|
Diržų veržimo ir protų jaukimo metas
Petras KATINAS
Pasibaigus šildymo sezonui, kai lengviau atsiduso pensininkai ir mažus atlyginimus gaunantys (o tokių yra dauguma), kai pradėjo svajoti apie gardesnį kąsnelį, kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad nuo ateinančio rudens už šildymą ir karštą vandenį mokėsime mažiausiai 50 proc. daugiau. Visi prognozuoja, kad ta kaina padidės kone pusantro karto. Jau visiškai aišku, kad kartu su šuoliais kylančiomis komunalinių paslaugų kainomis tokiais pat šuoliais kils ir maisto produktų kainos. Ne tiktai nedaug uždirbantys, bet ir vidutines pajamas gaunantys maistui turės skirti didžiąją pajamų dalį, o kitiems dalykams paprasčiausiai nebeliks nė cento. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie pasiėmė iš bankų paskolas būstams įsigyti! Gali atsitikti taip, kad nemaža dalis pasiskolinusių įklimps į didelę bėdą.
Kaip jau įprasta, darbo žmonėms atstovaujanti pseudosocdemų valdžia bemat pažėrė visą krūvą pažadų kompensuoti komunalinių paslaugų išlaidas vis didėjančiai socialiai remtinų ir mažas pajamas gaunančių asmenų grupei. Šioje pažadų dalijimo akcijoje pirmauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė, aktyvi partijos bičiulė Vilija Blinkevičiūtė, pasiskelbusi visų pažemintųjų ir nuskriaustųjų pagrindine rūpintojėle čia ji lenkia netgi patį partijos pirmininką ir premjerą Gediminą Kirkilą.
Prasidėjus aršiai rinkimų kampanijai, visi kiti, ypač dešinieji, iš naujo apkaltinti kompetencijos stoka. Nes, pasirodo, kompetentingi yra tiktai socdemai. Tai yra buvę ir naujieji nomenklatūrininkai. O kompetenciją jie suvokia kaip tarnystę nomenklatūrinėse pareigose, senais gerais laikais įgytus mokslinius laipsnius ir rangus. Nesvarbu, jog visai nedaug tų sugebėjimų tais geraisiais laikais reikėjo juk užteko iš Maskvos gautas komandas nuleisti žemiau stovintiems. Tiksliau sėdintiems. Juk ne už konkrečius darbus ir nuopelnus, o daugiausia už ideologinį patikimumą ir buvo dalijami tie laipsniai. Apmaudu, kai solidus mokslų daktaras, kalbėdamas per radiją ar televiziją, nesugeba suregzti lietuviško logiško sakinio, o ekonomikos profesorius susipainioja dėstydamas elementarias tiesas. O ką jau kalbėti apie partijos lyderius, įpratusius pilstyti iš tuščio į kiaurą. Normalios visuomenės žmogus to niekada nesuvoks. Deja, negalime pasigirti tokiais esą. Kuo toliau, tuo labiau mūsuose intelektas negerbiamas. Kai prof. Vytautas Landsbergis bandė politikoje taikyti politinio kūrybiškumo, doros principus, daugelis proletariškai pasipiktino. O štai lėkšta A. Brazausko, K. Prunskienės, V. Uspaskicho, R. Pakso, B. Bradausko, B. Vėsaitės, L. Graužinienės terminologija visiškai priimtina. Netgi šlovinama. Ir nenuostabu. Per okupacijos dešimtmečius totalinės kolektyvizacijos atsirado gausybė socialaus tipo žmonių. Kitaip tariant Homo socialis. O tokie gimsta ten, kur asmenybė visiškai paminama. Toks žmogus negali turėti tvirtų principų, moralės normų. Reikės bus socialdemokratu, prireiks netgi krikščioniu ar pagonybės gaivintoju, internacionalistu ar valstiečiu ar Tvarkos ir teisingumo rėksniu, darbiečiu ir t.t. ko tik reikės tuo momentu. Kaip gražiai skamba pagonis Jakavonis (tai apie vieną A. Paulausko partijos liokajų, dabar netgi įsirašiusį į Seimo koplytėlės maldos grupės narius).
Melas tiesiog įaugo į jų kūnus. Mintys ir jausmai, išskyrus pinigus, atrofuoti. Lieka vienas valdžios instinktas. Kad ir menkiausia, bet valdžia. O prie jos lovio veržiamasi nesiskaitant su niekuo. Netgi kuriant mitą, jog kiekviena valdžia yra amorali. Beje, daugelis buvusiųjų visada baisiai įsižeidžia pavadinti piktadariais. Jie mat apie partijos nusikaltimus nieko nežinoję. Dar daugiau, tai jie, o ne visokios sadūnaitės, landsbergiai, kiti iškilūs Sąjūdžio žmonės kovojo už nepriklausomybę. Tas pats ir su tariama santarve. Iš esmės ta nomenklatūrininkų siūloma santarvė primena katino pelei siūlomą draugystę. Nepaisant retsykiais atsirandančių rietenų dėl lovio, nesantaika tarp socdemų, paksininkų, darbiečių ar A.Paulausko gvardiečių irgi yra tiktai akių dūmimas. Ryšiai šioje kompanijoje tvirtesni nei itališkoje cosa nostroje, t.y. mafijos šeimynėlėje. Materialinė bazė liko pakankama. O jie tikrai kompetentingi tiktai demagogijos srityje. Tai jie mūru stoja prieš tikrai kompetentingus ir sąžiningus. Tiesa, pernelyg jau odiozinės figūros tarsi pasitraukė šešėlin. Užtat jų vieton stojo uolūs liokajai, puikiai įsisavinę senas žaidimo taisykles. Kris mūšio lauke, bet tikrai talentingų žmonių prie konkrečios veiklos neprileis. Mat tokie, pasirodo, nekompetentingi. Ką jie gali išmanyti apie Lietuvos specifiką. Išgrūda ir tuos, kurie buvo atvykę iš Amerikos. Aišku, ne visus. Kai kurie atvykėliai labai pritapo. Kitus gi apvyniojo aplink pirštą kaip Stalino saulės nešėjo Petro Cvirkos literatūrinį herojų Franką Kruką.
Pastaruoju metu į lovį ėmė taikytis dar viena šauni kompanija šou verslo magnatai su pačiu šoumenų rykliu A. Valinsku priešakyje. Ir dar kokį partijos pavadinimą išsirinko Prisikėlimo partija. Suprask, jog tokie kaip A. Valinskas, J. Morkūnas ir visa grupė šou žvaigždūnų ir žvaigždelių prikels Lietuvą ir atims balsus iš paksistų ir uspaskichininkų. Ką gi, ketinimas gal ir neblogas. Bet juk šie šoumenai faktiškai ir atvedė juos valdžion, visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį per savo televizijas mulkinę ir jaukę žmonių protus, savo laidas pavertę ideologiniu protų užkariavimu. Gal jau pamiršote, kaip tas pats Prisikėlimo partijos kūrėjas magnatas A. Valinskas ciniškai tyčiodamasis iš valstybės demonstratyviai atgabeno visą priekabą vieno cento monetų sumokėti baudą už savo išsidirbinėjimus. Jau vien šis pavyzdys rodo, kaip tie šou biznio rykliai žiūri ir vertina valstybę. Negi dabar atsivėrė akys? Taigi, dėl šios partijos kyla kur kas daugiau klausimų nei atsakymų.
O vadinamosios Žemaičių partijos lyderio, buvusio parlamentaro E. Skarbaliaus figūra tiesiog odiozinė. Sapaliojimai apie kažkokius Lietuvos etinius skirtumus, kurie neva turi būti įtvirtinti įstatymais, ko gero, su atskirais parlamentais, gali būti Rusijos plano paversti Žemaitiją Moldovos Padniestre įgyvendinimas. Pagaliau kokios gi tos etninės grupės Lietuvoje! Negi žemaičiai, dzūkai, aukštaičiai ar suvalkiečiai yra ne lietuviai? Negi žemaičiai yra tarsi kokie baskai Ispanijoje arba kaip nepriklausomybės pradžioje Maskvos sukurstyti Vilniaus krašto autonomininkai. Šis E. Skarbaliaus projektas aiškiai siūtas baltais siūlais, ištrauktas iš tos pačios skrynios kaip V. Uspaskicho darbiečiai ar Tvarka ir teisingumas.
