Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Širdimi prisilietė prie Sąjūdžio kelio

Kauno mokyklų mokiniai pirmieji atidarė Lietuvos Sąjūdžio jubiliejinio minėjimo duris

Zigmas Tamakauskas,

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas,
LS Kauno skyriaus tarybos pirmininko pavaduotojas

Viktorinos „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“ nugalėtojus pasveikino Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, jo pavaduotojas Zigmas Tamakauskas ir Seimo narys bei Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas Gintaro Visocko nuotrauka

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, balandžio mėnesio viduryje Kauno bendrojo lavinimo mokyklose vyko viktorina „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“. Šios viktorinos nugalėtojai balandžio 29 dieną sugužėjo į baigiamąjį turą, vykusį „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Iš 30-ties mokyklų atvyko 53 mokiniai, daugiausia vienuoliktokai. Mūsų organizuotos viktorinos tikslas buvo sudominti mokinius naujausiąja Lietuvos istorija, Lietuvos Sąjūdžiu, ne tik nutraukusiu tautos nelaisvės pančius, bet ir padėjusiu išsivaduoti iš sovietinės okupacijos ir kitoms tautoms.

Lietuvos Sąjūdis, kaip istorinis procesas, turėjo savo ištakas, lėmusias mūsų tautos padėtį ir viltį. Tos pirmosios ištakos jau pastebimos XVI amžiuje su pirmosios lietuviškos knygos pasirodymu, su Stanislovo Rapolionio ir Abraomo Kulviečio veikla, su Mikalojaus Daukšos prakalba, kėlusia gimtosios kalbos reikšmingumą. Sąjūdžio išraiška buvo ir XVIII bei XIX amžių sukilėlių kova su rusų imperializmu, jų pasiaukojimas ir kraujo auka, kuri žėrinčiomis spalvomis sušvito vyskupo Motiejaus Valančiaus, Simono Daukanto, dar vėliau – Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos kelyje, atvedusiame Lietuvą į Vasario 16-osios rytmetį. Lietuva buvo išsaugota mūsų darbu, jaunatviško idealizmo širdimi, kuri plazdėjo ir 1941-jų metų sukilimo sūkuriuose, ir pasiaukojamoje partizaninėje kovoje, pogrindinės dvasinės rezistencijos veikloje. Tos širdies kaitros negalėjo sunaikinti nei lageriai, nei kalėjimai, nei tremtis, nei žudynės...

Džiugu, kad mūsų miesto mokiniai savo tematine viktorina pirmieji atidarė jubiliejinių Lietuvos Sąjūdžio renginių duris. Viktorinoje reikėjo atsakyti į 40 klausimų, už juos galima buvo surinkti 86 teigiamus balus. Gaila, kad tiek nesurinko nė vienas mokinys – tai rodo Lietuvos istorijos mokymosi akivaizdžius rezervus ir spragas. Pavyzdžiui, į klausimą, kokius svarbiausius dokumentus priėmė tuometinė LTSR Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11-ją dieną, pilniau atsakė tik du mokiniai. Atsakydami į klausimą, kokių metų Lietuvos Konstitucijos veikimą trumpam atnaujino ta pati Taryba, daugelis minėjo 1918, 1922, 1928, 1940 metų Konstitucijas arba pažymėjo visai nebūtas konstitucijas. Sunkiai sekėsi atsakyti ir klausimą, kokiai jėgai priklausė deputatai, susilaikę balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Kai kurie mokiniai išplėtė Baltijos kelyje dalyvavusių valstybių sąrašą, į jį įtraukdami Lenkiją arba išbraukdami iš jo Latviją. Viena mokinė net „naujoviškai“ pateikė to kelio priežastį – „kelias buvo dėl to, kad panaikintas Ribentropo- Molotovo paktas“.

Kai kurie mokiniai mūsų tautinio atgimimo lyderius gal visai geranoriškai pavadino perversmininkais: „KGB bandė neleistinais būdais susidoroti su Lietuvos perversmo lyderiais. Pvz., Sadūnaitė po vieno iš mitingų buvo pagrobta ir 30 valandų ją vežiojo uždarytą automobilyje...“ – rašė vienas mokinys.

Kęstutį Genį, poetą ir aktorių, Lietuvos laisvės šaukliu įvardijo tik 9 mokiniai (17 proc.).

Skaudžiausia, kad didžioji dalis mokinių nežino žuvusių per 1991 metų sausio įvykius vardų, o kiti prisimena tik Titą ir Loretą. O pilnai į klausimą, kaip vadinosi pirmasis Kauno Sąjūdžio laikraštis („Kauno aidas“, 1988 08 01) ir kada jis pirmą kartą buvo išleistas, pilnai atsakė tik du mokiniai: Milda Žaliauskaitė iš „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos ir Simas Stanislovaitis iš „Saulės“ gimnazijos. Daugiausia buvo minimas „Atgimimas“, kai kurie minėjo „Kauno dieną“ , „Kauno laiką“, „Lietuvos aidą“...

Tik minėta mokinė Milda Žaliauskaitė žinojo, kad Kauno Sąjūdžio 1988 metais rugsėjo mėnesį buvo įkurta mokykla Sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla, veikianti iki šių dienų. Taip pat nedaug kas žinojo, kad 1988 m. spalio 9 dieną virš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto suplevėsavo Trispalvė – teisingai atsakė tik antros klasės gimnazistė Agnė Lėckaitė iš „Rasos“ gimnazijos. Per sunkūs mokiniams buvo klausimai, kur ir kada Sąjūdis pirmą kartą nedviprasmiškai priėmė Deklaraciją dėl Lietuvos Nepriklausomybės, kur vyko pirmasis Kauno Sąjūdžio organizuotas mitingas ir kada įvyko pirmoji Respublikos žmonių visuotinė apklausa. Į pastarąjį klausimą pilnai atsakė tik 4 mokiniai (8 proc.).

Tačiau galima ir pasidžiaugti kai kuriais atsakymais. Džiugu, kad mokiniai žinojo šviesaus atminimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus pavardę, žinojo kur ir kada įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kiek narių sudarė tą grupę, kiek į Sąjūdžio Seimo tarybą buvo išrinkta asmenų, kas buvo pirmasis Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, kieno atstovai laimėjo 1990 metais įvykusius rinkimus į tuometinę LTSR Aukščiausiąją Tarybą, kas buvo išrinktas tos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, kur ir kada vyko Lietuvos Sąjūdžio organizuotas mitingas, rėmęs Lietuvos Nepriklausomybę, kokius svarbiausius pastatus nuo sovietinių kareivių agresijos gynė žmonės 1991 metų sausio mėnesį, kada buvo įkurtas Kauno Sąjūdis. Į šiuos klausimus teisingai atsakė daugiau kaip pusė, o į kai kuriuos – per 90 procentų viktorinos dalyvių.

Dauguma mokinių teisingai nušvietė ir Sąjūdžio istorinę reikšmę. Tik gaila, kad dabartinio Lietuvos Sąjūdžio pirmininko ir Garbės pirmininko pavardes žinojo tik 8 mokiniai (15 proc.).

Vėl galima pasidžiaugti mokinių atsakymais bei nuovoka, prisimenant prieš kurį laiką spaudoje ir pačiame Seime kilusias diskusijas, kas tada buvo mūsų Valstybės vadovas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką įvardijo 44 mokiniai (83 proc.). Gerai, kad mokiniai žinojo ir sąjūdiečio, Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti pirmininko kompozitoriaus a.a. Juliaus Juzeliūno bei dainininko Vaclovo Daunoro vardus, Maskvos organizuotą blokadą ir Stanislovo Žemaičio auką. Visi mokiniai – šimtu procentų žinojo ir pirmosios valstybės parlamento, pripažinusio Lietuvos Respubliką ir jos Vyriausybę, vardą.

Susumavus visų konkurse dalyvavusių mokinių balus, daugiausiai jų surinko – 49 (57 proc.) Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos 10 D klasės mokinė Milda Žaliauskaitė. Antrąją vietą dalijosi Ieva Grikštaitė („Ąžuolo“ mokykla), Eglė Stankevičiūtė (M. Mažvydo vidurinės mokykla) ir Simonas Jazanta (Vydūno vidurinės mokykla), surinkę po 47 balus (55 proc.). Trečiąją vietą užėmė Agnė Lėckaitė (Rasos gimnazija) ir Mindaugas Brinkus (Milikonių vidurinė mokykla), surinkę po 46 balus (53 proc.).

Teigiamai pasirodė ir „Aušros“ gimnazijos gimnazistė Živilė Zalagėnaitė, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokinė Gintarė Kreipavičiūtė, dr. Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos dvyliktokas Jonas Dūdonis, Palemono vidurinės mokyklos dešimtokas Kęstutis Acas, KTU gimnazijos 2 kl. gimnazistė Vaida Kairytė, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos dešimtokė Justina Darulytė, „Saulės“ gimnazijos 10 klasės gimnazistas Simas Stanislovaitis, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokinė Agnė Zakaravičiūtė, Juozo Urbšio vidurinės mokyklos vienuoliktokė Dineta Leonavičiūtė, „Varpo“ gimnazijos 3 klasės gimnazistė Jurgita Lunytė, Vydūno vidurinės mokyklos vienuoliktokė Brigita Gelžinytė, Santaros gimnazijos 3 klasės gimnazistas Albertas Dvirnas, Sargėnų vidurinės mokyklos 11 klasės mokinė Vaida Pociūtė, Vilijampolės vidurinės mokyklos vienuoliktokė Indrė Jančinskaitė, Juozo Grušo vidurinės mokyklos vienuoliktokas Kostas Klybas, S. Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokas Rokas Jacevičius.

Gerai dirbo ir sudarytos dvi komisijos – organizacinė ir vertinimo. Ta proga norėtume nuoširdžiai padėkoti mokytojams, aktyviai dalyvavusiems tų komisijų veikloje. Taip pat dėkojame „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos vadovybei už gražų viktorinos dalyvių sutikimą bei organizavimą, miesto Švietimo ir ugdymo skyriui už koordinacinę veiklą, dėkojame mokiniams, kurie savo širdimi prisilietė prie Lietuvos Sąjūdžio kelio.

Norėtume padėkoti Snieguolei ir Domui Akstinams už jų kilnų darbą rengiant įvairias su mūsų kultūros istorija susijusias parodas, dėkojame ponui Domui Akstinui, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nariui, už padovanotas labai vertingas knygas, kurias išdalinsime viktorinoje dalyvavusiems moksleiviams. Dėkojame ir laikraščio „XXI amžius“ redaktoriui Edvardui Šiugždai, kad Lietuva turi turiningą krikščioniškos patriotinės krypties laikraštį. Dėkojame buvusių Lietuvos partizanų atstovams, kurių gyvasis žodis susitinkant su mokykliniu jaunimu padeda jų širdyje bręsti tauraus patriotizmo daigui.

Taip pat norėtume priminti, kad mūsų organizuotame Lietuvos Sąjūdžio minėjimo patriotiniame renginyje turėjo dalyvauti visos miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Deja, dvidešimt dvi mokyklos jame nedalyvavo. Nenorėtume tuo apibendrinti jų viso patriotinio pilietinio ugdymo darbo turinio, požiūrio, tačiau pastarasis faktas toms mokykloms garbės tikrai nedaro.

Gegužės 14 dieną miesto savivaldybės Didžiojoje salėje sausakimšai susirinkusiems Kauno mokyklų mokinių ir mokytojų atstovams aptariant įvykusią viktoriną „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“ nugalėtojus gražiai pasveikino Seimo narys bei LS pirmininkas Rytas Kupčinskas, miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, LPKTS pirmininkas, legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos brolis Antanas, savivaldybės Švietimo ir ugdymo komiteto pirmininkė Onutė Rudgalvienė, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, miesto Tarybos narys bei LS Kauno skyriaus tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas. Mokiniams – viktorinos nugalėtojams buvo įteikti padėkos raštai ir vertingos knygos. Nebuvo nuskriausti ir kiti viktorinos dalyviai – jiems prisiminimui taip pat buvo įteiktos knygos. Aktyviausi mokytojai ir buvusių Lietuvos partizanų atstovai – Antanas Lukša, Vytautas Balsys bei Augustinas Švenčionis apdovanoti LS Kauno skyriaus tarybos padėkos raštais. Miesto savivaldybės mero padėkos raštai buvo įteikti Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Ritai Rasikienei, Raimundui Kaminskui, Domui Akstinui, Edvardui Šiugždai ir Zigmui Tamakauskui.

Lietuvos Sąjūdžio minėjimų ciklą, pradėtą Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, tęs kiti renginiai, nešdami mūsų tautos pavasarinio gyvastingumo žiedą į geros valios žmonių širdis.

© 2008 „XXI amžius“