Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Rinka
Sveikata
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežiaus vizitas Ligurijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Ligurijos mieste Savonoje

Genujoje gimęs popiežius Benediktas XV (1854-1922) buvo taip pamėgęs Sargybos Dievo Motinos šventovę, kad po išrinkimo į apaštalo Petro sostą 1914 metais įrengė panašią koplyčią Vatikano soduose

Seserys vienuolės laukia atvykstančio popiežiaus Benedikto XVI Genujos Šv. Lauryno katedroje

Nepaisant įkyraus lietaus, į Genujos Mateočio aikštę susitikti su Šventuoju Tėvu atvyko tūkstančiai jaunimo atstovų

Popiežius priima atnašas iš Genujiečių šeimos

Ligurijos miestuose Benediktas XVI aukojo šv. Mišias po atviru dangumi

Piligrimystė po Švč. Mergelės Marijos šventoves

Kaip ir buvo galima laukti, praėjusį savaitgalį vykusi popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Italijos šiaurės vakarų Ligurijos regioną išsiskyrė pamaldumu Švč. Mergelei Marijai. Visame krikščioniškame pasaulyje gegužės mėnesį Dievo Motinai tradiciškai rodomas išskirtinis dėmesys, rengiamos piligrimystės į jos šventoves. Gegužės 17 dienos popietę Šventasis tėvas atvykęs į pirmąjį lankytą Ligurijos miestą Savoną, pirmiausia nuėjo pasimelsti į vietinę Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos šventovę. Kurį laiką susikaupęs adoracijai priešais išstatytą Švč. Sakramentą, jis meditavo ir prie malonėmis garsaus Dievo Motinos atvaizdo, prie kurio padėjo auksinę rožę savo vizitui atminti.

Vėliau Savonos centrinėje Tautos aikštėje aukodamas šv. Mišias gausiai susirinkusiems miesto ir visos diecezijos tikintiesiems, popiežius Benediktas XVI homilijoje priminė, kad čia dar 1536 m. kovo 18 d. vietiniam valstiečiui apsireiškusi Švč. Mergelė Marija prisistatė Gailestingumo vardu. „Gailestingumo Motina ir tada nekalbėjo, ir dabar nekalba apie save, – ji kalba apie Dievą, pavartodama labai seną ir visuomet naują gailestingumo sampratą, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Gailestingumas yra meilės ir malonės sinonimas, ir jame glūdi visa krikščionybės esmė, kadangi tai yra paties Dievo esmė“.

Popiežius priminė savo pirmosios enciklikos mokymą, kad Dievas yra visuotinė, pilnoji ir vienintelė Meilė ir būtent todėl „Jis yra gailestingumas, užuojauta, malonė, atleidimas“.

Būtent tokia savo esybe Viešpats sukūrė visas sąlygas žmogiškajai egzistencijai, „Jis visada ir išimtinai nori gyvenimo“. Per visą dutūkstantmetę Bažnyčios istoriją Švč. Mergelė Marija nuolat kvietė tikinčiuosius savo vaikus atsigręžti į Dievą, atsiduoti Jam maldoje ir „su visišku pasitikėjimu belstis į jo Gailestingosios Širdies duris“. Ji aiškiai suprato, kad gailestingasis jos Sūnus labiausiai trokšta užlieti pasaulį savo Malone. Bet tam yra būtinas nusidėjėlių širdžių atsivertimas, todėl mokymą apie pasitikėjimą gailestingumu visada lydi raginimas melstis ir atgailauti.

Nurodęs, kad Švenčiausios Mergelės apsireiškimas įvyko dramatišku Savonos istorijos momentu, Šventasis Tėvas sakė, kad tada Dievo Motinos perduota „vilties žinia“ krikščionių kartoms galioja ir šiandien.

Jos yra drąsinamos išlaikyti tikėjimą Malonės įrankiais, kuriuos Viešpats suteikia mūsų dispozicijai kiekvienoje situacijoje. Tarp šių „Malonės įrankių“ popiežius Benediktas XVI savo homilijoje pirmiausia nurodė „individualią, šeimos ir bendruomenišką maldą“. Dėl to reikia, kad sekmadieniai vėl atgautų savo krikščioniškąsias šaknis „pradedant nuo Prisikėlusiojo Viešpaties celebravimo“. Taip pat svarbu suprasti, jog Atgailos sakramentas yra „fundamentali priemonė dvasinei pažangai siekti“. Savo išskirtinę reikšmę krikščioniškajai brandai išlaiko ir artimo meilės darbai. „Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris dažnai idealu daro išorinio grožio ir fizinio efektyvumo siekimą bet kuriuo būdu, mes, krikščionys, esate pašaukti atrasti „gražiausią iš visų žmonių“ Jėzaus Kristaus veidą kenčiančiuose ir atstumtuosiuose“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

Pasitikėjimas Dievo Motinos globa

Po šv. Mišių, aukotų Savonos vyskupijos tikintiesiems, popiežius Benediktas XVI tą pačią dieną išvyko į Ligurijos regiono didžiausią Genujos arkivyskupiją, kurios ordinaras kardinolas Andželas Banjaskas dabar yra Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Vizitą diecezijoje Šventasis Tėvas pradėjo nuo čia populiariausios Švč. Mergelės Marijos šventovės – Sargybos Dievo Motinos (Madonna della Guardia) aplankymo. Tos šventovės, esančios beveik kilometro aukštyje Figonjos kalnuose, svečių namuose popiežius Benediktas XVI ir pernakvojo.

Kaip teigia tradicija, Švč. Mergelė Marija čia apsireiškė pagyvenusiam ūkininkui Benedetui Paretui dar 1490 m. rugpjūčio 29 dieną. Nuo apsireiškimų vietos atsiveriantys vaizdai į Genujos įlanką lėmė, kad šventovė tapo svarbia strategine vieta uosto apsaugai. Iš čia kilo Genujos miesto arkivyskupijos globėjos Sargybos Dievo Motinos vardas. Genujoje gimęs popiežius Benediktas XV (1854-1922) buvo taip pamėgęs šią šventovę, kad po išrinkimo į apaštalo Petro sostą 1914 metais Sargybos Dievo Motinos garbei įrengė koplyčią Vatikano soduose. Dabartinis Šventasis Tėvas taip pat prisipažįsta, jog beveik kasdien susikaupia maldai prie tos statulos. 1990 metais Genujoje iškilmingai minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 500-ąsias metines, šventovę savo apsilankymu pagerbė ir popiežius Jonas Paulius II.

Gegužės 18 dieną, po susitikimo su Genujos arkivyskupijos jaunais žmonėmis Mateočio aikštėje, popiežius Benediktas XVI prieš kalbėdamas šventadienio „Viešpaties Angelas“ maldą, aptarė pasitikėjimo Dievo Motinos globa svarbą. Jis priminė, kaip Švč. Mergelės Marijos apreiškimus patyręs B. Paretas abejojo galimybe pastatyti šventovę kalnuose, toli nuo Genujos. „Pasitikėk manimi, – jį stiprino apsireiškusi Dievo Motina. – Su mano pagalba viskas bus lengva. Tik būk tvirtos valios!“.

Šventasis Tėvas sakė, kad šį kvietimą pasitikėjimui Švč. Mergelė Marija kartoja ir šių dienų žmonėms. Visi turi prisiminti seną ir brangią maldos tradiciją, kurioje reiškiamas įsitikinimas, kad Dievo Motinos paramos, globos ir užtarimo prašymas niekada nelieka nepatenkintas. „Su šiuo tikrumu ir mes šaukiamės Madonna della Guardia motiniškos pagalbos jūsų diecezijos bendruomenei, jūsų ganytojams, pašvęstiems asmenims, tikintiesiems pasauliečiams, jaunimui, šeimoms, seneliams“, – meldė popiežius Benediktas XVI. Jis ypač prašė globos sergantiems, kenčiantiems ir misionieriams, kad jų Evangelijos skelbimas būtų tikrai vaisingas. Šventasis Tėvas pavedė Dievo Motinai visą Genujos miestą, visus jo gyventojus, kultūrinę, socialinę ir ekonominę veiklą, problemas ir iššūkius ir ypač ryžtą tų, kurie darbuojasi dėl bendrojo gėrio.

Jis priminė vieno seniausių Europos krikščioniško regiono (Ligurijos Bažnyčios istorijos pradžia siekia IV amžių) indėlį ugdant šventumą, humanistinę civilizaciją, misijinę veiklą Amerikoje ir visame pasaulyje. Pažymėtina, jog iš Ligurijos yra kilęs ne tik popiežius Benediktas XV, bet ir dar aštuoni Romos vyskupai. Dabartinio Šventojo Tėvo artimiausias bendradarbis Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė anksčiau yra buvęs Genujos arkivyskupu. Popiežiaus liturginių ceremonijų vadovas monsinjoras Gvidas Marinis taip pat genujietis. „Marija, vilties Žvaigžde, toliau vadovauk genujiečiams jų žemiškoje kelionėje, ypač jaunosioms kartoms, kad jos rastų teisingą kelią dažnai audringoje gyvenimo jūroje“, – tokiu palinkėjimu baigė pasisakymą popiežius Benediktas XVI.

