Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežiaus ir armėnų katalikoso susitikimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vyriausiąjį patriarchą (katalikosą) Karekiną II

Turtinga santykių istorija

Kaip jau buvo pranešta, Sekminių liturginis celebravimas Vatikane turėjo ryškų ekumeninį akcentą dėl Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vyriausio patriarcho (katalikoso) Karekino II vizito ir jo susitikimų su popiežiumi Benediktu XVI. Armėnai didžiuojasi, kad tautos apaštalo šv. Grigaliaus Švietėjo pastangomis jų šalis 301 metais pirmoji pasaulyje paskelbė krikščionybę valstybine religija. Jau IV amžiuje vienuolis Mezropas Mastakas sukūrė armėnų alfabetą, kad galėtų išversti Šventąjį Raštą.

Armėnų Apaštalinė Bažnyčia priklauso senųjų Rytų Bažnyčių grupei, kuri, priėmusi monofizitizmą, atsiskyrė nuo Romos Bažnyčios po 451 metais įvykusio Chalkedono Susirinkimo. Daugiau kaip 90 proc. armėnų yra Apaštalinės Bažnyčios nariai, o likusieji priklauso unijinei Armėnų Katalikų Bažnyčiai, kuri XIV amžiuje atkūrė vienybę su Roma, bet išlaikė savo specifines apeigas. Armėnų Apaštalinės Bažnyčios dvasinis vadovas reziduoja svarbiausioje Ečmiadzino šventovėje Armėnijoje. Jam pavaldūs Jeruzalės, Konstantinopolio bei Kilikijos (Libanas) patriarchatai. Didesnė dalis (iš 8 mln.) armėnų gyvena išsibarstę po visą pasaulį. Čia yra įkurtos ir jų diecezijos. Tarp katalikosą Karekiną II į Vatikaną lydėjusių 18 vyskupų delegacijos narių buvo ir ganytojai iš Armėnijos, Rusijos, Gruzijos, Irako, Izraelio, Turkijos, Egipto, Sirijos, JAV, Kanados, Brazilijos, Prancūzijos, Italijos bei Vokietijos.

Ekumeniniai santykiai tarp Katalikų Bažnyčios ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios turi seną ir turtingą istoriją. Jie sustiprėjo po Vatikano II Susirinkimo, kai po Romos vyskupų ir Ečmiadzino katalikosų susitikimų buvo pasirašyti bendri dokumentai dėl istorinių, teologinių ir pastoracinių klausimų. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi deklaracija, kurią 1996 metais Vatikane pasirašė popiežius Jonas Paulius II ir patriarchas Karekinas I. Joje pabrėžiama, kad abiejų Bažnyčių teologinio mokymo skirtumai apie Jėzaus prigimtį yra daugiau semantinio, o ne doktrininio pobūdžio.

Ekumeniniai Romos ir Ečmiadzino santykiai toliau buvo vystomi ir 1999 metų spalį Karekiną II išrinkus 132-uoju vyriausiu armėnų patriarchu. Gegužės 7 dieną bendrojoje audiencijoje sveikindamas Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vadovą popiežius Benediktas XVI priminė, kad jau 2000 metais (netrukus po jo išrinkimo) Karekinas II atvyko į Romą ir susitiko su Jonu Pauliumi II. Tuomet katalikosui buvo perduotos armėnų apaštalo šv. Grigaliaus Švietėjo relikvijos, saugotos Neapolio miesto katedroje. Su atsakomuoju vizitu popiežius Jonas Paulius II lankėsi Armėnijoje 2001 metų rugsėjį. Patriarchas Karekinas II taip pat dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse 2005-ųjų balandžio 8 dieną.

Prisimintas armėnų tautos genocidas

Dabartinio popiežiaus Benedikto XVI oficialų kvietimą katalikosui apsilankyti Romoje perdavė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, kuris buvo nuvykęs į Armėniją kovo pradžioje. Tuomet po vykusių prezidento rinkimų šalyje buvo prasidėję pilietiniai neramumai, todėl kardinolo vizitas buvo atidėtas kelioms dienoms. Šio vizito proga Vatikane paskelbtame komunikate teigiama, jog kardinolas T. Bertonė perdavė Karekinui II popiežiaus Benedikto XVI „šilčiausius sveikinimus“, atspindinčius brolišką meilę ir vienybės Jėzuje Kristuje siekius. Kartu buvo perduotas Šventojo Tėvo ranka rašytas laiškas, kviečiantis katalikosą Karekiną II aplankyti Šv. Petro sostą.

Vatikano valstybės sekretorius Jerevane taip pat susitiko su vietos armėnų apeigų katalikų arkivyskupu Nečianu Karakehijanu bei šalies prezidentu Robertu Kočarianu, kuris padėkojo Vatikanui už pastangas stiprinti tarptautinį sąmoningumą primenant apie Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu (1914-1918) turkų vykdytą armėnų tautos genocidą. Vėliau kardinolas T. Bertonė buvo nuvykę į Armėnų genocido muziejų, kur pagerbdamas genocido aukas padėjo vainiką. Ekspertų vertinimu per prievartinę armėnų deportaciją nuo 1915 metų buvo prarasta apie 1,5 mln. gyvybių. (Pati Turkija genocido fakto nepripažįsta).

Laukiant katalikoso Karekino vizito balandžio 24-ąją, kuri Armėnijoje minima kaip Genocido diena, Romoje buvo celebruojamos gedulingos šv. Mišios. Pamaldoms Šv. Nikolaso bažnyčioje vadovavo Popiežiškosios armėnų kolegijos rektorius monsinjoras Hovsepas Kelekianas. Jis išreiškė viltį, kad armėnų tautos genocidas – „metz yeghern“ („didžioji nelaimė“) – bus pripažintas visame pasaulyje. Tą dieną Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ rašė, kad turkų įvykdytas armėnų žudynes kaip genocidą jau pripažino 22 pasaulio valstybės. Laikraštyje pastebima, kad naujai išrinktas Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas taip pat kreipėsi į tarptautinę bendruomenę kviesdamas pripažinti buvusias armėnų tautos masines žudynes.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Armėnijos genocido pripažinimo siekimas neturi tikslo atkeršyti turkams. „Mes norime atkurti normalius santykius su Turkija, kad ir rytoj ir be jokių išankstinių sąlygų, – sakė S. Sarkisianas. – Tačiau genocido neigimas neturi ateities, kadangi daugelis šalių visame pasaulyje kelia šį klausimą“. Armėnų naikinimas buvo pradėtas 1915 metų balandžio pabaigoje. Turkai tai darė baimindamiesi Rusijos fronte (armėnai ir rusai buvo sąjungininkai). Buvo suimta ir vėliau nužudyta šimtai armėnų intelektualų – gydytojų, teisininkų, žurnalistų, dvasininkų ir kitų kultūros bei politikos atstovų. Tautos tragedija tęsėsi prievarta perkeliant šimtus tūkstančių armėnų į sunkesnes gyvenimo sąlygas Turkijos pietuose.

Popiežiaus Benedikto XVI (gegužės 7-osios bendrojoje audiencijoje) pasveikintas katalikosas Karekinas II taip pat užsiminė apie armėnų veiksmus, siekiant buvusio genocido tarptautinio pripažinimo. Jis priminė, kad Šventojo Sosto vardu tai pripažino ir popiežius Jonas Paulius II 2000 metų lapkritį. „Melsdamiesi už jo šviesią atmintį, mes (...) kreipiamės į visas šalis ir tautas, kad jos pasmerktų visus genocidus, kurie jau įvyko, ir tuos, kurie tęsiasi šiandien“, – sakė armėnų patriarchas. Jis pabrėžė, kad svarbu, jog šią atsakomybę suvoktų valdžios žmonės, kadangi tokių nusikaltimų neigimas yra neteisingas ir yra prilyginamas bendradarbiavimu su jo vykdytojais.

Teigiamas veiklos įvertinimas

Popiežius Benediktas XVI, tiesa, nevartodamas pačios „genocido“ sąvokos, irgi pripažino pirmosios krikščioniškos tautos patirtus kentėjimus. Bendrojoje audiencijoje sveikindamas katalikosą Karekiną jis priminė apie Šv. Petro bazilikos išorinio fasado nišoje esančią Armėnų Bažnyčios įkūrėjo šv. Grigaliaus Švietėjo statulą. Ji „primena mums tuos persekiojimus, kuriuos iškentėjo armėnų krikščionys praėjusiame amžiuje, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Daugybė armėnų kankinių yra Šventosios Dvasios galios ženklas, veikiantis ir tamsybių laikais, ir tai yra stimulas visų krikščionių vilčiai“.

Gegužės 9 dieną priėmęs armėnų patriarchą ir jo palydą privačioje audiencijoje, popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį ne tik į buvusį genocidą, bet ir vėlesnius komunistinio režimo persekiojimus bei išsivadavimą. Jis kalbėjo apie „kankinystę, tamsybes ir viltis, pažeminimą bei dvasinį atgimimą. Bažnyčios laisvės sugrąžinimas Armėnijoje mums visiems buvo džiaugsmo šaltinis“. Vėliau, pasak jo, sekė atsakingo bažnytinių struktūrų veiklos atkūrimo ir išvystymo laikotarpis, kurio per trumpą laiką pasiekti pastoraciniai rezultatai padarė didelį įspūdį. Šventasis tėvas ypač atkreipė dėmesį į atliktą darbą „krikščioniškai ugdant jaunus žmones, naujų dvasininkų rengimą, bažnyčių ir bendruomenių centrų statymą, karitatyvinę paramą ir krikščioniškų vertybių skatinimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“.

Popiežius Benediktas XVI asmeniškai dėkojo katalikosui Karekinui II už išmintingą pastoracinį vadovavimą, kurio dėka „Jėzaus didinga šviesa vėl spinduliuoja Armėnijoje ir girdimi Evangelijos išganomieji žodžiai“. Už šiuos nuopelnus (ypač jaunimo pastoraciją) pokomunistinėje šalyje Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vadovui gegužės 8 dieną buvo iškilmingai suteiktas Popiežiškojo saleziečių universiteto teologijos garbės daktaro titulas.

Iškilmėje dalyvavęs Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis sakydamas „laudatio“ kalbą pažymėjo, kad dabartinis katalikosas Karekinas II pasistengė, kad „netrukus po komunizmo žlugimo buvusieji pionierių rūmai būtų pertvarkyti į bažnytinius jaunimo centrus“. Jaunimo krikščioniškojo švietimo centruose katechetinis mokymas derinamas su meniniu bei kultūriniu lavinimu atsižvelgiant į armėnų tautines tradicijas. Katalikosas taip pat rūpinasi jaunų dvasininkų rengimu ir vėlesne jų formacija. Todėl jauni dvasininkai iš Armėnijos dažnai siunčiami studijuoti į užsienį, daugiausia į Romos katalikiškus universitetus.

Privačioje audiencijoje priėmęs armėnų katalikosą Karekiną II, popiežius Benediktas XVI teigiamai įvertino jo teologinio dialogo pažangą dėl kristologinių dalykų, kas tradiciškai sudarydavo sunkumų Katalikų Bažnyčiai bendraujant su senosiomis Rytų Bažnyčiomis. Šiuo tikslu sudaryta Katalikų Bažnyčios ir Rytų Bažnyčių jungtinė teologinio dialogo komisija, kurios nariais yra ir Armėnų Apaštalinės Bažnyčios atstovai. „Aš dėkoju jūsų šventenybei už paramą Jungtinės komisijos darbui ir vertingą jūsų atstovų įnašą, – sakė Šventasis Tėvas armėnų patriarchui. – Mes meldžiamės, kad ši veikla suartintų mus visiškai bendrystei ir kad vieną dieną pasiektoje tikėjimo vienybėje galėtume kartu celebruoti Eucharistiją“.

© 2008 „XXI amžius“