|
Ir nebus vergams rojaus
Petras KATINAS
Per šios daugumos valdymą jau net nustota tuščiažodžiauti apie valstybės demokratiją, viešuosius interesus. Akiplėšiškai siekiama vien tiktai asmeninės, atskirų grupuočių, valstybininkų klano naudos. Tiesa, retsykiais pasipešama dėl grobio, tačiau galiausiai susitariama ir pasidalijama. Štai buvęs socialliberalų vado ir buvusio Seimo pirmininko uoliausias tarnas A. Skardžius, kažkodėl perbėgęs pas draugės Kazimiros valstiečius, ėmėsi ginti aplinkos ministru tapusio A. Paulausko užmojį sutvarkyti Kuršių neriją pagal savo ir bičiulių grobikiškus užmojus. Juk kas žino, prie kurio geriau glaustis. Juk ne tik Kazimira, bet ir Artūras taikosi į prezidentus 2009 metų prezidento rinkimuose. Ir nežinia kurį iš jų pasirinks tie, kurie tvarko visus valstybės reikalus. Pagaliau, kurį pasirinks Maskva. Nors, tiesą sakant, iki tų rinkimų dar reikės išgyventi. Didieji išbandymai laukia jau spalio 12 dieną. Todėl nieko stebėtino, kad visą aukščiausiąją (jau nekalbant apie vietinę) valdžią turintys neva socialdemokratai jau nusprendė baigti žaidimus ir pasiėmė visą valdžią Seime, Vyriausybėje. Paaukojo nežinia iš kur ištrauktą Kėdainių šeimininko statytinį, leidę beveik dvejus metus vadovauti parlamentui, ir susigrąžino nepakeičiamąjį Č. Juršėną. O vadinamieji pilietininkai su nušalintu V. Muntianu pasiprašė socdemų globos ir tikisi iš to gauti šiokios tokios naudelės. Juk jų jau amžiną atilsį frakcijėlė, in corpore pasitraukusi pas socdemus, išskyrus vieną A. Matulevičių, vieningai balsavo prieš interpeliaciją premjerui G. Kirkilui. Ir tais savo keliais balsais išgelbėjo premjerą. Balsavo už jį ir ką tik išmestas iš sosto Seimo ekspirmininkas. Taigi, šios partijėlės įkūrimas ir žlugimas dėsningas procesas. Tokie žmonės neturi ir negali turėti jokių principų, ideologijos ir visada pasirengę parsiduoti bet kam. Antra vertus, visų tų nomenklatūrinės partijos principų atsiradimas ir buvimas tėra tiktai akių dūmimas, demokratijos vaizdavimas. Ir nieko daugiau. Taigi devynioliktaisiais atkurtos nepriklausomybės metais faktiškai niekas nepasikeitė. Visą valdžią, kaip turėjo, taip ir turi SSKP-LKP žmonės. Ir visai nesvarbu, kas sėdi premjero kėdėje Brazauskas, Kirkilas ar kas nors kitas. Todėl tenka pripažinti, kad Tėvynės sąjunga, džiūgavusi dėl amžinojo A. Brazausko pasitraukimo ir laukusi esminių permainų, skaudžiai gavo per galvą. Pamiršo tautos išmintį, jog nevalia eiti obuoliauti su velniu. Kas iš to obuoliavimo išėjo, visi matome. O pavėluotas praregėjimas visada skaudus.
