|
Prelomčiškės savanoriai
Antanina URMANAVIČIENĖ
Lazdijų rajone, Prelomčiškės kaime, jaukiai įsitaisiusiame prie mėlynakės Dusios, likimas suvedė su labai malonia šimtamete Adele Dainauskiene, puikiai žinančia kaimo istoriją. Paskelbus Lietuvą nepriklausoma, Prelomčiškėj gyveno apie 40 šeimų. Tuo metu per kaimą ėjo šaukliai, sakydami Broliai lietuviai, ginkite Lietuvą nuo tironų! A. Dainauskienės tėvelis Vincas Čereškevičius buvo raštingas, išvyko Amerikon, bet grįžo. Motiejus Urmanavičius buvo kaimo teisėjas. Jie abu su Adelės tėveliu spręsdavo kaimo reikalus, mokėjo skaityti, rašyti, skaitė laikraščius. Šauklių pakviesti iš Prelomčiškės kaimo karan išėjo Urmanavičių šeimos trys sūnūs. Tėvai išleido 25-erių Julių, 20-ies Karolį apie, o jaunėlis Antanukas buvo sulaukęs vos šešiolikos pavasarių. Su Urmanavičiais savanorių kelią pasirinko devyniolikmetis Julius Paškevičius, bendraamžis Jonas Kazlauskas, 23-jų Pranas Remeikis. Išėjo klumpėmis apsiavę, menkai apsirengę. Adelė prisimena, kaip jie grįžo apsivilkę kareiviškom milinėm, apsiavę batais, juostomis apsivynioję kojas. Teko kovoti su bermontininkais, susitikti su kitais neprieteliais. Nuo priešo kulkų saugojo apkasai. Apgynę tėvynę Lietuvos savanoriai grįžo į namus kurti gyvenimo. Nualinta, išvarginta Lietuva savo kovotojų nepamiršo surado Lietuvos valdžia žemės savanoriams.
Prelomčiškės savanoriai J. Kazlauskas ir P. Remeikis ne mažesnius nei 10 ha sklypus gavo Stebulių kaime (Lazdijų raj.), J. Poškevičius prie Krokialaukio miestelio, Julius Urmanavičius prie Šeštokų, Karolis prie Ūdrijos, Antanas prie Simno. Gavę žemelės savanoriai kibo į darbus. Technikos nebuvo, rankomis, liejant prakaitą, reikėjo sunkius darbus atlikti. Būdami darbštūs su viltimi kūrė savo gyvenimus.
Po 20 metų, atslinkę negandos debesys iš rytų užtemdė Lietuvos padangę. Savanorius, vadintus banditais, buožėmis, sovietinei santvarkai pavojingais elementais, ištrėmė į Sibiro platybes. Neišvengė kelionės į tremtį ir Prelomčiškės kaimo savanoriai. Beveik visus juos, tarp jų ir garsiosios pasaulyje dainininkės Violetos Urmanavičiūtės senelį Antaną Urmanavičių, su šeimomis belangiai traukiniai nuvežė į Irkutsko sritį.
Savanorio Juliaus Urmanavičiaus sūnus Gediminas su tėvais nebuvo ištremtas. Kaip ir tėvas pasirinko partizano kelią. Už laisvę, už Lietuvos nepriklausomybę išėjo kovoti ir Gediminas Urmanavičius-Pavasaris, kuriam likimas lėmė gyventi tik 23 metus. 1952 metais išduotas Bestraigiškės miško bunkeryje, žuvo su draugais, bet okupantams gyvas nepasidavė.
Savanorio Juliaus Paškevičiaus šeima tremties neišvengė, nors jų sūnus Algimantas pasirinko partizano dalią.
Garbė Prelomčiškės kaimui, užauginusiam gynėjus, mylėjusius savo kraštą, savo tėvynę labiau už save.
Alytus
© 2008 XXI amžius
|