Paskatos jauniems žmonėms

Kaip minėta, prieš „Viešpaties Angelo“ maldos pamąstymus Genujos Mateočio aikštėje Šventasis Tėvas susitiko su diecezijos jaunais žmonėmis, kurie rodė būdingą entuziazmą nepaisant įkyraus pavasarinio lietaus. Centrinę aikštę užpildžiusiems vaikinams ir merginoms Katalikų Bažnyčios vadovas kalbėjo apie jaunystės grožį, kartu perspėdamas dėl kultūros, kuri siekia išorinį jaunatviškumą išlaikyti bet kokia kaina. Jaunystė nėra tik metų ar fizinio vikrumo klausimas: juk kiek yra žmonių, kurie pagal metus yra jauni, bet savo viduje pasenę ir susidėvėję. „Būti jaunam, vadinasi, atrasti dalykus, kurie nepraeina su greitai bėgančiais metais, – aiškino 81-erių Benediktas XVI. – Jeigu jauni žmonės atranda tikrąsias ir didžiąsias vertybes, jie niekada nepasensta, nepaisant to fakto, kad kūnas gyvena pagal savuosius įstatymus“.

Taigi, tik tie žmonės, kurie yra geri ir dosnūs, kurie pasirengę gyventi dėl kitų, yra tikrai jauni. Šventasis Tėvas reiškė viltį, kad tokių visada liekančių jaunais žmonių bus vis daugiau: jie nesistengia būti madingi, nes mados greitai keičiasi, bet išlaiko amžinąją „gerumo jaunystę“. Kitas svarbus jaunystės bruožas, – tai viltingas laukimas ateities, kuri yra kupina pažadų. Tačiau šiandien daugeliui ateitis yra neaiški ir netgi pavojinga, kadangi žmogus nerimauja dėl darbo, būsto, asmeninių santykių, meilės ir šeimos, galimybės įprasminti tikrą savąjį „aš“. Esant tokioms abejonėms ateitis gali atrodyti kaip grėsminga didžiulė tuštuma. Todėl daugelis, baimindamiesi tuščios ateities, nori „sustabdyti laiką“ ir gyventi „šia diena“, išeikvodami savąjį galimybių potencialą. Tada dažnai „gyvenimo žibinto aliejus būna sunaudotas, nors pats gyvenimas tik prasideda“, – perspėjo Šventasis Tėvas.

Kad taip neatsitiktų, jis kvietė jaunimą atsirinkti tikruosius pažadus, atveriančius garantuotą ateitį, netgi ir aukos kaina. Pirmasis ir svarbiausias pasirinkimas turi būti Dievas, nes kas renkasi Dievą, tas net senatvėje gali džiaugtis begaline ir nepavojinga ateitimi. Šio pasirinkimo, suteikiančio gyvenimo keliui tikrai patikimą ir niekad neapleidžiančią draugystę, šviesoje glūdi kriterijai, nulemiantys kitus pasirinkimus. Renkantis Dievą, apsireiškusį Jėzuje Kristuje, jis tampa ištikimu ir niekad neapleidžiančiu Draugu iki pat gyvybę teikiančios Kryžiaus dovanos.

Siekiant tokio pasirinkimo sutvirtinimo popiežius Benediktas XVI pakvietė jaunus žmones „tobulinti sielos gyvenimą“. Šis gyvenimas „yra susitikimas su Juo, realiu Dievo Veidu, tyli ir nuolatinė malda, sakramentų praktikavimas, Evangelijos meditavimas“, pagaliau nuoširdus dalyvavimas Bažnyčios bendruomeniškoje veikloje.

Kad nekiltų klausimas, „kaip aš galiu mylėti tą, kurio nepažįstu“, Šventasis Tėvas jaunimui siūlė labiau gilintis „į Jėzaus slėpinį ir Jo minties tiesą“, kuri gerai atspindėta Evangelijoje ir Bažnyčios magisteriume. Be tvirtos formacijos, jaunieji katalikai negalės įtikinamai paaiškinti tikėjimo savo bendraamžiams, kuriems kyla daugybė klausimų apie gyvenimą, apie pačius save, krikščioniškąjį tikėjimą ir Bažnyčią. Tik tinkamai pasiruošus reikia skelbti Evangeliją „visose gyvenimo srityse, parapijose ir sunkiausiuose tikėjimui kvartaluose ar tiesiog gatvėse“. Reikia skelbti Kristų Viešpatį, kuris yra pasaulio viltis. Popiežius Benediktas XVI baigė kalbą jaunimui žodžiais: „iki pasimatymo Sidnėjuje“, turėdamas omenyje liepos mėnesį Australijoje įvyksiančias Pasaulio jaunimo dienas, kuriose ir pats rengiasi dalyvauti.

