|
Trejopa sąžinė
Sąžinė dorovinė atsakomybė už savo poelgius, jų vertės suvokimas kaip rodo besigviešiantys į svetimą turtą ne kokie nors smulkūs kišenvagiai, o ministrai, Seimo nariai, partijų vadovai, jau seniai prarasta arba jos ir nebūta. Daugelis mena laikus, kai partinis funkcionierius, neva nuoširdžiai norintis padėti jo bendrapartiečių ujamam žmogeliui, sakydavo: Kaip žmogus tave suprantu, padėti norėčiau, tačiau neleidžia partinė sąžinė. Pasirodo, sąžinės būta dvejopos žmogiškoji ir partinė. Ir ta sąžinė, kaip rodo mūsų gyvenimas, gyvastinga.
Kovo 16 dieną klausydamiesi per LTV2 Sankirtų laidos, kurioje aplinkos ministrą Artūrą Paulauską kalbino laidų vedėjas Darius Kuolys, galėjome sužinoti, kad esama netgi trejopos sąžinės. Vedėjas aiškinosi ministro požiūrį į valstybės turto gviešimąsi Kuršių nerijoje, akivaizdžius jo partijos bičiulių išpuolius prieš Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę Aureliją Stancikienę. Nors ministras raitėsi kaip pagautas ungurys, bandė atsakyti į laidos vedėjo labai nepatogius klausimus, bet pono Artūro atsakymai ir aiškinimai žiūrovo neįtikino. Tačiau išryškėjo ministro trejopa sąžinė: ministro, partijos pirmininko ir išpuolio organizatorių gynėjo neva žmogiškoji sąžinė. Deja, ta trejopa sąžinė su dorove nieko bendra neturi ji nešvari.
Gyvenimas dažnai išmoko nesąžiningą žmogų atsiversti ar iš naujo įvertinti savo poelgius, tačiau reikia paties žmogaus pastangų. Ponui Artūrui keistis nesiseka. Jei nusikelsime į visuotinės prichvatizacijos laikus, kai nomenklatūrininkai masiškai grobstė valstybės turtą, o A. Paulauskas buvo generalinis prokuroras, matysime jį kaip grobstytojų gelbėtoją. Valstybės kontrolierius generaliniam prokurorui buvo pateikęs per du šimtus grobstymo bylų, tačiau pastarasis visas nutraukė. Ar ne panašiai ministras elgiasi gindamas besigviešiantį į valstybinę valdą buvusį savo patarėją R. Zujevą?
Nepamirštas ir paties gelbėtojo elgesys savavališkai pasisavinant jam nepriklausantį žemės sklypą šalia savo valdos. Tačiau anuomet Vilniaus miesto valdyba leido Miesto plėtros departamentui rengti detalųjį planą, trumpai tariant, įteisinti tai, kas buvo užgrobta. Suveikė kita trejopos sąžinės pusė.
Kaip skelbia žiniasklaida, 2002 metais Seimo narys, A. Paulausko bendrapartietis Valerijus Tretjakovas buvo įgaliotas žmonių, kurie niekad už Maišiagalos prie Variekos ežerėlio žemės nėra turėję, tvarkyti žemių perkėlimo klausimus. Pastarajam ėmus tvarkyti šį reikalą, žmonėms dirbama žemė iš tolimesnių ir ne taip tolimų apylinkių perkeliama į pušyną prie Variekos ežeriuko. Toliau įvykiai klostėsi itin greitai. Per pusę metų buvo suprojektuoti keturi sklypai, skirti kaimo turizmo namelių statybai. Netrukus juose prasidėjo darbai. Buvo iškirstas miškas, nugremžta aikštelė būsimai statybai, po kuria, kaip vėliau paaiškėjo, būta X-XI amžiaus pilkapių. Bet sėkmingą ežero apstatymą sutrukdė STT, pateikdama ataskaitą Seimui apie galimą viešo ir privataus intereso konfliktą įsigyjant žemes prie Variekos ežeriuko. Toliau reikalą perėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tačiau jos išvados gana atlaidžios nors viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas akivaizdus, nustatyta, kad įstatymai nepažeisti ir patarta ateityje vengti panašių sandorių... Naujosios sąjungos narys V. Tretjakovas atliko jam Seimo komisijos skirtą bausmę ir šiuos sklypus pardavė. Vienas iš jų atiteko savos partijos boso Artūro Paulausko uošvienei Aksenijai Stankevič. Kitų dviejų nuosavybė šiek tiek labiau suvelta. Nors visos smulkmenos itin kruopščiai surinktos, tačiau bejėgiškai pažymima, kad viskas atlikta teisiškai preciziškai, todėl jokie moralės kodeksai čia nesuveiks... Veikia trejopa sąžinė.
Pagal trejopą sąžinę elgiasi ir kiti A. Paulausko bičiuliai. Ko vertas pastarasis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Gedimino Jakavonio išpuolis prieš Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorę A.Stancikienę? Kai tokie dalykai dedasi ponui Artūrui dalyvaujant ar jo akyse, aiškesnio jo trejopos sąžinės vertinimo nebereikia.
Ar Prezidentas, ar jo patarėjai, poną Artūrą skirdami aplinkos ministru, nežinojo apie jo sąžinę? Būtų gera išgirsti ne tik viešą atsakymą, bet ir sulaukti atitinkamų veiksmų.
Algimantas Zolubas
Vilnius
© 2008 XXI amžius
|