Kauno arkivyskupijoje
Kauno ) dekanate
Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė
|
Procesija nuo Mažosios Kristaus
Prisikėlimo bažnyčios į Paminklinę
Kristaus Prisikėlimo bažnyčią
|
|
Vargonininkas Michael Maine
iš Didžiosios Britanijos
|
|
Paveikslo viešnagės dienomis
virš altoriaus didingai iškilęs
prisikėlęs Kristus, plačiai
išskėtęs rankas, švelniai
laimino visus ir tarsi kvietė:
Ateikite visi, aš jus nuraminsiu
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
|
ŽALIAKALNIS. Balandžio 6-osios rytą su nerimu
žvelgėme į apsiniaukusį dangų: nejaugi lis? Tačiau artėjant paveikslo
sutiktuvių valandai dangus pragiedrėjo, nušvito saulutė, ir laukiantieji
prie Mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios lengviau atsikvėpė.
Dvyliktą valandą iškilminga Kauno arkivyskupijos kunigų, patarnautojų,
parapijos jaunimo, choro ir gausaus būrio tikinčiųjų procesija pajudėjo
į Paminklinę Prisikėlimo bažnyčią. Procesijos centre Saulės gimnazijos
vaikinai pagarbiai nešė Šiluvos Dievo Motinos M. Marijos paveikslo
kopiją.
Procesijai ir šv. Mišioms, skirtoms M. Marijos garbei, vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, koncelebravo arkivyskupijos kancleris mons. Adolfas Grušas, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, dekanas mons. Vytautas Grigaravičius ir įvairių parapijų kunigai bei klebonai.
Homilijoje arkivyskupas priminė Evangelijos pasakojimą apie mokinius, keliaujančius Emauso keliu, kuriuos nuramino ir suteikė vilties pro šalį ėjęs keleivis. Mokiniai primygtinai kvietė pakeleivį pasilikti vakarienės ir buvo džiugiai nustebinti, atpažinę Jėzų. Einantys į Emausą mums primena kiekvieną, kuris šiandien ištiktas bėdų palieka šeimą, tėvynę ir bėga į užsienį ieškoti lengvesnio, pelningesnio, geresnio gyvenimo. Dar blogiau, kai pasineriama į narkotikų, alkoholizmo liūną arba net prieinama iki savižudybės. Nelaimė, kai bėdoje žmogus nesugeba atsiremti į prisikėlusį Kristų, nes neatpažįsta Jo, esančio šalia. Prieš 400 metų Lietuva išgyveno ekonominę ir dvasinę krizę: net Šiluvos kunigas paslėpęs visą bažnyčios turtą pabėgo. Šiandien taip pat ne vienas tautietis palieka Bažnyčią ir pasineria į sekuliarizmo vandenis, nusiraminimo ieško pramogose. Bažnyčia išgyvena pašaukimų stoką, todėl dažnai išgirstame nuomonę, kad kunigo tarnystei didžiausia kliūtis celibatas. Tačiau protestantai, kuriems leidžiama vesti, taip pat išgyvena pašaukimų stoką. Arkivyskupas homiliją užbaigė žodžiais: Ruošiantis Švč. M. Marijos jubiliejui kviečiame atverti širdis Motinai Marijai, kuri pripildys jas gėrio ir meilės.
16 valandą Švč. M. Marijos garbei skambėjo vargonų muzika, kurią atliko vargonininkas Michael Maine iš Didžiosios Britanijos, paskui buvo giedama Švč. M. Marijos litanija, kuriai vadovavo mons. V. Grigaravičius.
18 valandą šv. Mišias aukojo parapijos klebonas. Per homiliją jis tarsi pratęsė arkivyskupo mintį ir pakvietė šiomis dienomis dažniau kreiptis į Švč. M. Mariją, kuri yra tikroji Pagalba ir tiesiausias, trumpiausias Kelias pas Jėzų. Ji gali nutraukti šydą, dengiantį mūsų akis ir neleidžiantį pamatyti Jėzaus. Homiliją klebonas baigė žodžiais: Tegul Motina Marija ir Šventoji Dvasia stiprina mus visus, kai vargo prislėgti atsiduriame vieni Emauso kelyje, tepadeda sutikti, atpažinti Jėzų, kuris tikrai paguos ir nuramins.
Vakaro šv. Mišiose giesmėmis Marijai džiugino vaikiški, nuoširdūs balsai giedojo darželio Pasaka vaikų choras, vadovaujamas Eglės Starkevičienės.
Paveikslo viešnagės dienomis virš altoriaus didingai iškilęs prisikėlęs Kristus, plačiai išskėtęs rankas, švelniai laimino visus ir tarsi kvietė: Ateikite visi, aš jus nuraminsiu. Presbiterijoje prieš altorių, gražiai apšviesta ir papuošta gėlėmis, buvo išstatyta Šiluvos Dievo Motinos M. Marijos paveikslo kopija. Visą presbiterijos šventumo aurą vainikavo Švč. Sakramentas, kurį kiekvieną dieną 9 valandą išstatydavo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.
Visi renginiai, skirti Šiluvos M. Marijos garbei, vyko pagal iš anksto numatytą programą, kuri buvo paskelbta lankstinukuose ir dalijama parapijiečiams. Kasdien 17.30 val. buvo giedama Švč. M. Marijos litanija, o 11 ir 18 val. aukojamos šv. Mišios.
Balandžio 7 dieną, pirmadienį, 11 valandos šv. Mišioms vadovavo klebonas mons. V. Grigaravičius. Monsinjoras homilijoje kvietė melstis už šeimas, pašaukimus, imti pavyzdį iš Šventosios šeimos, kuri buvo nuolankumo, ištikimybės ir meilės Dievui pavyzdys. 18 valandos šv. Mišioms vadovavo vikaras kun. J. Grigonis. Vikaras kvietė žvelgti į Mariją dviem aspektais: pirmiausia per ją mes einame prie Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus, antra, Marija yra motinystės, šeimos grožio pavyzdys, ji neatsiejama nuo artimo meilės.
Šią dieną bažnyčioje giesmes ir eiles Marijai skyrė parapijos pagyvenusių žmonių sambūris Senjorai, giedojo ansamblis Sūduva. Buvo kalbama šv. Kryžiaus litanija.
Balandžio 8 dieną, antradienį, 11 valandos šv. Mišioms vadovavo mons. V. Grigaravičius. Monsinjoro pagrindinė homilijos mintis M. Marijos reikšmė ir įtaka žmogaus gyvenime. 18 valandos šv. Mišių metu kun. M. Pukštys homilijoje komentavo Evangeliją pagal Joną (Jn 6, 30-35).
Antradienį posmus, giesmes ir eiles M. Marijai skyrė J. Urbšio vidurinės mokyklos, Saulės gimnazijos mokiniai, Rytmečio ir 75-ojo darželio, Pirmosios Komunijos vaikai ir būrelis Dievo vaikai.
17 valandą konferenciją Marijos kultas Lietuvoje vedė KMUK kapelionas kun. M. Pukštys. Didelis būrys tikinčiųjų sužinojo daug įdomių dalykų apie Marijos vaizdavimą paveiksluose, ikonose. Po šv. Mišių tikintieji buvo pakviesti į konferencijų salę, kur buvo rodomas filmas apie Šiluvą.
Balandžio 9 dieną, trečiadienį, 11 valandos šv. Mišioms vadovavo kun. jubil. V. Aleksandravičius, o 18 valandos monsinjoras V. Grigaravičius. Monsinjoras homilijoje kalbėjo apie krikščioniškos šeimos problemas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kvietė kartu melstis už šeimas ir pašaukimus.
Trečiadienį bažnyčioje vėl šurmuliavo moksleiviai iš Kauno neprigirdinčiųjų, L. Karsavino pagrindinės, Rūtelės bei Žaliakalnio pradinių mokyklų, taip pat iš J. Jablonskio ir Saulės gimnazijų. Grupelėmis pagarbinę Švč. Sakramentą, pasimeldę prie Švč. M. Marijos, leidosi į konferencijų salę, kur žiūrėjo filmą Kelias į Šiluvą.
Vakarą vainikavo Darmštadto filharmonijos Merck simfoninio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas Wolfgang Heinzel (Vokietija)) koncertas. Tai X tarptautinio muzikos festivalio Sugrįžimai pirmasis koncertas. Koncerto globėjas LR Seimo narys Kazys Starkevičius tarė sveikinimo žodį ir pakvietė pasidžiaugti jaunaisiais festivalio Sugrįžimai talentais talentingu smuikininku Dainiumi Puodžiuku (JAV, Lietuva). Skambėjo virtuoziškai atliekamos N. Paganini Variacijos smuikui solo. Orkestras grojo V. A. Mocarto operos Don Žuanas uvertiūrą ir L. van Bethoveno Simfoniją Nr. 3, Op 55.
Balandžio 10 dieną, ketvirtadienį, 11 valandos šv. Mišioms vadovavo Karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Renaldas Šumbrauskis. Jis homilijoje kalbėjo apie M. Marijos reikšmę mūsų gyvenime, kvietė sudėti prie jos kojų visus rūpesčius ir džiaugsmus. Ji, kaip ir visų Gailestingoji Motina, supras, atjaus ir parodys teisingą kryptį.
18 valandos šv. Mišioms vadovavo Kauno Arkikatedros Bazilikos alt. mons. Vincentas Jalinskas, koncelebravo kun. Gintaras Blužas iš Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos. Mes prie Marijos suplaukėm tarsi vaikai. Marija, sveikiname tave. Aš džiaugiuosi ir Tu džiaukis, kad mes į tave panorom atsiremti, tokiais nuoširdžiais žodžiais pradėjo homiliją monsinjoras V. Jalinskas. Toliau jis kalbėjo ne tik apie dangiškosios Motinos nenusakomą meilę savo kūdikiui, bet ir kvietė pakilti, nugalėjus savo išdidumą, palenkti galvas ir pagarbinti Švč. Sakramentą, tą brangią dovaną, kurią mums dovanojo Marijos Sūnus, Jėzus Kristus.
Šią dieną prie Švč. M. Marijos ir prie Švč. Sakramento meldėsi, giedojo giesmes ir gailestingumo vainikėlį kalbėjo Žaliakalnio vaikų dienos centro vaikai ir parapijos jaunimas, vadovaujamas ses. L. Ilekytės. 19 valandą buvo giedamas Akatistas Apreiškimo Švč. M. Marijai himnas, kuriam vadovavo kun. Gintaras Blužas ir ses. Liucija. Jaudinančiai, jautriai skambėjo sesių vienuolių ir parapijos jaunimo balsai, jiems pritarė visi tikintieji.
Balandžio 11 dieną, penktadienį, 11 valandos šv. Mišioms vadovavo klebonas mons. V. Grigaravičius. Jis homilijoje komentavo svarbiausius kardinolo A. J. Bačkio pranešimo apie gailestingumą momentus. Tą dieną prie Švč. M. Marijos ir Švč. Sakramento meldėsi parapijos jaunų šeimų atstovai, skambėjo giesmės, skirtos Švč. M. Marijai. Keletas moterų pasidalijo džiaugsmu, išgyvenimais, patirtais meldžiantis prie Šiluvos M. Marijos paveikslo kopijos, kai ji buvo jų namuose.
18 valandos šv. Mišioms vadovavo mons. V. Grigaravičius, koncelebravo ir homiliją sakė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų rektorius kun. Kęstutis Rugevičius. Jis homilijoje kalbėjo, kad kiekvieno kelias iki Kristaus yra skirtingas. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius, uolus įstatymų vykdytojas, aršus krikščionybės priešas, Kristaus buvo apakintas. Ir nuo tada Paulius į viską pradėjo žvelgti kitomis akimis: Jėzus Kristus tapo Pauliaus gyvenimo centru. Kunigas homiliją baigė mintimis apie Mariją: Marija, leisk priartėti, susitikti, prisiliesti prie tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus.
Po šv. Mišių buvo giedama Švč. M. Marijos litanija. 19 valandą vyko vidinio išgydymo pamaldos. Jas pradėjo teol. lic dr. Peter S. Williamson, vedęs pasaulietis, daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai dalyvaujantis Bažnyčios veikloje. Paprastai gydymą mes suprantame kaip fizinio skausmo pašalinimą. Tačiau daug svarbesnis sielos išgydymas, katechezę pradėjo svečias. Norint išgydyti sielą, nepakanka vien melstis ir prašyti Dievo malonės, reikia įvykdyti ir tam tikras sąlygas: išpažinti nuodėmes, ypač savigraužos, savigailos, taip pat atsikratyti nusivylimų, nevilties, atleisti visiems, kas įskaudino. Atleidimas vienas iš gydymo būdų. Jėzus prisiėmė mūsų visas kančias, jis palaimino mus amžinajam gyvenimui.
Po to buvo išstatytas Švč. Sakramentas tikriausias ir svarbiausias gydytojas. Kun. K. Rugevičius, sukalbėjęs maldą, palaimino maldos grupės narius, ir jie pasklido po bažnyčią. Prie jų susidarė eilutės tikinčiųjų. Daugiausia būriavosi prie svečio ir kun. K. Rugevičiaus.
Balandžio 12 dieną, šeštadienį, nuo 9 iki 11 valandos vyko tyli adoracija prie išstatyto Švč. Sakramento. 11 valandos šv. Mišioms vadovavo prelatas V. S. Vaičiūnas. Savo sudėtingame gyvenime mes įvairiai prisiliečiame prie įvairių personažų artimųjų, pasaulyje žinomų asmenybių.
Skaudžiai išgyvename asmenybių tragedijas, kurios sukrečia pasaulį. Lygiai taip pat išgyvename šešėlinius asmenis, kurie kaip teatre yra tarsi antraeiliai. Tačiau jie sugeba taip užkariauti širdis, kad nustelbia pagrindinius asmenis. Bažnyčioje ir politikoje jie vadinami pilkaisiais kardinolais, tokiais žodžiais pradėjo homiliją prelatas. Religinis gyvenimas susitinka su moterimi, kuri yra tarsi šešėlinė asmenybė. Tai Marija. Ji visada buvo nematoma, nuošaly, nepastebima šalia Jėzaus. Tačiau per 2000 krikščionybės metų buvo laikotarpių, kai Marijos kultą mėginta iškelti daugiau nei pačią dievybę. Ji garbinama vien todėl, kad angelui ištarė: Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei (Lk 1, 37), ir antrasis Trejybės asmuo įsikūnijo joje. Marija tai vartai, pro kuriuos atėjo Išganytojas, priėmęs viską, kas būdinga žmogui. Visa vyko šitos šešėlinės moters asmenyje. Toliau prelatas kalbėjo apie tai, kad ne visiems pakanka filosofinės minties norint prisiliesti prie tikėjimo slėpinių: reikia paveikslų, statulų, liturginių rūbų, bažnytinių apeigų, grožio... Viena iš pirmųjų Europoje yra Šiluva, kur Švč. M. Marija ypatingu būdu prisiliečia prie kiekvieno. Štai kodėl šie metai paskelbti Marijos metais, kad sąmoningai suprastume, kas yra Marija, kad Šiluva yra ypatingas traukos centras, ten Motina Marija apdovanoja ypatingomis malonėmis. Ir kuo tvirtesnis mūsų tikėjimas, tuo daugiau malonių ten galime patirti.
13 valandą aktorius Egidijus Stancikas padovanojo nuostabias eiles apie Mariją, o solistė Rita Preikšaitė, akomponuojant Daliai Jatautaitei, giedojo žinomų kompozitorių sukurtas giesmes Ave, Marija!.
Iki 16 valandos tikintieji meldėsi prie Švč. M. Marijos paveikslo. Atvykus Petrašiūnų Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebonui kun. Vincentui Tamošauskui, OFM Cap., abu klebonai sugiedojo Švč. M. Marijos litaniją.
Klebonas padėkojo tikintiesiems, kurie visas šias dienas gausiai lankėsi bažnyčioje, adoravo Švč. Sakramentą ir meldėsi Švč. M. Marijai.
Iškilminga procesija palydėjo paveikslą iki automobilio. Tikintieji draugiškai mojavo, tarsi atsisveikindami su brangiausiu žmogumi. Teisus buvo prel. V. S. Vaičiūnas, sakydamas, kad norint išgyventi tikrąjį artumą su Dievu, Marija, Jėzumi ir apskritai norint palaikyti tikėjimo dvasią, mums reikia simbolių, per kuriuos galėtume pajusti, išgyventi, širdimi priimti mūsų išganymo slėpinį. Ir tai nėra blogai. Prie šventųjų relikvijų susirenka daug daugiau tikinčiųjų pasimelsti. Ypač jos pritraukia silpno tikėjimo žmones. Iškilmingos Mišios, kunigų pamokslai stiprina jų tikėjimą ir veda į gilesnį Jėzaus mokslo pažinimą.
Birutė Vasylienė
© 2008 XXI amžius
|