Rinkimus Nepale laimėjo maoistai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Nepale paaiškėjo balandžio 10 dieną vykusių rinkimų į šalies parlamentą rezultatai. Gana netikėtai juos laimėjo maoistai, atstovaujantys 1996-2006 metų pilietinį karą sukėlusiems sukilėliams. Šio pilietinio karo metu žuvo virš 12 tūkstančių žmonių, apie 100 tūkstančių buvo priversti palikti savo namus ir trauktis nuo karo veiksmų. Maoistai (Nepalo komunistų partija) laimėjo daugiau kaip pusę vietų šalies parlamente, antra liko komunistinės pakraipos Jungtinė komunistų partija, trečioje vietoje proindiška Kongreso partija. Balsų skaičiavimas užtruko ilgai, nes šalyje dar nėra modernios rinkimų sistemos, trūksta kompiuterių ir balsų skaičiavimas buvo gana archajiškas. Rinkimuose dalyvavo per 80 procentų Nepalo piliečių.
Nepalas yra viena skurdžiausių pasaulio šalių, joje gyvena 28 milijonai gyventojų. Apie 50 procentų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Apie 80 procentų žmonių yra induistai, 12 procentų budistai. Nepale veikia ir musulmonų bei animistų bendruomenės, daugiausia kaimo vietovėse yra ir krikščionių bendruomenių. Viduramžiais Nepalas buvę suskilęs į kelias karalystes. 1768 metais princas Pritvis Narajana įveikė savo varžovus ir tapo vieningo Nepalo karaliumi. Nuo XIX amžiaus pradžios Nepalas tampa britų protektoratu. Tačiau britai mažai kišosi į Nepalo vidaus reikalus, o pagrindinius klausimus sprendė karalius. 1846 metais įvyko rūmų perversmas, po kurio valdžioje įsitvirtino karingų aristokratų Rakų giminė, šios giminės atstovai perėmė valdžios kontrolę, o karalius turėjo tik simbolinę valdžią. Tokia padėtis tęsėsi iki 1923 metų, kai karaliaus šalininkai įgijo didesnę įtaką ir Rakų galia gerokai sumažėjo. 1950-1951 metais Nepale vyko įnirtingos kovos tarp kelių konkuruojančių politinių jėgų. Susišaudymai užvirė ir sostinės Katmandu gatvėse. 1950 metų spalį karalius Tribchuvanas paliko savo rūmus ir pasislėpė Indijos ambasadoje, vėliau, lydimas Indijos saugumo agentų, išvyko į Indiją. 1951 metų vasarą Indija įsikišo į Nepalo politinių konfliktų sprendimą ir organizavo derybas tarp nesutariančių politinių jėgų atstovų. Derybos buvo sėkmingos: buvo sudaryta koalicinė vyriausybė, o 1951 metų spalį karalius Tribchuvanas grįžo į Nepalą ir vėl pradėjo eiti savo pareigas. Nuo 1959 metų Nepalas tapo konstitucine monarchija, nemenkos valdžios galios atiteko parlamentui ir vyriausybei. Tačiau Nepale tvirtai įsišaknijusi kastų sistema stabdė šalies vystymąsi, daug žmonių gyveno skurde, liko beraščiais. Nuo 1972 metų į valdžią atėjęs karalius Birendra ėmėsi vykdyti reformas, bet jos strigo, viršūnėje įsigalėjusios kastos kratėsi permainų.
Nepale veikia kelios politinės partijos: seniausia šalyje Kongreso partija, Jungtinė komunistų partija ir nuo jos 1994 metais atskilę maoistai Nepalo komunistų partija.
Nuo 1996 metų Nepale prasidėjęs ir visą dešimtmetį trukęs pilietinis karas dar labiau nuskurdino ekonomiką, pakenkė socialiniam stabilumui, dėl to dalis žmonių turėjo pasitraukti iš gimtųjų vietų. Maoistų sukilėliai degino alkoholio ir vaisvandenių įmones, plėšė bankus, užpuldavo policijos skyrius. Dėl žiaurių veiksmų ir propaguojamos komunistinės ideologijos kai kas Nepalo maoistus ėmė lyginti su ,,raudonaisiais khmerais (1975-1979 metais Kambodžą valdžiusiais komunistais). Sukilėlių gretos vis augo ir 2000 metais jos vienijo apie 20 tūkstančių žmonių. Ginklus sukilėliams tiekė Kinija, dalį ginklų pirkdavo iš privačių prekeivių. 2000 metų pabaigoje ir 2001 metų pradžioje vyriausybės kariuomenei pavyko pasiekti žymesnių pergalių ir nustumti maoistus į krašto gilumą. Bet padėtis šalyje tapo kritine 2001 metų birželio pradžioje, kai princas Dipendra iššaudė visą karaliaus šeimą ir dar kelis pusbrolius ir pusseseres, o paskui ir pats nusišovė. Karaliumi tapo žuvusio karaliaus brolis Ganendra. Šis arogantiškas monarchas buvo nepopuliarus. Prieš jį protestavo ir kai kurie už monarchiją pasisakantys žmonės. Maoistų veikla plėtėsi ir jie įgijo didesnę įtaką visoje šalyje. Nuo 2004 metų sostinėje Katmandu maoistai ėmė rengti masines demonstracijas, kuriose reikalavo monarchijos panaikinimo. Karalius Ganendra ir vyriausybė pradėjo derybas su sukilėliais. 2006 metų rugsėjį buvo pasiektas susitarimas dėl karinių veiksmų nutraukimo, 70 sukilėlių atstovų be rinkimų tapo parlamento nariais. Nuo 2007 m. sausio maoistų atstovai pateko ir į vyriausybę. 2007 m. spalį Nepalo nacionalinė asamblėja paskelbė, kad monarchija bus panaikinta. Nuo 2007 m. gruodžio 28 dienos Nepalas oficialiai tapo parlamentine federacine respublika.
Nepale laukiama permainų, ir šį kartą tai bus esminės permainos. Panaikinta monarchija ir tai, kad valdžia atiteko komunistine ideologija besivadovaujantiems maoistams, reiškia radikalų Nepalo posūkį nuo pusiau teokratinės valstybės link komunizmo. Kai kurie apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad po kurio laiko Nepale vėl gali kilti pilietinis karas. Tai nemaža dalimi priklausys nuo naujos vyriausybės veiksmų ar permainos bus sėkmingos, ar bus einama ,,raudonųjų khmerų keliu. Nepalas yra iš esmės agrarinė šalis. Žemės ūkis ir turizmas yra pagrindiniai Nepalo pajamų šaltiniai. Nepalo maoistai glaudžiai susiję su Kinija ir, sprendžiant iš jų pareiškimų, netgi žada įvesti krašte kinišką ekonominį modelį mišrią valstybinę ir privačią ekonominę sistemą. Jie žada sukurti efektyvią švietimo sistemą, tiesti kelius, vykdyti šalies elektrifikaciją. Taigi, Nepalas bus šešta valstybė pasaulyje, kurioje oficialiai valdo komunistai. Dabar tokios valstybės yra Kinija, Vietnamas, Laosas, Kuba ir Šiaurės Korėja. To, kad Nepale įsitvirtina komunistai, negalima vadinti komunistinių idėjų plitimu Azijoje, tai lokalus reiškinys.
© 2008 XXI amžius
|