Negalima tvirtinti, kad gyvenime vyksta tiktai valdžios intrigos, kova dėl postų, nesibaigianti korupcija. Būna ir linksmesnių dalykų. Tiesa, nežinai ar dėl tų linksmybių juoktis ar verkti. Štai Valdovų rūmų statytojas, pats jau patriarchu paskelbtas A. Brazauskas nusprendė papuošti tuos rūmus savo ilgametės medžioklės trofėjų iškamšomis šernų galvomis, briedžių ragais ir kitomis meninėmis vertybėmis. Dalį tų iškamšų netgi žada padovanoti. Neregėtas dosnumas! Tiesa, aiškiai užsiminta, kad kitą dalį galės parduoti. Tą patį padaryti paragino ir kitus LKP CK medžiotojus visų pirma Seimo narį B. Bradauską. Gal ir paties A. Sniečkaus trofėjams vietos atsiras? Juk medžioklė buvo vienas pagrindinių partinės nomenklatūros užsiėmimų. Tos šlovingos tradicijos tęsiamos ir toliau. Pagaliau gal ir patriarcho žentas Usonis kokio nors Azijos kalnų ožio ragus Valdovų rūmams padovanos. Taigi, Valdovų rūmų puošybai ir interjerui nereikės ieškoti senų gobelenų ar skrynių. Be šernų galvų iškamšų, gal dar ir savo tris knygas apie LTSR liaudies ūkio kūrimą, Kauno HES statybą ir apie kitus komunistinio sekretoriavimo laikų nuopelnus padovanos. Juk ne juokas. Kuo gi tos knygos blogesnės už, pavyzdžiui, garsiąją L. Brežnevo trilogiją apie plėšinius ar mažąją žemę. Šedevrai! O kaip iškoneveikė numetusį partinį bilietą profesorių Bronislovą Genzelį. Esą tas per savo gyvenimą nieko nesukūrė ir nuo pat jaunystės nieko daugiau ir nedarė tiktai visus kritikavo. O gal tuose A. Brazausko Valdovų rūmuose ir buvusiam Seimo nariui Kaziui Bobeliui vietos atsiras. Juk ir tas netrukus išleis savo 700 puslapių memuarų knygą. Ir ją rašo buvęs ilgametis partinis ideologas, didžiausias Katalikų Bažnyčios priešas Jonas Aničas, paskelbęs visą šūsnį panašių knygų, iš kurių ypač išliaupsintos Socialinis politinis katalikų bažnyčios vaidmuo Lietuvoje 19451952 metais (1971) ir Katalikiškasis klerikalizmas Lietuvoje 1940-1944 metais (1972). Tokio nusipelnusio mokslininko, bolševikinio ateizmo skelbėjo Lietuvoje nebuvo per visą okupacijos laikotarpį. Ir štai dabar jis tapo buvusio VLIKo pirmininko ir atgimusios Lietuvos Krikščionių demokratų partijos duobkasio knygos bendraautoriumi!
Partija nusprendė sutvarkyti LRT. Štai pats Bronius Bradauskas su neokomunistų partijos frakcijos pirmininke Irena Šiauliene ir panašia kompanija skubiai surinko per penkiasdešimt parašų po peticija, kuria reikalaujama pakeisti LRT Tarybą ir kartu tos Tarybos ką tik išrinktą naują LRT vadovą, buvusį Spaudos klubo vedėją A. Siaurusevičių. Kuo gi jis neįtiko A. Lukašenkos šlovintojui ir Rusijos mylėtojui B. Bradauskui ir jo neatsižadėjusiems principų šiaulienėms, jagminams bei panašiems? Juk paskutiniuoju metu jiems taip uoliai stengėsi įtikti. Matyt, B. Bradauskas negarantuotas, kad naujasis LRT vadovas visiškai savas. Tuo labiau kad broliaujasi ir lėbauja ne vien su nomenklatūros šulais. Kodėl gi B. Bradauskas užsimojo prieš LRT tarybą (dabartinę) ir faktiškai prieš A. Siaurusevičių? Juk vienas iš Komjaunimo tiesos, atsiprašau Lietuvos ryto šulų R. Valatka džiaugėsi, kad naujas LRT šefas didžiausias smūgis konservatoriams. O tai jau aukščiausios prabos įvertinimas. Nesvarbu, kad vadinamieji socialdemokratai ir jiems dūšią bei kūną pardavę koalicijos partneriai liberalcentristai iš kailio neriasi, kaip labiau įtikus. Tai ypač buvo akivaizdu, kai Seime buvo balsuojama dėl nepasitikėjimo premjeru G. Kirkilu. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas A. Čaplikas savo gudrybėmis pralenkė netgi patį Č. Juršėną. Neleido, kad būtų balsuojama slaptu balsavimu. Na, o kultūros ministras, kurį viena garsi žurnalistė pavadino vestuvių muzikantu, tapo tikru cerberiu stojo sargybon ir neleido išeiti net tiems partneriams, kurie privalėjo išvykti užsienin. Užtat niekas nė piršto nepajudino, kai turėjo būti svarstomas Kosovo nepriklausomybės pripažinimo klausimas. Į posėdį atėjo mažiau nei trečdalis parlamentarų. Visi kiti pasirinko balių. Mat buvo švenčiamas socialdemokrato, Seimo Teisės ir teisingumo komiteto pirmininko J. Sabatausko 50-asis gimtadienis. Kosovas gali ir palaukti. Tuo labiau kad dar vienos prielipos, neva dar egzistuojančios Tautos pažangos grupelės, dabar paksininkas parlamentaras E. Klumbys pareiškė, jog reikia pripažinti ir Rusijos marionečių valdomų Abchazijos, Pietų Osetijos ir Padniestrės nepriklausomybę!
