Kelionė palydės Velykų link
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
|
Žurnalo viršelis
|
Interneto dienraščio Bernardinai.lt virtuali kelionė prasidėjo prieš ketvertą metų. Deja, iki šiol šis dienraštis nebuvo visiems pasiekiamas. Neturintys interneto turėjo tenkintis trumputėmis ištraukomis, nugirstomis per radiją. Šiais metais situacija pasikeitė buvo nutarta per metus išleisti keturis žurnalo numerius. Ir pagaliau mūsų rankose pirmasis žurnalas, skirtas Gavėnios laikotarpiui, pavadintas Kelionė su Bernardinai.lt. Kaip supratome iš redaktoriaus Andriaus Navicko palydimojo žodžio, leidinio pavadinimas atitiks jo temą. Šio numerio pavadinimą lėmė artėjimas Velykų link, tai yra kelionė į šv. Velykas bei žemiška kelionė ir Prisikėlimas įvairiose mūsų gyvenimo srityse.
Tad pavartykime šį solidų, kone šimto puslapių, gausiai iliustruotą žurnalą. Ilgėliau stabtelkime ties kai kuriais puslapiais ir, pasak redaktoriaus, mokykimės atverti širdis gyvajam vandeniui, kuris trykšta iš Viešpaties Prisikėlimo versmės.
Kun. Andrius Nenėnas, OFM, įdomiai aiškina Pelenų dieną: Gavėnios laikotarpį atveriantis trečiadienis ir jo pelenai mums turėtų priminti ne kapą, bet lopšį, kuriame mirtį nugalėjusio Jėzaus Kristaus nuopelnų dėka naujam gyvenimui pakviestas gali užaugti žmogus. Taigi, ir artėkime Velykų link.
Dalios Žemaitytės paklaustas kun. Jurdanas Statkus, OFM, papasakoja apie išpažintį. Viskas atleidžiama, jei tik prašoma, sako jis. O ar tau tikrai atleista, galima spręsti pagal vidinę ramybę po gerai atliktos išpažinties. Per išpažintį atgauta vidinė ramybė, su ja pasitiktos Velykos bus ne tik džiaugsmingos, bet ir prasmingos. Tobulas gailestis dėl nuodėmių, atleidimas artimui iš širdies, meilės darbai, atvedimas į tiesos ir tikėjimo kelią klystančiųjų irgi pelno nuodėmių atleidimą.
Kun. Lionginas Virbalas, SJ, aptaria Didžiosios savaitės dienas, o kun. Ramūnas Mizgiris pasakoja apie kryžių krikščionybės istorijoje. Mums primenama, kad persižegnojimas tai ir malda, ir tikėjimo išpažinimas vienu metu. Pagarbiai ir dėmesingai žegnodamasis, krikščionis įrodė, kad priklauso nukryžiuotam ir prisikėlusiam Kristui.
Žurnale dėmesį patraukia vertimai: iš rusų kalbos Antonijaus Bliumo straipsnis Ar gali šiuolaikinis žmogus tikėti? ir iš anglų kalbos Lane Palmer Nebūkit homofobiški. Jei norite save patikrinti, jūsų religingumo laipsnį padės įvertinti testas Ar esi kelyje? Yra keletas straipsnių, parengtų pagal pranešimus, skaitytus konferencijose. Tai mane nustebino. Nors jų mintys gilios ir nesenstančios, tačiau dar nespėjo išblukti iš atminties. Apie tai kalbėta ir LR Seime, ir Prezidentūroje vykstančiuose renginiuose. Be to, Alexandre Haward paskaitos tekstą spausdino ir XXI amžius.
Kas kita virtualioje erdvėje skelbti straipsniai, kurie nebuvo išspausdinti niekur kitur. Pavyzdžiui, Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko pokalbis su žurnalistu. Vyskupas teigia: Mane asmeniškai palaiko tik malda. Visada ji mane palaikė: ir kai buvau pasaulietis, ir dabar, kai esu vyskupas. Ji įkvepia ir duoda drąsos. Žmogus, net ir pats išmintingiausias, yra silpnas. Labai gražiai apie tai kalba šv. Paulius: galybė geriausiai pasireiškia silpnumu (2 Kor 12, 9). Manau, kad tik per silpnumą žmogus rimtai atsisuka į Dievą, tik suvokęs, kad jis yra bejėgis. Štai kodėl silpnumas mūsų galybė. Malda yra mūsų pagrindas.
Daug išminties rasime kun. Antano Saulaičio, SJ, samprotavimuose apie senėjimą ir senatvę, atsiskyrimus ir mirtį. Labai svarbu vis labiau įsitvirtinti Dievo buvime ir suvokti jo globojančią ranką tai labai padeda. Dievas buvo, yra ir bus jūsų gyvenime įdėmiai peržiūrėkite visą savo praeitį ir suprasite, sako kun. A. Saulaitis.
Galima pasidžiaugti, kad šiemet Velykų link mus palydės ir Kelionė, kuri platinama kartu su kita religinio turinio literatūra.
© 2008 XXI amžius
|