Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Laisvės kovų dalyviai sieks įamžinti kun. B. Laurinavičiaus atminimą

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Kun. Bronislovas Laurinavičius buvo uolus Katalikų Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėjas Archyvinė nuotrauka

Buvusi tremtinė, vilnietė Julija Ambrasienė viliasi, kad kun. B. Laurinavičiaus atminimas bus deramai pagerbtas. Šalia jos buvęs tremtinys, šakietis Juozas Baziliauskas Algimanto Žižiūno nuotrauka

Ne taip seniai Lietuvoje buvo paminėtos 25-osios garsaus Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėjo, kunigo Bronislovo Laurinavičiaus tragiškos žūties metinės. Beveik pusę amžiaus už krikščionišką tiesą ir laisvę nenuilstamai kovojęs dvasininkas daugelio lietuvių širdyse išliko kaip uolus Bažnyčios statytojas, neleidęs buldozerinio ateizmo fanatikams sugriauti mūsų valstybės dvasinių bei tautinių pamatų.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojas, kiek vėliau ir Lietuvos Helsinkio grupės atstovas, kun. B. Laurinavičius drąsiai gynė tikinčiųjų žmonių teises, atvirais pareiškimais pasaulio visuomenei skelbė sovietinės okupacinės valdžios vykdomas piktadarybes. Beje, neseniai spaudoje buvo užsiminta, jog kun. B. Laurinavičius nebuvo aktyvus Laisvės kovotojas, neteko jam pereiti ir Sibiro golgotų. Taip, lagerio kančių kunigas išvengė, nedalyvavo jis ir partizaniniame judėjime, kuris Vilnijos krašte nebuvo toks intensyvus kaip Dzūkijoje ar Žemaitijoje. Tačiau „brandaus socializmo“ laikais, kai pradėta masiškai naikinti ir uždarinėti bažnyčias, kun. B. Laurinavičius tikrai neliko nuošalyje.

Nepabūgęs sovietinės valdžios persekiojimų bei represijų šis taurus dvasininkas ėmėsi plačios veiklos: kas suskaičiuotų, kiek protesto laiškų, peticijų yra parašęs įvairioms okupacinės valdininkijos institucijoms apie engiamą Bažnyčią, terorizuojamus gyventojus?! Tokia atkakli ir bekompromisinė kunigo Bronislovo veikla, be jokios abejonės, okupantams bei jų pakalikams buvo tarsi gili rakštis. Naivu buvo tikėti, kad už tokį akibrokštą sovietai dvasininkui atleis. 1981 m. lapkričio 24-ąją Vilniuje, Žalgirio-Kalvarijų gatvių sankryžoje paslaptinga kun. B. Laurinavičiaus žūtis po sunkvežimio ratais, daugelio tikinčiųjų ir jį pažinojusiųjų įsitikinimu, buvo KGB sistemos gudriai ir planingai sumanyta keršto akcija...

Kankinio mirtimi šį pasaulį palikęs dvasininkas buvo prisimintas ir pagerbtas tik atgavus Nepriklausomybę. Daugiau nei prieš dešimtmetį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu netoli kunigo žūties vietos esantis skveras pavadintas jo vardu, netrukus čia išdygo ir kuklus ąžuolinis paminklas. Kunigo B. Laurinavičiaus atminimo įamžinimu besirūpinanti buvusi tremtinė, vilnietė Julija Ambrasienė teigė, jog prieš Bažnyčios ir tautos priespaudą kovojęs dvasininkas yra vertas kur kas didesnės pagarbos.

„Atgavus Nepriklausomybę įvairiose Lietuvos vietovėse deramai buvo pagerbtas žuvusiųjų partizanų, kitų Laisvės kovotojų atminimas, pastatyti gražūs paminklai. Be abejonės, tokios pat pagarbos turėtų pagaliau sulaukti ir kunigas Laurinavičius. Prieš dvylika metų pastatytas medinis paminklas bėgant laikui vis labiau dyla, o apie naują, solidesnį vietos valdžia ne tik nepasirūpino, bet dar ir su turtingomis verslo struktūromis sumanė artimiausiu metu parengti detalųjį planą, pagal kurį kone visas kun. B. Laurinavičiaus atminimo skveras būtų užgriozdintas dar keliais komerciniais objektais“, – savo nerimu dalijosi J. Ambrasienė.