Susitikimai ligoninėje ir katedroje

Jaudinantis buvo Šventojo Tėvo apsilankymas Genujos pediatrijos „Džanina Gaslini“ ligoninėje, kur jo laukė mažieji pacientai, gydytojai ir globėjai. Popiežius pažymėjo, kad ligonine, įkurta prieš 70 metų, pagrįstai didžiuojasi visi genujiečiai ir kad ji yra brangus artimo meilės paveldas. Ligoninę 1938 m. gegužės 15 dieną įkūrė dosnus vietos pramonininkas ir politikas Džerolanas Gaslinis savo dukrai Džaninai, kuri mirė turėdama tik 12 metų, atminti. Nors ši pediatrijos ligoninė tiesiogiai nepriklauso Bažnyčiai, tačiau joje aktyviai dirba kapelionai ir katalikai savanoriai, besirūpinantys medicinine ir dvasine pagalba sergantiems vaikams ir jų šeimoms.

Šventasis Tėvas dėkojo ligoninėje dirbantiems medikams ir visam personalui už jų profesionalumą ir pasiaukojančią tarnystę, suteikiančią tvirtą pagrindą gydymui. Taip pat yra svarbu, kad išgijimo viltis būtų palaikoma kilnia gyvybės samprata bei asmeniniu nusiteikimu mažųjų ligonių atžvilgiu. Laimindamas mažuosius pacientus Benediktas XVI jiems sakė: „Popiežius jus myli. Greta jūsų matau artimuosius, kurie su jumis dalijasi neramiomis ir viltingomis akimirkomis. Būkite tikri, kad Dievas niekad mūsų neapleidžia. Likite vieningi su Juo ir neprarasite ramybės net ir sudėtingiausiais bei tamsiausiai momentais. Meldžiuosi už jus ir patikiu jus Marijos globai, kuri kaip Motina kentė dėl jos Sūnui tekusių skausmų, tačiau dabar gyvena Jo šlovėje“.

Šventasis Tėvas Genujos Šv. Lauryno katedroje susitiko su arkivyskupijos dvasininkais bei vyrų ir moterų vienuolijų nariais. Jis priminė turtingą praėjusių šimtmečių Genujos Bažnyčios šventumo ir tarnystės artimui tradiciją, kuri pratęsiama ir šiandienos sudėtingomis sekuliarizmo bei pašaukimų stokos sąlygomis. „Netgi šiandien, nepaisant sunkumų, kuriuos išgyvena dabarties visuomenė, jūsų bendruomenėse liko stiprus evangelizacijos įkarštis, – sakė popiežius Benediktas XVI. – Ypač stiprėja bendras troškimas gerinti tarpusavio ryšį misijiniam bendradarbiavimui visoje arkivyskupijoje“. Šiuo atžvilgiu yra svarbu vadovautis Italijos vyskupų konferencijos nuorodomis, kad būtų išgyvenama „nuolatinės misionierystės būsena“ ir džiugiai liudijama Evangelija.

Šventasis Tėvas ragino dvasininkus ir vienuolijų narius tapti tikrais Dievo klausymo „specialistais“ ir patikimais šventumo pavyzdžiais „nepasiduodant pasaulio dvasiai“. Jis pasirėmė šviesaus atminimo Genujos arkivyskupo kardinolo Džiuzepės Sirio, prie kurio kapo katedroje vėliau pasimeldė, nuostata, jog „visas religinis gyvenimas vyksta apie Dievą (...) jis tampa Dievo liudijimu ir šaukimu pas Dievą“. Dar vienas Popiežiaus susitikimas su dvasinio luomo nariais gegužės 18 dieną vyko arkivyskupijos Benedikto XV seminarijoje. Džiugiai sutiktas seminaristų, Popiežius pietavo su vietinio regiono vyskupais. Kitą dieną, jau sugrįžęs į Romą, Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Genujos arkivyskupą kardinolą Andželą Banjaską, su kuriuo aptarė vizito Ligurijoje rezultatus.

© 2008 „XXI amžius“