Visokie dešimtukai, žvaigždžių, kurių vienintelis talentas nuogos bambos ir užpakaliai, betiksliai plepalai, pasitelkiant R. Pakso ir V. Uspaskicho antrąsias puses ir darant šias moteriškaites žvaigždėmis, yra pilietiškumo naikinimas tiesiogine to žodžio prasme. Ir labai teisingai pastebėjo kritikas ir publicistas Vaidas Jauniškis, televiziją ir jos vadovų bei ideologų brukamą pigiausią šlamštą prilyginęs Lenino suformuotiems tikslams užgrobiant valdžią: pirmiausia užimti geležinkelio telegrafą, paštą ir telefonų stotis, t.y. fizinės ir rašytinės komunikacijos pagrindines priemones. Vėliau pereinama prie ideologinio protų užkariavimo. Šiandien šios priemonės kiek pasikeitė, bet esmė liko ta pati. Dabar net nebūtina užimti stotį ar oro uostą. (...) Ideali formulė skamba taip: pertvarkyk protus, ir jie patys tau dirbs, pabrėžė V. Jauniškis (TV diena, 2008 05 3-9). Juk ne atsitiktinai per valstybines Lietuvos šventes komercinės televizijos kemša patį prasčiausią niekalą, pagardintą rusiško pseudohumoro mišraine?! O kūrybinės inteligentijos balso jau seniai nesigirdi. Jeigu Sąjūdžio pradžioje kai kurie rašytojai ir poetai dar reiškėsi, tai labai greitai arba nutilo, arba kartu su tais, kuriems prie Brežnevo geriau, ėmė vėl burnoti prieš iškiliausias Lietuvos asmenybes, išdrįsusias pakilti prieš tuos, nuo kurių stalų tokiems poetams ir rašytojams buvo numetami kaulai.
Bėda dar ir ta, jog patriotų stovykloje faktiškai neturime iškilių asmenybių. Šį faktą reikia pripažinti. Nėra nė vieno, galinčio savo protu, mąstymu pakeisti prof. V. Landsbergį. Ir nenusimato, kad toks greitu laiku atsirastų. Aišku, tokie žmonės gimsta labai retai, bet tai turėtų kelti susirūpinimą visiems, dar nepraradusiems patriotizmo ir tėvynės meilės. Antraip naujajame Seime pamatysime ne tik tuos besišlaistančius apdujusius Gintautus Mikolaičius, bet ir tuos pačius svieto juokintojus buvusį Širvintų tarpkolūkinio kiaulininkystės komplekso pirmininko pavaduotoją (dabar Seimo pirmininko pavaduotoją) valstietį Alfredą Pekeliūną su visa kompanija panašių valstiečių ar paksistų su uspaskichininkais. Tada net Loreta Graužinienė su Onute Valiukevičiūte ar Birute Vėsaite pasirodys proto galiūnėmis.
O tautai, kad pastaroji dar labiau pamiltų padangių erelį R. Paksą, jau pradėtas kurti apie jo, kaip kokio šventojo ar karžygio, gyvenimą meninis filmas! Pasak filmo kūrėjo ir scenarijaus autoriaus Vytauto Matulevičiaus, jis kainuos vienus niekus tik milijoną litų. Taigi ruoškitės, brangūs Lietuvos žmonės. Neilgai trukus kino teatrus užplūs ne Rembo, o pats Rolandas Didysis. Šedevras tikrai bus ne prastesnis nei Leninas 1918 metais ir už bilietą nereikės mokėti. Juk neatsitiktinai per visas radijo stotis jau vos ne kas valandą skelbiama, kad netrukus baigsis kurmiavaldystė. Ateina tvarkos ir teisingumo metas! Kyla klausimas, kas gi duos tą milijoną ar kur kas daugiau už tokio meninio filmo kūrimą. Tikriausiai tie patys, kurie kūrė filmą Leninas 1918 metais ar Kalvio Ignoto teisybė. Iš to paties Kremliaus ir Lubiankos.
© 2008 XXI amžius
|