas. Vadinamosios Padnestrės respublikos nepripažino pasaulio valstybės. Separatistai izoliavo rajoną nuo Moldovos ir Vakarų šalių. Jau daugiau kaip penkiolika metų nesėkmingai tęsiasi tarptautinės bendruomenės, ypač Europos Sąjungos, remiamos derybos dėl Moldovos suvienijimo. Prie vienuolyno rūtos žaliuoja. Pravoslavų vienuolynai yra neatsiejama Moldovos istorijos, gyvenimo dalis. Senovės architektų ir statytojų dėka vienuolynų kompleksai išvengė pasikartojimų. Kiekvienas vienuolynas yra savitas, turi unikalią istoriją. Vienas seniausių ir žymiausių yra Kaprijani vienuolynas, įsikūręs giliame vaizdingame slėnyje, miško masyvo Kodru centre. Pirmą kartą vienuolynas paminėtas 1420 metais senoviniame dokumente. Vienuolyno kompleksas nuolat pasipildydavo įspūdingais statiniais, kurie metams bėgant buvo atnaujinami, perstatomi. Per keletą amžių vienuolynas išgyveno ir pakilimo, ir nuosmukio laikotarpius. Nuo 1812 metų vienuolynas buvo veikiamas Rusijos imperijos, Maskvos patriarchato, kurio įtaka jaučiama ir šiandien. Dievo Motinos Švenčiausios Mergelės cerkvė XIX amžiaus viduryje tapo architektūriniu statiniu, kuriame derinosi viduramžių moldavų ir tipiški rusų architektūros elementai. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1962 metų veikė tik Kaprijani vienuolynas. Vėliau ir jis buvo uždarytas, turtas konfiskuotas. Architektūriniu požiūriu vertingi vienuolyno pastatai buvo apleisti ar panaudoti ūkinei paskirčiai. 1987 metais prasidėjo visuomenės, ypač intelektualų, akcija už vienuolyno atkūrimą. Savanoriai iš visos šalies važiavo remontuoti suniokotus pastatus. 1989 metais vienuolynas vėl pradėjo veikti, bet dar ilgokai tęsėsi pastatų atstatymas, gražinimas. Kai mes lankėmės, vienuolyno cerkvės ir kiti pastatai tviskėjo rudens saulėje baltomis, mėlynomis ir aukso spalvomis. Maloniai nuteikė ideali tvarka. Pilnoje pamaldžiai nusiteikusių žmonių Katedros cerkvėje vyko pamaldos, matėsi nemažai jaunimo. Mums lankantis Orhejaus vienuolyno cerkvėje vyko remontas, todėl ji buvo uždaryta. Būriai žmonių, daugiausia jaunimo, vaikštinėjo aplink cerkvę, kuri pastatyta ant aukštokos, stačios uolėtos kalvos. Kalvą juosia upė ir vaizdingi kloniai. Buvome maloniai nustebinti pamatę, jog šventoriaus ir vienuolyno pakraščiai apsodinti rūtomis. Akmenys, uolos ir... žalios rūtos. Beje, rūtomis nuo seno apsodinami Viduržemio jūros šalių moterų vienuolynai. Moldovos tikinčiųjų dauguma yra pravoslavai. Tačiau šalyje yra ir negausi Romos katalikų diaspora. Jų priskaičiuojama apie 20 tūkst., Chišinau 2 tūkst. Sostinėje katalikų bendruomenę sudaro daugiausia rusakalbiai įvairių tautybių žmonės, moldavų yra apie 200. Chišinau yra dvi katalikų bažnyčios, o iš viso šalyje jų yra 15. Dieviškosios apvaizdos bažnyčioje lankėmės per vakarines pamaldas, kalbėjomės su klebonu. Bažnyčia iš vidaus ir išorės gražiai sutvarkyta, gėlių negausu, daugiausia dirbtinės. Bažnyčios gale sukrauti stori maldynai Giedokite Viešpačiui rusų kalba. Maldynas išleistas Rusijoje ir skirtas popiežiaus Jono Pauliaus II atminimui. Prieš pradedant giedoti priekyje ant specialaus stendo užkabinami dideli skaičiai, nurodantys maldyno puslapius, iš kurių bus giedama. Visi pamaldų dalyviai nuoširdžiai giedojo, pritariant vargonėliams ir giedotojams. Ne vienas žiūrėjo į atverstus maldynus. Apskritai tikintieji buvo labai aktyvūs ir pamaldūs, garsiai meldėsi. Vyravo moterys, matėsi nemažai jaunimo. Klebonas papasakojo, kad parapijoje dirba keturi kunigai. Šv. Mišios aukojamos rusų kalba. Kartą per savaitę užsienio diplomatinių misijų nariai su šeimomis meldžiasi anglų kalba. Moldovos kasdienybės bruožai. Krašte deklaruojama demokratinė santvarka ir rinkos ekonomika. Valdymo sistema daugiapartinė demokratija. Dvejus rinkimus iš eilės (2001 ir 2006 m.) laimėjo Moldovos komunistų partija, kuri turi daugumą parlamente. Vaikštant po Chišinau nesimato šūkių, mobilizuojančių plakatų tik firmų reklaminiai skydai, plakatai. Praėjusią