|
Darbas stumia į dausas
Margarita Ševeliova
Žmonės mano priartėsią prie Dievo, jei melsis ir medituos. Nieko panašaus. Net dvasinis darbas taptų proziškas ir nuobodus, jei nesiektume idealo. Ir priešingai, į patį paprasčiausią darbą įdėdami dievišką idėją, jį sudvasinate. Dvasingas žmogus žino, kaip visa, ką jis daro, panaudoti, kad užmegztų ryšį su Dievu ir pasiektų harmoniją (Obramas Mikaelis Aivenchovas).
Filosofinėje literatūroje apibrėžiama, kad dvasingumas tai tokia asmenybės būsena, kai pasaulis, gyvenimas ir žmonės, darbai, santykiai, pareigos vertinami aukščiausiais vidiniais matais. Kartu tai yra vertybinės sąmonės pirmumas prieš biologinius ir materialiuosius poreikius. Organizacijų tyrinėtojas Stephen P. Robbins apibrėžia, kad dvasingumas organizacijoje tai pripažinimas, kad žmonės turi vidinį gyvenimą, kuris skatina prasmingą darbą, vykstantį bendruomenės kontekste, ir kurį šis prasmingas darbas savo ruožtu ugdo. O komunikaciniu požiūriu dvasingumas susiveda į vieną paprastą sakinį: gyvenimo išmintis slypi gebėjime palydėti savo veiksmus prasmingu žodžiu.
Iš mokyklos laikų prisimename, kad tik darbas iš beždžionės padarė žmogų. Kyla klausimas kas toliau? Gal darbas gali padėti vystytis ir dvasiškai, paskatinti žmogaus evoliuciją? Užsiėmimas viena ar kita veikla yra būdingas kiekvienai gyvai būtybei. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar mąsto apie savo kelią šioje Žemėje, ar paprasčiausiai velka vartotojišką egzistenciją, užsiima tam tikra veikla. Savo ruožtu mūsų gyvenimo kelias ir susideda iš kasdieninių darbelių. O jau tai, kaip mes vertiname juos, kaip elgiamės dirbdami, atskleidžia dvasinį mūsų pasaulį. Štai taip, ir patys kartais nesuprasdami, per kasdienius darbus tobulėjame arba degraduojame dvasiškai.
Žinoma, skirstymas į fizinį ir moralinį darbą yra sąlyginis ir padrikas. Prisimenate anekdotą apie statybininkus? Kai vieno paklausė, ką jisai veikia, išgirdo nusiskundimą, jog nešioja plytas. O kitas į tą patį klausimą didžiuodamasis atsakė: Statau šventyklą! Tą pačią veiklą du skirtingi žmonės vertina skirtingai.
Nereikia gilintis į ezoterikos ar jogos dėsnius, kad suvoktume, jog darbo džiaugsmas yra galinga energija. Ir jau visai aišku, kad mėgstamas darbas yra daug efektyvesnis ir naudingesnis ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui. Visai teisinga atrodo banali mintis, jog reikia stengtis pamėgti kiekvieną, kad ir patį nuobodžiausią darbą. Bet lengva teigti, sunku įveikti
O gal tiesiog kiekvieną darbelį reikėtų daryti motyvuotai?
Kiekvienam ateina momentas, kuomet gyvenimas yra neįmanomas be veiklos. Plačiąja prasme Visatoje nėra absoliutaus poilsio yra tik vyksmas. O geriausias poilsis yra veiklos pakeitimas. Nieko neveikdamas žmogus jaučia, kad iškrenta iš gyvenimo, jį užplūsta neigiamos emocijos. Net didžiausi tinginiai jaučia poreikį kažką veikti. Rytų išmintis byloja, jog vienintelis kelias mokiniui sekti paskui mokytoją yra darbas.
Pagal tai, kaip žmogus vertina tinginystę, galima spręsti apie jo dvasinį pasaulį. Štai vienas paprasčiausiai gyvena ir sąžiningai dirba kitokio kelio jis net neįsivaizduoja. Tokių pilkų darbštuolių ir yra daugiausia. Jiems į galvą neateina jokios aukštosios materijos. Svarbu darbo kokybė ir atlygis. Daugeliui juk pažįstamas tas pilnatvės ir malonaus pasitenkinimo jausmas po sąžiningai ir gerai atlikto darbo. Tik ne visi gali įsivaizduoti, jog šitoks jausmas ir yra dvasinio žmogaus brendimo, tobulėjimo sąlyga. Net Jėzus Kristus buvo paprastas darbininkas, dirbo staliaus darbus.