Pirmieji aukotojai

Liepos 17-ąją sukaks 95 metai nuo kun. Bronislovo Laurinavičiaus gimimo. Lietuviškoje Baltarusijos salelėje – Gervėčių parapijoje, Gėliūnų kaime gimusio dvasininko atminimą ketina paminėti ne tik Švenčionių krašto gyventojai, kelis dešimtmečius jautę kunigo dvasinę meilę ir rūpestį. Vilniuje neseniai įsikūręs kun. B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondas siekia, kad dvasininko žūties vietoje, tame pačiame skvere atsirastų didingas paminklas, kuris įamžintų ne tik paties kunigo Bronislovo, bet ir kitų dvasininkų, Laisvės kovų dalyvių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos Katalikų Bažnyčios teises ir mūsų valstybės Nepriklausomybę per visą sovietmečio režimą, atminimą (fondo nariai – mons. A. Svarinskas, kun. M. Petravičius ir A. Keina, prof. L. Mačiūnas, A. Ragaišienė ir J. Pranskienė).

Fondo koordinatorė J. Ambrasienė teigė, kad paminklo statybai reikalingos nemažos lėšos. Be valstybės ir visuomenės paramos įgyvendinti šį kilnų tikslą vargiai pavyktų. Daugiau nei prieš metus fondo iniciatoriai „Hansabanke“ atidarė sąskaitą – į ją visi, norintys prisidėti prie paminklo statybos, gali paaukoti savo lėšas.

Mūsų pašnekovė ponia Julija pasidžiaugė ir pirmaisiais aukotojais. Tarp jų nemažai garbių dvasininkų, kultūros, švietimo atstovų – arkiv. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Juozas Tunaitis, Jonas Kauneckas, Eugenijus Bartulis, Juozapas Matulaitis, Rimantas Norvila, mons. Vincentas Jalinskas, prelatai Vytautas Gustaitis, Antanas Maskeliūnas, Petras Baltuška, kan. Donatas Jasulaitis, Ignas Jakutis, Kęstutis Kazlauskas, Steponas Tunaitis, Vidas Smagurauskas, Mykolas Petravičius, Juozas Barkauskas, Kazimieras Montvila, Algimantas Keina, vienuolės seserys Nijolė Sadūnaitė ir Janina Judikevičiūtė. Tarp pirmųjų aukotojų ir „XXI amžiaus“ vyriausiasis redaktorius Edvardas Šiugžda su žmona Livija, taip pat 103-uosius gyvenimo metus pasitinkantis garsus disidentas Vladas Lapienis, jo bendražygiai Angelė ir Romualdas Ragaišiai, Marija ir Bonifacas Valaičiai, Irena ir Jeronimas Šalčiūnai, Teresė Judikevičiūtė, Salomėja ir Kostas Kubiliai, Julija ir ir Eugenijus Blaškevičiai, Bronė Valaitytė, Augutė Jankauskaitė, Danutė ir Antanas Umbrasai, Juzefa Avulienė, Genutė ir Juozas Baziliauskai, Marija ir Jonas Stepkovičiai, Jadvyga Pranskienė, Vytautas Diržys, Juzefa Pačkauskienė, Aldona ir Sigitas Mičiuliai, Birutė ir Jonas Preikšai.

Kun. B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondo atstovai viliasi, kad prie aukotojų prisidės ne tik Lietuvos, bet ir JAV, kitose pasaulio šalyse gyvenantys tautiečiai, verslininkai ir kiti geros valios žmonės.

Skaitytojams primename kun. B. Laurinavičiaus paminklo paramos fondo (įmonės kodas 2634775) atsiskaitomąją sąskaitą: AB „Hansabankas“. Banko kodas 73000; atsiskaitomoji sąskaita LT 707300010081002817

© 2008 „XXI amžius“