Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kaip tapti alaus baro šeimininku

Gintaras VISOCKAS

Seimo narys Antanas Matulas pateikė faktų, rodančių, jog mūsų šalis atsidūrusi ant girtavimo bedugnės krašto Autoriaus nuotrauka

Jūs norite tapti sostinėje esančio alaus baro šeimininku, tik nežinote, kaip tai padaryti? Nesijaudinkite, tai – labai paprasta. Tereikia gerti vienos nūnai populiarios rūšies alų, surinkti keliolika alaus butelio kamštelių, juos iškeisti į firminius alaus bokalus, dalyvauti loterijoje, ir jūsų svajonė kaip mat išsipildys – jūs laimėsite 100 proc. kažkur Vilniaus senamiestyje esančio baro akcijų.

Ar tikrai tapsite baro šeimininku, išgėręs 16 butelių alaus, – nežinau. Tačiau keletą savaičių šią idėją praeiviams perša spalvingas plakatas, pritvirtintas prie vienos visuomeninio transporto stotelės netoli sporto komplekso „Impuls“. Alų, lengvuosius kokteilius bei kai kuriuos kitus svaigiuosius gėrimus skatinančių plakatų Vilniuje tikrai yra ne vienas. Ir tai – nieko gero.

Girtuokliaudamas baro savininku netapsi

Ką jaučia jaunas žmogus, žvelgdamas į alų gurkšnoti raginantį plakatą? Plakato viršuje juodomis stambiomis raidėmis užrašyta, esą žmogus, vartodamas alkoholį, rizikuoja savo paties, savo šeimos ir visuomenės gerove. Tačiau apie pavojus įspėjantis užrašas ne toks įspūdingas, ne toks įtikinantis, kaip užrašas, skatinantis tapti baro šeimininku. Tiksliau, žodžius „rizikuoji gerove“ akivaizdžiai nustelbia žodžiai „baro savininkas“. Gerdamas alų vargu ar tapsi baro, kavinės, restorano šeimininku – greičiau pavirsi girtuokliu, bomžu, ubagu, bent jau nuo alkoholio poveikio stipriai priklausančiu žmogumi, dažnai nesugebančiu kontroliuoti savo veiksmų. Tokios mintys turėtų apnikti jauną žmogų, žvelgiantį į baro savininku tapti raginantį plakatą. Jis turėtų suvokti, kad reklama ne taip jau retai sako netiesą, iškraipo faktus, pateikia tik gražiąją, tik maloniąją reiškinio pusę, nutylėdama blogybes, pavojus. Bet jis nesuvokia, kokią klastą jam iš tiesų perša baro savininku tapti skatinantis plakatas. Ne dėl to, kad būtų kvailas, žioplas ar patiklus. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad reklama daro didelį poveikį jauno žmogaus savimonei, ir nieko nepakeisi, nes tokia žmogaus natūra. Vyresnio amžiaus žmonėms reklama turi kiek menkesnį poveikį – bet poveikio vis tiek esama. Ne veltui liaudies išmintis byloja, kad „lašas po lašo ir akmenį pratašo“.

18 litrų grynojo alkoholio

Reklamos poveikį žmogaus sąmonei analizuojantys mokslininkai seniai skambina pavojaus varpais: skirtingai nei vyresnio amžiaus žmonės, jaunuoliai dažniau linkę tikėti reklamos peršamomis iliuzijomis. Todėl visuomenės gerove nuoširdžiai besirūpinančios valstybės įvairiausiomis, net drastiškiausiomis priemonėmis riboja alkoholinių gėrimų reklamą. Reklamos poveikio įtaką žmogaus sąmonei tyrinėjantys mokslininkai įrodė, kad mažiau prasigeriama būtent tose valstybėse, kur mažiau alkoholinių gėrimų reklamos – kur alus ir degtinė nereklamuojami bet kur ir bet kada. Prie kokių valstybių derėtų priskirti Lietuvą? „XXI amžiui“ Seimo narys Antanas Matulas pateikė faktų, kurie rodo, jog mūsų šalis atsidūrusi ant bedugnės krašto. Dar truputis nežabotos reklamos, ir šalyje prasidės negrįžtami procesai. Štai tik keli šiurpą keliantys pavyzdžiai. Vien dėl besaikio alkoholio vartojimo sukeltų ligų dabar per metus Lietuvoje miršta apie 1400 žmonių (alkoholis tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia per 40 pavadinimų ligų) – keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės žūsta apie 800 žmonių. Būtent dėl to, kad yra neblaivūs, per metus nusižudo apie 1500 mūsų piliečių. „Per 12 mėnesių dėl alkoholio vartojimo pasekmių mes kasmet prarandame apie 5600 savo piliečių. O tai – ne toks jau mažas miestelis“, – teigė parlamentaras A. Matulas. Tačiau faktų, jog lietuviai vis labiau prasigeria, degraduoja, išsigimsta, – esama nepalyginamai daugiau. Silpnųjų alkoholinių gėrimų, vadinamųjų koktelių, vartojimas Lietuvoje per pastaruosius trejetą metų išaugo net 249 proc. (lengvuosius kokteilius labiausiai pamėgo jauni žmonės, kurie vėliau labai sunkiai išsivaduoja nuo alkoholinės priklausomybės). Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį alkoholinių gėrimų, tiek stipriųjų, tiek lengvųjų, pardavimas išaugo 22 proc. 2001 metais licenzijų prekiauti alkoholiu mažmeninėje prekyboje išduota 12400, o 2007-aisiais – jau 16400. Panaši padėtis ir didmeninėje prekyboje. Jei 2001-aisiais išduoti tik 36 leidimai, tai 2007-aisiais – jau 82 leidimai. Statistikos departamento duomenimis, jei 1999 metais vienam Lietuvos gyventojui tenkantis absoliutaus alkoholio kiekis buvo 9,5 litro, tai 2006-aisiais – jau 11 litrų. Vyresniam kaip 15 metų Lietuvos gyventojui tenka apie 13 litrų grynojo alkoholio per metus. Pridėjus nelegaliai vartojamą alkoholį, šis skaičius išauga apytiksliai iki 18 litrų grynojo alkoholio kiekvienam, vyresniam nei 15 metų, Lietuvos gyventojui.

Psichozių taip pat padaugėjo

Pats liūdniausias faktas, bylojantis, kaip sparčiai degraduoja visuomenė, pasak parlamentaro A. Matulo, yra padažnėjusios alkoholinės psichozės. Prieš 20 metų Lietuvoje dėl besaikio alkoholio vartojimo sukeltų psichozių šimtui tūkstančių gyventojų būta tik devynių. Praėjusiais metais tokių psichozių 100000 gyventojų užfiksuota jau 10 kartų daugiau. Žodžiu, Lietuvoje kasmet sparčiai daugėja alkoholikų – ir jų daugės, jei valstybė nesiims griežtų priemonių, draudžiančių alkoholinių gėrimų reklamą televizijoje, laikraščiuose, gatvėse, jei neuždraus alkoholiu prekiauti ištisą parą degalinėse, prie mokyklų, jei leis nevaržomai reklamuoti alkoholį populiarių sporto varžybų metu.

2008-ieji – blaivybės metai

Kaip teigė parlamentaras A. Matulas, 1998 metais Seimas priėmė sprendimą šalyje sumažinti alkoholio vartojimą beveik 25 proc. Tačiau iš šių gerų, sveikintinų ketinimų nieko doro neišėjo. Tiek įstatymus leidžiančioji, tiek įstatymus vykdančioji valdžia Lietuvoje ėjo visiškai priešinga linkme, akivaizdžiai proteguodama tik alkoholį gaminančių bei alkoholiu prekiaujančių įmonių interesus. Į medikų, visuomeninių organizacijų, mokslininkų bei kultūros veikėjų perspėjimus buvo nusispjauta. Tik 2007-aisiais metais Seimas, pasak parlamentaro A. Matulo, atsikvošėjo ir priėmė svarbius degtinės, alaus ir lengvųjų kokteilių, vyno reklamą ribojančius įstatymus bei 2008-uosius paskelbė blaivybės metais. Pasak parlamentaro A. Matulo, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo veiksmingi apribojimai, draudžiantys bet kur ir bet kada reklamuoti alkoholinius gėrimus. Ypač sveikintinas sprendimas nuo neigiamos informacijos apsaugoti jaunąją kartą. Alkoholio reklamos uždraudimas masinės informacijos priemonėse nuo 6 valandos ryto iki 23 valandos vakaro – veiksminga priemonė. Jaunas žmogus nemato reklaminių vaizdų, kaip gražios merginos ar šaunūs vyrai gurkšnoja kokteilius ir yra labai laimingi, todėl ir poreikio pačiam paragauti nėra.

Eligijaus Masiulio pataisa

Tačiau gražaus pinigėlio iš alkoholio pramonės susižeriantys verslininkai nesėdėjo sudėję rankų. Praėjusių metų Seimo rudens sesijoje parlamentaras Eligijus Masiulis užregistravo įstatymo pataisą, kuri, jei bus priimta, vėl atriš rankas tiems, kurie nori reklamuoti velnio lašus, tegul ir „lengvaisiais“ vadinamus. Parlamentaro A. Matulo teigimu, vadinamieji lengvieji alkoholiniai gėrimai dar pavojingesni, nei degtinės, starkos ar konjakai. Prie jų priprantama nepastebimai, nejučiomis. Lengvuosius kokteilius ypač pamėgę jauni žmonės, kuriems vos 8-16 metų. Bet kokia kaina reklamuoti kokteilius ar alų siekiančių verslininkų tikslai akivaizdūs – kuo daugiau užsiauginti nuo alkoholio priklausomų žmonių. Kai kuriais paskaičiavimais, per metus alkoholio reklamai Lietuvoje išleidžiama apie 300 mln. litų. Jei reklama neduotų teigiamų rezultatų, verslininkai tikrai nekištų savo pinigų ten, kur nėra jokios bent kiek labiau apčiuopiamos naudos. Ypač tokių didelių pinigų nemestų į balą. Taigi priešintis mus visus alkoholikais paversti siekiančioms jėgoms – sunku.

Reikalauja ilgo pereinamojo laikotarpio

Štai prieš dvi dienas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įvyko dar vienas posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas, be kita ko, ir minėtas parlamentaro E. Masiulio pasiūlymas legalizuoti vadinamųjų lengvųjų alkoholinių gėrimų reklamą. Parlamentaro Virginijaus Domarko vadovaujamam komitetui tokia priedermė atiteko po to, kai Seimo Ekonomikos komitetas parlamentaro E. Masiulio raginime legalizuoti alkoholinių gėrimų reklamą neįžvelgė nieko smerktino. Suprask, kas čia blogo, jei televizijoms bus leista demonstruoti reklamines užsklandėles, kaip „šaunu, gera, linksma, sveika, pagirtina gurkšnoti alų ar kitų rūšių lengvuosius alkoholinius gėrimus“. Esą verslas yra verslas. Keliuose V. Domarko vadovaujamo komiteto posėdžiuose teko dalyvauti ir šių eilučių autoriui. Tie posėdžiai – verti dėmesio. Būtent jų metu atsiskleidžia, kas kokių tikslų iš tiesų siekia. Ypač ciniška pasirodė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio kalba. LRT vadovas visuomet kalba mandagiai, niekad nepakelia balso, nepertraukia oponentų, jo paties žodžiais, visuomet vadovaujasi faktais, o ne emocijomis. Tačiau tai, ką jis siūlo, – sveiku protu nesuvoksi. Visuomeninio transliuotojo direktorius K. Petrauskis primygtinai ragina reklamos apribojimus įvesti tik po penkerių metų. O iki tol tegul egzistuoja, jo paties žodžiais tariant, pereinamasis laikotarpis, kurio metu verslininkai ir televizijos prisitaikys prie naujų sąlygų. Kad reklamą ribojantis įstatymas priimtas ne iš karto, o tik po 8-ių mėnesių, kurių, pasak parlamentaro A. Matulo, visiškai užteko verslininkams prisitaikyti prie kitokių sąlygų, K. Petrauskiui nė motais. Jam reikia penkerių metų pereinamojo laikotarpio, ir viskas. Jam antrino ir darbo grupei vadovaujantis V. Domarkas. Nors komiteto pirmininkas ir vaizdavo esąs objektyvus, nešališkas, tačiau jo bandymai nutildyti, sakykim, visuomenės interesą ginantį daktarą Aurelijų Verygą ir jo šalininkus buvo akivaizdūs. Aludarių ir kitų alkoholio gamintojų interesus ginantiems komiteto pirmininkas tarsi netyčia leisdavo kalbėti ilgiau, išsamiau, dažniau.

Siekia sukiršinti sirgalius ir blaivininkus

Įsiminė Seimo nario A. Matulo klausimai, skirti LRT vadovui K. Petrauskiui, kodėl jo vadovaujama televizija žiūrovams patogiu laiku netransliuoja kai kurių populiarių sporto varžybų, visų pirma – krepšinio. Juk Seimo teisininkai viešai yra pareiškę, jog prekės ženklus per sporto varžybas galima rodyti. Ne specialiai, bet jei vadinamieji logotipai patenka į kamerą, tokias varžybas galima rodyti per televiziją. Žodžiu, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, draudžiantis rodyti bet kokias varžybas, kur tik šmėsteli alkoholinio gėrimo prekės ženklas, yra neteisus. Seimo narys A. Matulas taip pat retoriškai teiravosi, kodėl LRT vadovybė iki šiol teismuose nesibylinėja su institucijomis, skyrusiomis baudas už neva nederamu laiku parodytus alkoholinių gėrimų prekės ženklus. Manot, LRT vadovas atsakė į šį klausimą? Nors posėdyje sėdėjau nuo pradžios iki galo, taip ir nesupratau, kodėl LRT vadovas, kurio institucija patyrė keletą baudų, pasirinko itin keistą kelią – ne bylinėtis teismuose, o žiūrovų mėgiamas svarbias krepšinio varžybas transliuoti vėlai vakare, kaip pareikalavo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovybė. Aiškaus atsakymo tikrai neišgirdau. Tačiau kodėl taip elgiamasi, suvokti nėra sunku. Tokiais veiksmais alkoholio gamintojai ir prekeiviai siekia sukiršinti blaivų gyvenimo būdą propaguojančius su sporto sirgaliais. Labai subtiliai, labai gudriai stengiamasi visuomenei įpiršti nuomonę, esą būtent vadinamieji blaivybės šalininkai kalti, jog ponas K. Petrauskis negali žiūrovams patogiu laiku transliuoti rungtynių.

Mėnesinė alga – 18000 litų

O juk gali. Tiesiog reikėtų šiek tiek susimažinti savo keliolika tūkstančių litų siekiančias algas. Viena visuomenės interesą ginanti moteris oficialiai pasiteiravo, ar LRT komercijos direktorius iš tiesų per mėnesį uždirba apie 18 tūkst. litų. Ji taip pat teiravosi, kas gi atsitiktų, jei LRT vadovybė, negaudama tokių didelių pelnų iš alkoholio reklamos, bent šiek tiek susiveržtų savo diržus. Juk ir dešimties tūkstančių litų atlyginimas per mėnesį – ne toks jau mažas. Atspėkit, ką atsakė ponas K.Petrauskis? Ogi ironizavo, esą mes visi labai mėgstame skaičiuoti svetimus pinigus. Bet juk LRT išlaikymas – tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Vis dėlto posėdyje LRT vadovas K. Petrauskis labai tyliai pažadėjo, jog dėl jam skirtų abejotinų baudų kreipsis į teismą. Bet ar tikrai kreipsis, dar nežinia. Gal tik apsimetė, kad kreipsis.

Virginijus Domarkas šypsosi

Iki šių metų kovo 31-osios V. Domarko vadovaujamas komitetas privalo pateikti savo išvadas, ar priimtinas parlamentaro E. Masiulio pasiūlymas. Koks bus verdiktas, – keblu prognozuoti. Nors oficialiai prie komiteto pirmininko pozicijos neprikibsi, jis, kaip ir LRT vadovas, nuolat šypsosi, mandagus, taip pat neva kalba argumentų bei faktų kalba, bet man susidarė įspūdis, jog ponas V. Domarkas vis dėlto labiau palaiko alkoholio gamintojų ir prekiautojų interesus. Visuomenės interesus ginantiems specialiosios darbo grupės nariams jis ne sykį papriekaištavo, esą jie „kalba ne į temą, kartojasi“, o štai aludariams, degtindariams, tam pačiam K. Petrauskiui nė sykio nepareiškė: „ponai, liaukitės demagogiškai išsisukinėti nuo klausimų, atsakykite į jums pateiktus klausimus aiškiai, konkrečiai, be lyrinių nukrypimų bei demagogiškų išvedžiojimų“.

© 2008 „XXI amžius“