Matant kas vyksta, apie tikrą demokratiją nebegali būti ir kalbos. Valstybę užvaldė oligarchiniai klanai, kurie yra kategoriškai nusiteikę prieš bet kokius įstatymus, galinčius bent mažumėlę apriboti jų valdžią. Juk visiems turėtų būti aišku, kad demokratija negali egzistuoti be teisingų, protingų, veikiančių įstatymų, kurie aukščiau visko ir galioja absoliučiai visiems. Todėl oligarchija ir valdantysis klanas niekada neleis priimti tokių įstatymų ir sudaryti tokius mechanizmus, kurie pagaliau priverstų klaną suteikti lygias galimybes visiems piliečiams. Dėl akių užsikabinę demokratijos iškabą, oligarchija, klanas, deržavininkai ar kaip kitaip juos pavadinsi, gavę nekontroliuojamą ir neribotą valdžią, pasinaudodami finansiniais ir administraciniais resursais, be abejonės, liks valdžioje ir po būsimų rinkimų. O tos protokolinės demokratijos procedūros rinkimai arba teismai tai tiktai ritualas. Dėl to tauta, ji ir elektoratas, vadinasi, visuomenės dauguma, tėra tik demokratijos iškaba. Lietuvoje, sakydami žodį demokratija, turime galvoje pernelyg korumpuotą oligarchiją ir valdininkiją. O valdyti Lietuvą gali ir privalo tiktai buvusi ir naujoji nomenklatūra, pasivadinusi socialdemokratais. Apie tai skelbia ne tik Brazauskas su Šiauliene, bet net ir kai kurie BNS agentūros vadovai ir kuratoriai. Pavyzdžiui, kad ir Leo LT ir valstybininkų aktyviausiu šlovintoju.
Baisiausia, kad Lietuva tampa panaši į griūvančią trobą. Ir tos trobos pamatus griauna ir stogą plėšia ne ateiviai, o vietiniai neokomunistai, KGB rezervistai bei panaši publika. Pagaliau, kokia gali būti valstybė, jeigu visus reikalus ėmė tvarkyti pati aršiausia komunistinė dogmatikė, apgynusi mokslinę disertaciją apie šlovingąjį Lenino komjaunimą pas patį kolaborantų kolaborantą mūsų valstybės ir tautos priešą J. Jarmalavičių, neokomunistų frakcijos seniūnė J. Šiaulienė. Nurodanti, ką reikia pasodinti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą vietoj išdrįsusio nebalsuoti už G. Kirkilo išsaugojimą premjero poste ir ką skirti Seimo vicepirmininku. Ir visai nesvarbu, kad KGB rezervisto A. Valionio kandidatūrą atmetė Seimas. I. Šiaulienės nurodymu, rezervistas yra nepakeičiamas kadras, todėl reikiama dauguma bus surinkta iš naujo. Ir nubalsuos kaip reikia.
Raudonieji skuba. Nes reikia grobti, kas dar liko. Kaip pasakė poetas Paulius Širvys: dar ne viskas išgerta ir viskas pragerta
© 2008 XXI amžius
|