| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Pagrindinė išgyvenimo sąlyga gaminti kuo pigiau
Techniką žemdirbiams gaminančios UAB Liūdynė metinė apyvarta apie 2 milijonai litų. Kalbiname šios įmonės direktorių ir vieną jos savininkų Henriką GURINAVIČIŲ. Kaip sugebate išsilaikyti konkurencijos sąlygomis? Pagrindinė sąlyga, jei nori išsilaikyti reikia su kiekvienu klientu dirbti iki galo, kad jis nepabėgtų. O kad tai neįvyktų, būtina kiek įmanoma mažinti gaminio kainą, lyginant su konkurento. Iki šiol mano taktika buvo tokia: jeigu aš susimokėsiu darbininkams atlyginimus, valstybei mokesčius ir uždirbsiu 10 centų tai jau gerai, aš turiu pelno. Aš gaminu daug, bet pigiai, todėl randu užsakovą, randu klientą. Tai vienintelis dalykas, dėl kurio aš išsilaikau. Jeigu padarai brangiai, niekas nebeatkreipia dėmesio, kadangi tokių kaip aš visi. Vienintelis aš turiu sugebėti padaryti už juos pigiau. Tai yra pagrindinis mūsų išgyvenimo rodiklis Pagrindinis mūsų produktas birių medžiagų krautuvai. Ir didžiausi mūsų konkurentai yra lenkai. Jie viską daro pagal šabloną nustatyto ilgio ir diametro, o mes pagal kliento norus: kampas toks, išmetimas kitoks, su važiuokle ar be. Dirbame su klientu individualiai, taip jį prisijaukiname, todėl ir išgyvename. Kuo dar esate ypatingi? Nieko gudresnio nei mūsų senelių grūdų valymo mašinos pasaulyje neišgalvota. Sovietiniais metais buvo didžiulės valymo mašinos, bet ūkininkai tokios įpirkti negali. Ūkininkui, turinčiam 20-30 hektarų, pakanka vadinamo fuchteliuko. Jo reikia ir estams, ir latviams, ir lietuviams ūkininkams. Mes likome vieninteliai jų gamintojai, tačiau jie labai imlūs ir medžiagoms, ir darbui. Ir uždirbti daug negali, kadangi juos perka nelabai turtingi. Kiekvienam gaminiui turime konkurentų, tai bandome reguliuoti kainas. Kito varianto nėra. Sakysime, šveicarų, lenkų gamybos mašina yra sudėtinga, bet ji kainuos 5-6 kartus brangiau, o darbą atliks vienodą. Mūsiškė yra paprastesnė, tai ir pigesnė. Imkime grūdų traiškytuvus, kurių artimiausi konkurentai AB Radviliškio mašinų gamykla. Gal ten jie gaminami ir našesni, tačiau žmogui, laikančiam nedidelį skaičių gyvulių, pakaks ir tokio traiškytuvo, kurio našumas iki tonos per valandą. Šitokį padarome perpus pigiau, todėl ir sugebame parduoti. Kur semiatės techninių žinių bei naujovių? Pats gyvenimas parodo. Atvažiavęs klientas pasako, ko jis norėtų. Turime technologą, kuris pabraižo, turime galvotų darbininkų, pasidairome parodose, bandome neatsilikti nuo vakariečių gamintojų ir taikomės prie kiekvieno kliento individualiai. Gal Europos Sąjungos pinigai padėjo jums išgyventi? Taip nebuvo. Tačiau, kita vertus, jeigu gavo paramą žemdirbys, ūkininkas, tai geriau ir mums sulaukiame užsakymų. Jūsų laikraščio skaitytojų žemdirbių noriu paprašyti: gerbkite savo lietuvį gamintoją, aklai nepulkite į vakarietiškojo glėbį. Aišku, kartais ne taip gražiai padarome, neturime tam tinkamų sąlygų, bet stengiamės dėl jūsų. Jeigu vieni kitiems padėsime, turėsime daugiau užsakymų. Tokiu atveju mes galėsime plėstis, galvoti kažką naujo. Mūsų gaminiai pasiteisina, pretenzijų dėl jų gauname labai mažai. Sunkiai prognozuojami dalykai yra medžiagų brangimas. Vien šiemet metalo tonos kaina šoktelėjo visu tūkstančiu litų, tačiau klientas to nesupranta. Jis sako: anksčiau pirkdamas iš tavęs mokėjau tiek, o kodėl šiandien daugiau. Bet medžiagų kainos nuo manęs nepriklauso. Dėl to kenčia įmonės biudžetas, nėra stabilumo, esi priverstas galvoti, kaip neprarasti kliento, kaip išgyventi. Aš nesu verksnys, bet čia yra kažkokia netvarka, o gal kartelinis susitarimas, kad taip staigiai kainos kyla į viršų. Ačiū jums, kad radote laiko pokalbiui. Sėkmės versle. Kalbėjosi Liūdynė, Panevėžio rajonas
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |