Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Šaukiu aš tautą, pėdoj gyvą“

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Šventinio renginio vedėja Lina Sinkevičienė (antroji iš kairės) pakvietė sudainuoti „Ąžuolai žaliuos“

Zapyškio Sąjūdžio priėmimo grupės iniciatyva pastatytas kryžius tremtiniams Zapyškio kapinėse Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Po šv. Mišių ramybės visiems palinkėjo klebonas kun. Antanas Mickevičius

Zapyškio pagrindinės mokyklos moksleiviai Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje daina įsilieja į Sąjūdžio 20-mečio minėjimą

Gegužės 11 dieną Zapyškyje vyko Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sueiga, kurią surengė Ežerėlio, Zapyškio ir Ringaudų kultūros centrai.

Po šv. Mišių Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko iškilmingas minėjimas. Paskui dalyviai susirinko į tautinę gegužinę aikštelėje prie aušrininko A. Vištelio-Višteliausko paminklo. Atvyko Kauno rajono Savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, seimo narys Donatas Jankauskas, Algirdas Žandaras, Sigitas Imbrasas, Zapyškio ir kaimyninių seniūnijų seniūnai, iš Zapyškio kilusios viešnios iš Australijos ir daugelis kitų. Koncertavo Šaulių vokalinis ansamblis „Trimitas“ (vadovas A. Strazdas), Zapyškio mokyklos mokytojų tercetas; Zapyškio pagrindinės mokyklos vaikų tautinių šokių kolektyvas (vadovė Lina Kaminskienė), vaikų folklorinis ansamblis „Ringutis“ (vadovė Lina Apuokienė); Ringaudų folklorinis ansamblis „Ringa“ (vadovas M. Pečiulis), Višakio Rūdos kaimo kapela „Šaltinis“ (vadovė Marytė Klimavičienė). Šv. Mišiose klebonas kun. Antanas Mickevičius pasidžiaugė, kad Sekminių šventėje žmonės susirinko apmąstyti nueitą kelią, paragino „gyventi meilėje, suprasti vieni kitus, išsilaisvinti nuo neapykantos, blogio gniaužtų, kreipti širdis į dvasinius dalykus, visada linkėti vieni kitiems ramybės“.

Po šv. Mišių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Zapyškio sąjūdžio istoriją priminė Lina Sinkevičienė, Kačerginės kultūros centro direktorė, tuometinė Zapyškio kultūros namų darbuotoja, viena iš Sąjūdžio iniciatorių. Ekrane plaukė to meto įvykių vaizdai.

1988 m. spalio 29 dieną įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Zapyškio rėmimo grupės steigiamasis susirinkimas. Zapyškio kultūros namų salė buvo sausakimša – atvyko 358 rėmėjai ir 24 Zapyškio Sąjūdžio rėmimo grupės nariai. Grupės sudėtis buvo labai mišri: skirtingo amžiaus, išsilavinimo, gyvenimiškos ir istorinės patirties žmonės. Į ją įėjo ilgametis kolūkio agronomas tremtinys Jonas Poškaitis, ekonomistas Aidas Juknevičius, inžinieriai Gediminas Pasiaura, Rimantas Jakštas, mokytojos Zita Pupiunienė, Vilija Tarnavičiūtė, miškininkas Algimantas Budrys ir politinis kalinys Klemensas Poderys, ūkininkė Onutė Krušinskienė, veterinarijos gydytojas Vaclovas Dumčius, stalius Ottonas Mačiulskis, darbų saugos inžinierius Algimantas Plečkaitis, menininkė Elvyra Petraitienė, kultūros darbuotoja Ada Rinkevičiūtė, pagalbinio verslo darbininkai Šarūnas ir Gintaras Viskantos, zootechnikė individualiam ūkiui Kristina Bonkevičienė, buhalterės Gražina Poškaitytė ir Rasa Jakubonytė, sandėlininkas Valdas Valentinavičius.

Lina Sinkevičienė prisimena: „Steigiamajam susirinkimui ruošėmės kruopščiai. O. Mačiulskis piešė tautinę simboliką, Z. Pupiuvienė rinko eksponatus, rengė istorinių reliktų parodą, A. Rinkevičiūtė lankėsi pas Jadagonių, Kuro kaimo senuosius muzikantus ir sukvietė visų šio krašto dūdininkų orkestrą, mokytojos Danutės Gavenauskienės rankose šlamėjo knygų puslapiai su Maironio, V. Kudirkos, J. Zauverveino poezijos posmais, kuriuos deklamavo Eugenija Valašinaitė ir Dangyra Briedaitytė. V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ mokėjo ne visi, tai jo žodžius didelėmis raidėmis išrašėme plakate“.

1988 m. lapkričio 30 dieną Zapyškio Sąjūdžio grupė įregistruota LPS Kauno zonos sąraše. Atgimimas pažadino zapyškiečius šeimyniškumui, gaivino istorinę praeitį. Ne tik Zapyškio miestelis, bet ir kiekvienas kaimas, miškelis, piliakalnis alsavo istorija. Kiekviena žemės pėda prisodrinta įvykių, atsiminimų. Šalia senosios, Vytautine vadintos bažnytėlės Sąjūdžio iniciatoriai pasodino 10 ąžuoliukų. Pirmą kartą savo tapybos drobes – visą Lietuvos kunigaikščių dinastiją – eksponavo Elena Krušinskaitė. Čia pat retos brangios nuotraukos su Sibiro tremtinių buities vaizdais, Zapyškio miestelio praeitimi. Ir dar retesni eksponatai – iš autų pasiūtas švarkas Sibire, ant beržo tošies rašytas tremtinio Klemenso Poderio laiškas artimiesiems. Vytis – vienintelis daiktas, likęs iš Onos Zizienės sodybos relikvijų.

Sąjūdžio grupė pasiskirstė darbus. Inžinierius G. Pasiaura priminė, kad reikia atstatyti Nepriklausomybės paminklą Zapyškyje, kuris buvo nugriautas 1960 metais. Šio paminklo, skirto Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui (1918-1928), statybą dar prisiminė K. Poderys. Senasis šaulys L. Sinkevičienei perdavė išsaugotas senas nuotraukas, reikėjo atkurti tikslų paminklo vaizdą, akmenų išdėstymo reljefą. Apvalųjį lauko akmenį, puošusį prieškario paminklo viršūnę, išsaugojo zapyškietis Silvestras Sedokerskis. Atstačius paminklą, šešiasdešimt metų saugotą akmenį jis užkėlė į paminklo viršūnę. Paminklo šventinimas įvyko 1989 m. gegužės 14 dieną. Paminklą pašventino šviesaus atminimo Zapyškio klebonas kun. Petras Vagneris.

L. Sinkevičienė stropiai saugo ir propaguoja Sąjūdžio istoriją, lėšų, skirtų paminklui atstatyti, rinkimo akcijos lapus ir kitą archyvinę medžiagą. Sąjūdžio rėmimo grupė, kurios nare buvo ir L. Sinkevičienė, inicijavo pagrindinės Zapyškio gatvės senojo pavadinimo grąžinimą. 1989 m. lapkričio 1 dieną Zapyškio kapinėse buvo atidengtas kryžius tremtiniams. Patį gražiausią ąžuolą paaukojo Zapyškio kolūkio valdyba (valdybos pirmininkas V. Miškinis, jo pavaduotojas Jonas Stelmokas).

1989 m. rugpjūčio 23 dieną Sąjūdžio grupė dalyvavo Baltijos kelyje. Zapyškiečių autobusu į šią akciją vyko ir Ežerėlio sąjūdžio grupės žmonės.

1989-1992 metais Zapyškyje visuomeniniais pagrindais veikė Sąjūdžio šeštadieninė tautinė mokykla. Apie tai byloja išlikusios vaizdo juostos, kurias suko to meto metraštininkai Juozas Sidabras ir Jonas Stackevičius. Mokyklos sueigos vykdavo istorinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje, kultūros namuose arba ant kalno, senoje Šaulių aikštėje. Čia 1989 rugsėjo pirmąją Gimtosios kalbos šventės metu buvo atidengtas ąžuolo paminklas poetui aušrininkui Andriui Višteliui-Višteliauskui.

1989 m. balandžio 2 dieną sąjūdiečių iniciatyva buvo surengtas vakaras Zapyškio tremtiniams atminti. Į sueigą susirinko tremtiniai iš Zapyškio, Altoniškių, Jadagonių, Papiškių, Kluoniškių, Braziūkų kaimų, taip pat iš Ežerėlio, Kačerginės.

Sąjūdiečių renginiams ir darbams temas diktavo pati Zapyškio aplinka ir praeitis, viltingas žvilgsnis į ateitį. Beveik visi užsiėmimai baigdavosi gegužinėmis arba vakaronėmis. Šviesus tikėjimas krašto ateitimi vienijo sąjūdžio žmones.

Minint Zapyškio Sąjūdžio 20-metį, iš Zapyškio krašto kilę nepriklausomybės akto signataras L. Milčius ir Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas ne tik pasidžiaugė per 20-metį nuveiktais darbais, bet kvietė atsakingai plėtoti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą, tausoti kultūros paveldo turtus.

Zapyškis, Kauno rajonas

© 2008 „XXI amžius“