epochą gal kiek primena savaitgalio vakarais masinės žmonių vaikštynės centrinėje aikštėje, parkuose, Štefano Didžiojo bulvare. Į akis krenta vienodoka tamsiai pilka žmonių apranga. Vilniuje žmonės vaikšto ryškiau ir madingiau apsirengę. Darbo valandomis gatvėse matyti daugiau žmonių nei pas mus. Chišinau centre nemažai gražių pastatų, kurių puošnios architektūros fasadus neretai darko gigantiški reklaminiai stendai, pavyzdžiui, vaizduojantys gėrimo butelį. Gražus architektūrinis ansamblis yra Viešpaties Prisikėlimo Katedra, pastatyta 1836 metais, varpinė ir vartai varpinėje netilpusiam varpui apgyvendinti. Varpinė 1962 metais buvo susprogdinta ir 1998 metais atstatyta. Įspūdingi paminklai Štefanui Didžiajam ir Puškinui. Gražiems statiniams kontrastuoja seniai remontuoti, duobėti šaligatviai net miesto centre. Siaurose gatvelėse ant kalvų daug kur šaligatvių apskritai nėra, juose prasilenkia vos du automobiliai, nors leidžiama važiuoti į abi puses. Gyvenamieji namai aptverti aukšta aklina tvora su būtinai įspūdingais vartais. Šiuose kvartaluose gyvena užsienio ambasadų darbuotojai ir aukšto rango valdininkai, kai kur prie vartų stovi policininkai. Siauras gatves ir aklinas tvoras galima išvysti ir kitose Moldovos vietovėse. Šalyje daug vynuogynų, tačiau praėjusių metų labai sausa ir karšta vasara jiems pakenkė. Pakelėse pardavinėjamos vynuogės nedidelės, mažiau sultingos. Parduotuvėse gausu įvairių vyno rūšių, aišku, pagaminto ankstesniais metais. Netoli Chišinau yra didžiausia pasaulyje požeminė vyno saugykla Milešti Miči, kuri beveik prieš 40 metų įrengta nebenaudojamose statybinio akmens gavybos šachtose, kurių gylis siekė 80 metrų. Vynas laikomas didelėse medinėse statinėse, nerūdyjančio plieno cisternose ir pelėsiais apaugusiuose buteliuose, kurių kolekcijoje yra daugiau kaip du milijonai. Visa tai išrikiuota gatvių nišose. Auksinės kolekcijos architektūrinis stilius primena senovės graikų šventyklas. Bendras saugyklos gatvių, turinčių vyno rūšies pavadinimus, ilgis yra 200 km. Gatvėmis ekskursantai su gidu važinėja automobiliais. Saugykloje įrengtos vyno degustacijos salės, išpuoštos moldavų nacionaline ornamentika ir savitais baldais, girdisi rumunų muzika. Sostinėje didesnių moderniškų prekybos centrų yra keletas. Miesto centre stovi sena penkiaaukštė universalinė parduotuvė, vietinių vadinama uniku, užsilikusi nuo sovietinių laikų. Viduje akį glosto tvarkingai išdėstytos gausios įvairios prekės. Tačiau ausyse spengia nuo susidėvėjusių eskalatorių keliamo metalo žvangėjimo. Palyginti daug vidutinio dydžio ir nedidelių parduotuvių. Jaukumu ir maloniais kvapais dvelkia konditerijos gaminių parduotuvė. Maloniai nuteikė apsilankymas viename Chišinau restorane, kuriame salėse ant sienų kabo įvairių laikų Moldovos istorinių asmenybių portretai su atitinkamais užrašais. Į lankytojus žvelgia rašytojai, menininkai, politiniai ir valstybės veikėjai. Pasijunti lyg į muziejų atėjęs, kur nebijoma pagerbti savo įžymybes ir priminti apie juos šių dienų žmonėms. Gaila, kad tokio restorano-muziejaus nėra pas mus. Parduotuvėse prekių asortimentas gana platus. Dauguma jų importinės, ypač daug iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos. Maisto produktų kainos yra panašios į mūsų prekių kainas arba kiek žemesnės. Paprastas vynuogių vynas ten gerokai pigesnis, bet aukštos kokybės išlaikytas rūšinis vynas kainuoja brangiai. Vietiniai gyventojai pasakojo, jog daugelio moldavų vidutinės pajamos yra labai kuklios, atrodo, gerokai mažesnės negu lietuvių. Pabuvęs Moldovoje suvoki, jog tai europietiška šalis su savo nacionalinėmis vertybėmis, turinčiomis gilią istorinę praeitį. Žmonės laisvi, nekliudomai važinėja po pasaulį. Vis daugiau jaunų žmonių išvyksta mokytis į užsienio šalių aukštąsias mokyklas. Visa tai teikia viltį, kad Moldova, atsigręžusi į Vakarus, žengs nelengvu, bet vedančiu į šalies suklestėjimą keliu.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |