| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Žibalas širdžių žiburiui Alvyra Grėbliūnienė
Vasario 22-24 dienomis Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio draugijos aktyvūs nariai ir besidomintys rinkosi į antrąsias rekolekcijas Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre, Marijampolėje. Rekolekcijas organizavo Marijos Vargdienių seserys ir tėvai marijonai. Susitelkimo savaitgalyje dalyvavo Alytaus, Rumbonių, Šakių, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Marijampolės, Panaros Pilnų namų bendruomenės, Palaimintojo J. Matulaičio draugijų skyrių vadovai, jų pagalbininkai, taip pat besidomintys šios draugijos veikla iš Jurbarko ir Gelgaudiškio parapijų. Rekolekcijas vedė ses. Viktorija Plečkaitytė, MVS. Jos pagalbininkai kun. Kęstutis Brilius, MIC, ir kun. Andrius Šidlauskas, MIC. Organizaciniu rekolekcijų darbu ir dalyvių gyvenimu rūpinosi Marijonų informacijos centro koordinatorius Vitas Buškevičius. Programoje daugiausia dėmesio buvo skirta maldai, apmąstymui, diskusijai žvelgiant į Palaimintojo Jurgio asmenį, darbą, žodį. Rekolekcijų tema: ,,Žibalas žiburiui. Visas tris dienas mokėmės gyventi tyloje: atverti savo širdies kambarėlį ir išgirsti Dievo balsą, Jo žodžius, skirtus kiekvienam asmeniškai... Pirmąjį maldos žingsnį ,,Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo... pradėjome konferencija aktualia tema ,,Laikmetis, Bažnyčia, asmenybė ir brandžios tarnystės dvasia. Paskaitą skaitė kun. K. Brilius, MIC. Jis kalbėjo apie iššūkius Bažnyčiai, atsaką į juos. Kun. Kęstutis teigė, jog per pastaruosius 300 metų didieji pokyčiai su ypač blogomis pasekmėmis įvyko dėl technologijų, ideologijų, politikos, aktyviai platintos bedievystės ir išprovokuotos kultūrinės ir etninės migracijos. Šiandien katalikui svarbiausia liudijimo užduotis yra išmintingai turėti, kad sugebėtum gyventi. Gyventi paprastą, pasiaukojantį, pilną tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu gyvenimą ir su Dievu gyvenant mylėti viską. Kaip tik Palaimintojo gyvenimas yra tas pavyzdys taikingas atsakas pasauliui tarnystės dvasia liudyti gailestingąjį Dievą ir šviesti Jo šviesa. Maldos žingsniais: ,,Tikėjimo šviesa, ,,Nugalėk blogį gerumu, ,,Viešpatie, duok man to vandens, ,,Imsiu Tavo Sūnaus kryžių... ir nešiu jį ėjome Velykų slėpinio link meilės, kurią Viešpats parodė mums iki galo, patirti. Visi žinome, kad gyvenimas prasideda gimimu, bet Dievo vaikais tampame per Krikštą. Su jo šviesos žiburiu prasidėjusi tikėjimo kelionė per šeimą, mokyklą, bendruomenę tęsiasi visą gyvenimą žemėje. Kiekvienais metais pereiname per Gavėnios dykumą ir Didžiojo Šeštadienio velyknaktyje, išgyvendami Kryžiaus ir Prisikėlimo slėpinius, atnaujiname Krikšto pažadus, atgaiviname šviesos ugnį ir nešame per gyvenimo tamsą... Prie kiekvieno žmogaus gyvenimo durų stovi Kristus ir beldžia... Gavome ir Palaimintojo laišką. Iš visos širdies džiaugėmės tais dieviškais Jo patarimais, kad reikia visiškai nepaisyti, ką žmonės apie mane mano, kalba arba rašo... Dirbk kaip dirbęs. Dar karščiau mylėk Dievą ir Bažnyčią....Kristui dar labiau nesisekė su žmonėmis... vince malum in bono (,,Nugalėk blogį gerumu). Gilinomės į III Gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinį (Jn 4, 5-42). Jame aprašomas Kristaus susitikimas su samariete prie Jokūbo šulinio. Skirtingai išgyvenome šiandieninį susitikimą su Jėzumi, tačiau visi norėjome atpažinti Dievo dovaną Kristų ir prašyti, kad Jis duotų gyvojo vandens. ,,Imsiu Tavo Sūnaus kryžių... ir nešiu jį (Užrašai, 1911 08 17). Palaimintasis Jurgis kantriai ir nuolankiai nešė Dievo Sūnaus kryžių visą jam skirtą gyvenimą. Šį kryžių pagal visoms 14-ai stočių pritaikytus Tėvo Jurgio žodžius nešėme ir mes. Tą valandą visi kartu ir kiekvienas atskirai apmąstėme savo kryžiaus kelią... Tą vakarą koplytėlėje dar ilgai adoravome, daugelis šventėme Sutaikinimo sakramentą. Sekmadienį mažojoje bazilikoje dalyvavome šv. Mišiose, kurias celebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Jis savo homilijoje priminė, kad vanduo reikalingas palaikyti natūraliai žmogaus gyvybei. Dar labiau reikalingas gyvasis vanduo, nes Viešpats pažadėjo: kas gers tą vandenį, ,,tas nebetrokš per amžius. Šios antgamtinės malonės žmogus pats negali įgyti ją galima gauti tik per septynis Jėzaus įsteigtus sakramentus. Vyskupas ragino kuo dažniau naudotis šiomis paliktomis Jėzaus dovanomis sakramentais. Daug malonių įspūdžių patyrėme vaikščiodami tėvo Jurgio Marijampolėje pramintais takais. Marijos Vargdienių seserų vedamuose Švč. Marijos globos namuose gyvena ses. Viktorija Jankauskaitė, kurią į vienuolyną bandomam laikotarpiui priėmė pats Vienuolijos steigėjas, Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Jai 98 metai. Ses. Viktorija įsitikinusi, jog per Palaimintojo užtarimą yra ypatingai Dievo apdovanota: labai gerai mato ir girdi, džiaugiasi proto šviesa ir darbščiomis rankomis tebekuria džiaugsmą daugeliui. Ji papasakojo, jog dalyvavo Romoje pamaldose, kuriose popiežius Jonas Paulius II paskelbė arkivyskupą J. Matulaitį Palaimintuoju. Rekolekcijų pabaigoje aptarėme Palaimintojo J. Matulaičio draugijų skyrių darbą, pasidalinome patirtimi. Kiekvienas rekolekcijų dalyvis pripildė savo širdies indus skirtingo žibalo, bet visi uždegėme šviesos žiburius ir išsiskirstėme į savo bendruomenes. Ar sugebėsime šviesti? Viską atidavėme į Dievo rankas, prašydami Palaimintojo pagalbos. Marijampolė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |