| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Paminėjo žymų karininką Kazimieras Dobkevičius
Gegužės 6 dieną Vilniuje, Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13), vyko iškilmingas 1941 metų Birželio ginkluoto sukilimo Lietuvoje organizatoriaus ir vadovo, generalinio štabo majoro Vytauto Bulvičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Tądien sukako lygiai šimtas metų, kai ūkininko ir žymaus knygnešio Juozo ir Marijos Bulvičių šeimoje gimė sūnus Vytukas. Pagerbti majoro, Birželio sukilimo vadovo, atvyko buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis, KASP vadas Antanas Plieskis, monsinjoras dim. pulk. Alfonsas Svarinskas, pulk. Arūnas Dudavičius, dr. Juozas Jankauskas, LR prezidento patarėjas, žurnalistas Edmundas Simanaitis, Lietuvos 1941 metų Birželio sukilėlių sąjungos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, aktyvūs Birželio sukilimo dalyviai Stasys Stankevičius, Jonas Antanaitis, žuvusio Gorkio kalėjime vyr. leitenanto Juozo Sadzevičiaus duktė Dalia Sadzevičiūtė-Vabalienė, Pasaulio lietuvių Lietuvoje atstovas Gabrielis Landsbergis-Žemkalnis su žmona, Lietuvos kariuomenės būtinosios tarnybos kariai, karininkai, inteligentija ir jaunimas. Minėjimas prasidėjo Lietuvos himnu. Renginio vedėjas dr. J. Jankauskas paskelbė, kad bus rodoma ištrauka iš režisieriaus Lino Augučio dokumentinio filmo 1941 metų Birželio sukilimas, kuriame istorikas Alfonsas Rukšėnas, istorijos dr. Sigitas Jagelevičius, Sukilimo dalyviai Vladislovas Telksnys, Stasys Stankevičius ir kiti papasakojo, kaip buvo ruoštasi sukilimui ir apie pačią sukilimo pradžią, kaip vyko kova. Po filmo pulkininkas A. Dudavičius, remdamasis dokumentine ir vaizdine medžiaga, įtaigiai papasakojo apie Lietuvos karininko V. Bulvičiaus gyvenimo kelią, atsitiktinai prasidėjusius Sukilimo štabo areštus. Net patys NKGB karininkai iš pradžių nežinojo, ką tokius suėmė. Beje, 1941 m. birželio 9-osios naktį V. Bulvičius iš Pabradės vasaros poligono klastingai buvo iškviestas į Varėnos poligoną, kur pakeliui buvo suimtas. Karo pradžioje, birželio 24 dienos ankstyvą rytą, čekistai į sovietinės Rusijos gilumą Gorkį (Žemutinį Novgorodą) išgabeno 20 vagonų kalinių. Tarp jų buvo ir mjr. leitenantas J. Sadzevičius, V. Nosevičius ir kiti sukilimo rengėjų štabo nariai. Maskvos karo apygardos Karo tribunolo posėdis vyko 1941 m. lapkričio 26-28 dienomis Gorkyje, kuriame vienas tribunolo narys buvo senas čekistas brigados karo juristas Kazimieras Stasiulis. Nuosprendis rūstus sušaudyti. 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, V. Bulvičiaus žmona Marija su dukromis pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV, o šiuo metu gyvena Kanadoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Marija Bulvičienė buvo atvykusi į tėvynę. 1997 m. lapkričio 19 dieną V. Bulvičius Lietuvos Respublikos prezidento dekretu buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties). Birželio sukilimo dalyvis Jonas Antanaitis minėjimo dalyviams papasakojo, kaip jam, jaunam studentui, 1939 metais teko laimė Kauno medicinos instituto sausakimšoje salėje klausytis mjr. V. Bulvičiaus paskaitų patriotine tematika pagal knygą Karinis valstybės rengimas. Tais laikais studentai, gimnazistai buvo dideli patriotai. Deja, dabar tokio patriotizmo nebeliko. J. Antanaitis pabrėžė ir itin svarbų vaidmenį, kurį Birželio sukilime atliko Kauno miestas, perėmęs vadovavimą. Prisiminimais apie savo tėvelį vyr. ltn. Juozą Sadzevičių pasidalijo duktė Dalia Sadzevičiūtė-Vabalienė. Ji papasakojo, kaip Atgimimo metais ji su lietuvių grupe aplankė dabartinį Gorkį. Šalia kalėjimo esančiose Bugrovskojės kapinėse su kitais nuteistaisiais palaidotas ir majoras V. Bulvičius. Tačiau net įeiti į jas neįmanoma per šabakštynus. Be to, vis tiek neįmanoma nustatyti bent apytikrės palaidojimo vietos. Vietiniai patarė nesibrauti į vidų ir neerzinti valdžios ir KGB pareigūnų. Todėl beliko tik simboliškai pagerbti šią vietą ir pasimelsti... Generolas J. Kronkaitis padėkojo minėjimo iniciatoriams, kad taip gražiai pagerbė gen. štabo majorą V. Bulvičiių ir susirūpino, kad Vilniuje nėra Nežinomo kario kapo. Žurnalistas E. Simanaitis savo pasisakyme palietė labai aktualią temą pastaruoju metu smerkiamas nacizmas, fašizmas, o sovietinis komunizmas apeinamas, jo nusikaltimai, pasak E. Simanaičio netgi didesni nei nacių režimo, o jokio rimto tarptautinio komunizmo žalos įvertinimo nėra. Tokių minėjimų metu, kai susirenka elitinė visuomenės dalis verta ir būtina apie tai priminti, sakė oratorius. Birželio 1941 metų sukilėlių sąjungos pirmininkas padėkojo minėjimo iniciatoriams, vedėjams, rengėjams. Minėjimo dalyviams gražų koncertą surengė Vilniaus veteranų choras.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |