Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Atminimo lenta partizanų generolui

Bronius VERTELKA

Miesto vicemeras Petras Luomanas šnekina viešnią Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę ir jos vaikaitį Arną

Atminimo lentą šventina Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius

Chorui „Likimai“ diriguoja Giedrė Bartuškienė Autoriaus nuotraukos

Kovo 14-ąją, penktadienį, Panevėžyje, Ukmergės gatvėje, ant pradinės mokyklos pastato, kuriame tarpukaryje veikė pedagoginis institutas, sienos atidengta atminimo lenta partizanų generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Įškilmėse dalyvavo Panevėžio vicemeras Petras Luomanas, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su vaikaičiu Arnu, Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius.

Taip pat atvyko miesto Tarybos narių, tremtinių, partizanų, politinių kalinių, miesto bendruomenės narių.

Sugiedojus Lietuvos himną, renginį vedusi Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja Elena Markuckytė supažindino su partizanų generolo A. Ramanausko-Vanago biografija. Vėliau kalbėjusi A. Ramanauskaitė-Skokauskienė su didžia pagarba kalbėjo apie savo tėvą mokytoją, kuriam likimas lėmė ne mokyti vaikus, bet paimti ginklą į rankas. Garbė atidengti atminimo lentą buvo suteikta jai ir Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio pirmininkui, dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui. Nutraukus baltą maršką, susirinkusieji išvydo juodame granite iškaltus žodžius, bylojančius, jog šiame pastate 1939 metais mokėsi Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio vyriausiasis pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Upytės klebonas Juozapas Antanavičius susijaudinęs kalbėjo apie laisvę, kuri, pasak monsinjoro, yra žmogui bene svarbiausias dalykas.

Nemažai karčios tiesos susirinkusieji išgirdo iš dimisijos pulkininko J. Čeponio lūpų išgirdo. J. Čeponis pastebėjo, kad Panevėžyje iki šiol nėra Laisvės paminklo, neįamžintas D.Vaitelio-Briedžio, kitų partizanų vadų atminimas.

Vicemeras P. Luomanas, beje, pagal išsilavinimą pedagogas, pabrėžė, kad partizanų vado pėdomis sekiojo 50 itin gerai paruoštų sovietinių agentų. Vicemeras nesupranta kodėl iki šiol nepavyko rasti A. Ramanausko-Vanago palaidojimo vietos. „Aš netikiu, kad nebuvo galimybės suieškoti. Matyt, Lietuvoje yra dar ne vieni Tuskulėnai,“ – sakė P. Luomanas.

Renginio viešnia A. Ramanauskaitė-Skokauskienė padovanojo knygų apie savo tėvą mokyklos direktorei Ritai Charisovai, vicemerui P. Luomanui ir kraštotyros muziejaus direktoriui Arūnui Astramskui. Jam ji perdavė saugoti tėvo, 1939 metais baigusio Panevėžio pedagoginį institutą, diplomo nuorašą. P. Galaunės ir L. Šepkos premijų laureatas Arvydas Petrulis A. Ramanauskaitei-Skokauskienei įteikė savo kūrinį.

Iškilmėse savo programėlę atliko pradinės mokyklos moksleiviai, dainavo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras „Likimai“, vadovaujamas Giedrės Baltuškienės.

Panevėžys

© 2008 „XXI amžius“