Kaip įveikti krizę
Skaičiau apie sunkią XXI amžiaus būklę. O juk laikraščio redakcija užsiima išimtinai nekomercine dvasine, istorine, švietėjiška veikla! Leidžia net tris skirtingus laikraščius krikščioniškos minties laikraštį XXI amžius, einantį nuo 1990 metų, savaitraštį jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams Kregždutė ir dvisavaitinį laikraštį Katalikas. Visi šie leidiniai turi atskiras auditorijas ir yra reikalingi Lietuvos žmonėms.
Deja, tautoje daug nusivylimo, nes po okupacijos dešimtmečių atgautas savarankiškumas suteikė sparnus ne tik laisvei, bet ir didelei neteisybei. Tą matome ir girdime kasdien. O neviltis ir tuštuma sielose dažnai padaro žmones abejingus dvasinėms vertybėms, pasuka jų gyvenimus lengviausiu keliu pasroviui, gyventi su šia diena... Tačiau Lietuvos gyvenimas nesibaigs su šia diena jis tęsis ryt ir poryt, po dešimties ir po šimto metų.
Kokie būsime? Kokie bus mūsų provaikaičiai, mūsų politikai, pagaliau kokia bus mūsų Bažnyčia, jei jau dabar į atskirus jos padalinius žvelgiame kaip į niekam nereikalingus prašalaičius? Juk šie katalikiški laikraščiai yra ne tik informatoriai, bet ir auklėtojai, ugdytojai, tautos sąmonės puoselėtojai. Bent aš taip manau. O gal klystu? Gal tautos ugdytojai yra tokie leidiniai kaip Žmonės, Istorijos, Panelė... Juk jie labai patraukliai pasakoja apie visokias garsenybes: ką valgo, kaip rengiasi, kur atostogauti važiuoja, už kiek tūkstančių yra pirkta vienos ar kitos ponios rankinė... Su kuo mylisi ir kelintą kartą keičia partnerius (taip, jau partnerius, o ne vyrus ar žmonas, nes tuoktis nebemadinga). Gal tai yra tikrasis tautos veidrodis ir jos istorija?
Ar dar reikia mąstyti, kad atsakytume į šį klausimą? Manau, kad ne! Tik vienintelis kartėlis griaužia širdį kodėl nesulaukiama atsako iš vienų ir kitų kompetentingų įstaigų ir organizacijų? (Ką turiu mintyse visi žinote. Dėl tos pačios kompetencijos ir neįvardinsiu.) Manau, kad jos yra nepajėgios padėti katalikiškam laikraščiui, kad materialūs reikalai joms yra daug aukščiau už dvasinius. Tik taip, garbūs ponai ir dar aukštesni žmonės!
O jeigu jau taip, belieka vienas nelaimėlių ir atstumtųjų kelias kreiptis į televizijos Bėdų turgų! Nejuokauju visai rimtai patariu. Jeigu ir ten reiks protekcijų padėsiu (kai ką pažįstu), tačiau užgesti jūsų leidiniams trukdysiu, kiek mano patirtis ir garbingas amžius leis. Nes tai panašu į... (nesakysiu, į ką tai panašu, nes vėlgi nenoriu kai ko įžeisti).
Taigi, mieli XXI amžiaus žmonės, kilkit į ataką, kilkit vieningai, už sveiką ir dvasingą Lietuvą į Bėdų turgų. Tikiuosi, ten neatstums.
Ieva Smetonaitė
Utena
© 2008 XXI amžius
|