Tam tikra prasme darbas yra dvasinė žmogaus panacėja nuo sunkių gyvenimo išbandymų bei nelaimių. Aišku, nereikia absoliutinti veiklos (ant Buchenvaldo koncentracijos stovyklos buvo užrašyta Arbeit macht frei Darbas išlaisvina).
Latvių poetas Janis Rainis sakė: jei esi palaužtas kovoje, esi nemielas sau ar jautiesi nedrąsiai, tave išgelbės darbas. Ir Heidoko citata: Kai gyvenimas trenkia antausį, kai žlunga svajonės, neieškok išeities vyno butelyje, kaip tai daro silpnavaliai. Tave išgelbės ir paguos darbas. Kurk!
Įveikdami gyvenimo sunkumus mes žengiame žingsnį aukštyn. Nepaisant to, kad žmogui įmanoma pasiekti ne daugiau, negu leidžia objektyvios sąlygos ir galimybės, jis kartais imasi neįveikiamos veiklos. Tada gaunamas priešingas rezultatas ne tik nėra pažangos, bet, atvirkščiai, prasideda regresas. Juk po sunkaus darbo žmogui reikia daugiau sąnaudų poilsiui. Mes tarsi iškrentame iš nustatytos tvarkos, dažnai nuvildami ir aplinkinius kolegas.
Darbas yra labai sunkus tada, kai nevykusiai suplanuotas. Kai priemonės patenkina rezultatą, pats sunkiausias darbas yra įveikiamas, tai jogų išmintis. Skaitydami Bibliją, Koraną, Talmudą ar Bhavadgitą atkreipkite dėmesį, kiek protingų teiginių yra pasakytą apie žmogaus santykį su veikla.
Žmogus per prakaitą užsitarnaus duoną, taip nusprendė Viešpats, išvarydamas žmogų iš rojaus. Nuo to laiko tai yra Dievo įsakymas, kurį ignoruodami mes nusidedame. Vadinasi, kiekvieną darbą reikėtų stengtis atlikti taip, tarsi jis būtų ne viršininko, bet Dievo duotas. Tuomet ir atlyginimas nepasirodys per mažas, nes kitą dalį gausime danguje.
Biblija svarbiausiu darbu laiko ūkininko darbą. Kodėl? Ogi tas, kuris dirba žemę, ne tik pats gauna pelną, bet ir maitina tautą. Raginama: Sėk ir dėl savęs, ir dėl kitų, jeigu derliaus nesurinksi pats, surinks tavo vaikai. Tas, kas mėgausis darbo vaisiais, padėkos tau, prisimins tavo vardą ir pasimels.
Malda priartina prie Dievo. Kita vertus, patariama darbuotis galvojant, kad darbo vaisius aukoji Viešpačiui, o ne žmogui. Aukščiausiajam nesvarbu, kiek pinigų uždirba žmogus, materialūs gėriai taip ir liks šioje Žemėje. Svarbesnis yra darbo procesas, o ne tvirkinantis tinginystės faktas. Todėl iš tikrųjų, jei kas ir nepasisekė, buvo sunaikinta ar šiaip nėra darbo rezultatų, puiki motyvacija neliūdėti.
Darbas yra šventas, todėl jei sekasi sunkiai, visuomet prašykime Dievo pagalbos ir, žinoma, padėkokime už sėkmingą pabaigą. O jei kas darbą laiko šventu, tai dirba su optimizmu, jo mintys nukreiptos į gėrį, todėl su tokiu žmogumi malonu ir efektyvu dirbti komandoje. Toks procesas palaima sielai.
Ir dar apie kasdienybę. Visuomenė jos bijo, laiko kūrybingumo naikintoja. Netiesa. Kiekvienas kasdienis pilkas darbas turi savo ritmą. Kuo pilkesnis darbas, tuo daugiau ritmo, tuo geriau, nes iš tęstinumo gimsta energija. Tartum iš šamano būgno kyla gyvybės banga. Tik intelektualiai ribotas, nejautrus žmogus negali šito pajusti.
Viešpatie, padėk nukreipti mūsų darbus gerovei!
© 2008 XXI amžius
|