| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio kanonizacijos byla Kun. Liudvikas Liutkevičius
Apie arkivyskupą Mečislovą Reinį esame girdėję daug: apie jį yra paskelbta nemažai straipsnių periodinėje spaudoje, jam atminti organizuota daug renginių. Tačiau svarbiausias įvykis, susijęs su šia asmenybe jam iškelta kanonizacijos (skelbimo šventuoju) byla. Tai liudija, jog M. Reinys yra kandidatas į altorių garbę. Manau, daugeliui būtų įdomu sužinoti, kokia buvo šios bylos eiga, kokia jos padėtis dabar ir kokios tolesnės perspektyvos. 1989 m. birželio 9 dieną Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius gavo Lietuvos dvasininkų, tikinčiųjų ir visų geros valios žmonių prašymą kuo greičiau pradėti arkivyskupo Mečislovo Reinio kanonizacijos bylą. Po kelių dienų, birželio 14 dieną, panašų prašymą gavo iš Vilniaus tremtinių bendrijos. 1990 m. spalio 3 dieną arkiv. J. Steponavičius kreipėsi į Šventųjų kongregaciją Romoje. Pastaroji spalio 18 dieną leido arkiv. M. Reinio bylą pradėti Vilniaus arkivyskupijoje. Tų pačių metų lapkričio 17 dieną pranešė, jog Šventasis Sostas neprieštarauja, kad būtų pradėta arkiv. M. Reinio kanonizacijos byla. Daug laiko praėjo, kol buvo surastas postulatorius, t. y. kunigas, atsakingas už bylos eigą. Tik 1998 metais vysk. Jonas Boruta, SJ, buvo paskirtas bylos postulatoriumi. Buvo apklausta nemažai liudininkų, surinkta daug M. Reinio raštų bei atsiliepimų spaudoje. Deja, vysk. J. Boruta, SJ, 2002 metais išvyko į Telšius. Arkivyskupo M. Reinio kanonizacijos byla sustojo. Šiuo metu kanonizacijos byla atnaujinta. Ar galime tikėtis, jog turėsime naują palaimintąjį, o galbūt ir šventąjį? Atsakymas labai paprastas: tolesnė bylos eiga labai priklausys nuo mūsų maldų, t. y. nuo to, kiek mes patys šauksimės šio Dievo Tarno užtarimo. Tiesa, mūsų atveju stebuklo nereikia, nes tai kankinystės dėl tikėjimo atvejis. Tačiau yra labai vertingi mūsų liudijimai apie įvairias malones, patirtas arkiv. M. Reinio užtarimu. (Pvz., pagalba kasdienėse ar sunkesnėse gyvenimo situacijose, išgijimai, atsivertimai ir pan.) Šie liudijimai labai prisideda prie kanonizacijos eigos, nes įrodo, jog esame įsitikinę Dievo Tarno aukos prasmingumu ir užtarimo galia. Taigi slegiami ligų ir kitokių vargų, įvairiose gyvenimo situacijose esame kviečiami prašyti Dievo pagalbos, užtariant arkiv. M. Reiniui. Verta paminėti ir tai, jog kun. S. Yla knygoje ,,Jurgis Matulaitis, svarstydamas apie šio palaimintojo tolesnę kanonizacijos perspektyvą, teigė: ,,prabilti gali tik per savo tautą. Be abejo, šie žodžiai galioja ir mūsų atveju. Jei mes nesišauksime arkiv. M. Reinio užtarimo, tai kitos tautos to už mus nepadarys: jos šios asmenybės nepažįsta. Jei šis Dievo Tarnas neprabils per mūsų tautą, kažin ar galime tikėtis, jog tai padarys per kitą tautą. Čia pateikiama malda, prašant malonės arkiv. M. Reinio užtarimu. Ji yra patvirtinta Bažnytinės vyresnybės ir kiekvienas tikintysis gali ją privačiai kalbėti. Malda Dėkojame Tau, Visagali Dieve, kad sunkiais tikėjimo persekiojimo laikais davei mums garbingąjį arkivyskupą Mečislovą Reinį, kankintą ir Dvasios vienybėje su Tavo Sūnumi paaukojusį savo gyvybę Vladimiro kalėjime. Jausdami savo menkumą mes lenkiamės prieš Tave, didis Dieve, ir šio Tavojo Tarno užtariami meldžiame (paminėti savo prašymą) malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. Tėve mūsų, Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui. Imprimatur Juozas Tunaitis,
Jei patyrėte malonių, užtariant arkivyskupui Mečislovui Reiniui, maloniai kviečiame pranešti adresu: Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio g. 4, LT-01122 Vilnius.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |