Augalų žydėjimas ir džiaugsmas, ir rūpestis
Genovaitė BALIUKONYTĖ
|
Alergologė dr. Brigita Šitkauskienė
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
|
Pasaulyje daugėja žmonių kenčiančių nuo įvairios
kilmės alerginių susirgimų. Kaip teigia Kauno medicinos universiteto
Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė- klinikinė
imunologė, docentė Brigita Šitkauskienė alergija dažniausiai atsiranda
dėl žmogaus veiklos.
Žiedadulkės gali būti alerginės ligos priežastimi
Soduose, laukuose pats žydėjimas. Pabudusi ir
suvešėjusi gamta kviečia ja pasidžiaugti. Deja, šiuo grožiu gėrėtis
gali ne visi. Alergiški žiedadulkėms, sergantys šienlige ir astma
žmonės pačiu gražiausiu metų laiku dažnai pasmerkti tūnoti namuose,
vengti pasivaikščiojimų. Alergenais gali tapti įvairios medžiagos,
esančios žmogaus aplinkoje. Šiltuoju sezono metu didžiausi alergenai
yra žydinčių augalų mikrosporos (žiedadulkės). Todėl sužydėjus sodams
ar kitiems augalams ypač kenčia nuo jų žiedadulkėms jautrūs ir sergantys
alergine sloga ar kitomis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. Ore
skraidančios žiedadulkės gali būti kelių alerginių ligų priežastimi:
šienligės, alerginės astmos, alerginio konjunktyvito arba tapti
ūmaus atopinio dermatito, dilgėlinės priežastimi, sako alergologė
B. Šitkauskienė. Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia medžių
(lazdynų, ąžuolų, beržų, juodalksnių, tuopų, šermukšnių), miglinių
šeimos žolių ir javų (motiejukų, šunažolės, eraičinų, pašiaušėlio,
miglės, rugių, avižuolės, dirsės ir kitų varpinių augalų), piktžolių
(balandūnės, pelynų, varpučio, balandos) žiedadulkės. Įkvėpus žiedadulkių
arba joms patekus ant akių, vokų, burnos gleivinės kyla alerginis
uždegimas.
Šienligės simptomai
Susirgus šienlige žmogų ima varginti įkyri sloga,
čiaudulys, iš nosies tekantis vandeningas sekretas, kutena ir niežti
nosį, gerklę, akių vokus. Akys ašaroja, bijo šviesos, parausta.
Kartais atsiranda odos bėrimų, pakyla temperatūra, gali atsirasti
epizodinių traukulių. Šie simptomai pasireiškia tik augalų žydėjimo
metu ir ore sklandant žiedadulkėms, kurios lengviau į orą pakyla
šiltomis saulėtomis, sunkiau lietingomis dienomis.
Šienligė, kaip ir kitos alergijos, dažnai yra
paveldima liga, persiduodanti iš kartos į kartą per genus. Ši liga,
pasak alergologės B. Šitkauskienės, turi daug požymių. Visi šie
požymiai nėra susiję su peršalimu ar virusine kvėpavimo takų liga.
Jie pasireiškia tik augalų žydėjimo metu. Lietuvoje šienligės simptomai
vargina net apie 20 procentų gyventojų, teigia gydytoja. Sezono
metu geriausiai jie jaustųsi būdami prie vandens telkinių (pavyzdžiui,
jūros). Aplinkoje, kur daugiau drėgmės, ore sklandančių žiedadulkių
mažiau. Jei nėra tokių galimybių, tai patartina sandariai uždaryti
namų ir butų duris bei langus, vėdinti kambarius tik uždengus langus
sudrėkintu audeklu, nevėdinti miegamojo paryčiais, kai žiedadulkės,
prisisotinusios vandens iš aukštesnių atmosferos sluoksnių, leidžiasi
žemyn. Vaikštant lauke saugoti akis nuo žiedadulkių akiniais nuo
saulės.
Venkite piktų augalų
Kartais alergiją gali sukelti ir rečiau alergizuojantys
augalai, kai pasireiškia kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, pelynai
arba kiečiai sukelia kryžmines reakcijas su ramunėlėmis, ramunėmis,
gerberomis ir kitais kryžmažiedžiais. Alergiją gali sukelti ne tik
augalų žiedadulkės kartais jos simptomai pasireiškia vos prisilietus
prie braškių, rūtų, pastarnokų, primulių, atogrąžų augalų lapų.
Tokia alergija vadinama kontaktiniu arba fitoalerginiu dermatitu.
Dažniausiai jį sukelia augaluose esanti medžiaga psoralenas. Ypač
pavojingas yra laukinis barštis. Jis gali sukelti fototoksines bei
fotoalergines reakcijas. Iš pradžių prisilietus prie tokio augalo
oda tik parausta ar patinsta. Vėliau atsiranda pūslelių, šašų, oda
ima pleiskanoti, niežėti. Šie reiškiniai, pasak gydytojos, ryškesni
tiesioginio kontakto su alergenu vietose. Po kiekvieno pakartotinio
kontakto su alergenais, kuriems organizmas yra jautrus, simptomai
kartojasi. Savijautą dar labiau gali pabloginti ir kontaktas su
vandeniu bei odą dirginančiomis medžiagomis (skalbimo milteliais,
cheminiais valikliais, balikliais). Siekiant išvengti alergijos
simptomų, pirmiausia reikia vengti kontakto su alergenais ir apsaugoti
odą nuo ją dirginančių medžiagų.
Cheminės medžiagos gali būti pavojingos
Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia
alerginiu kontaktiniu dermatitu. Kontakto su alergenu vietoje oda
parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą pradeda niežėti.
Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti ir pasireikšti ne tik
kontakto vietoje, nes alergeną pirštais galima pernešti ant veido
ar kitos kūno dalies. Panašiai pasireiškia ir iritacinis kontaktinis
dermatitas. Nors jis yra nealerginės kilmės, gali pasireikšti bet
kuriam iš mūsų, jeigu oda paveikiama stipriai dirginančia medžiaga
tirpikliu, skalbimo milteliais, šarmais ar rūgštimis.
Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug,
tačiau ne visos jos vienodai dažnai sukelia alergiją. Pasak alergologės
B. Šitkauskienės, dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis,
kobaltas, chromas, įvairūs stabilizatoriai ir konservantai, guma,
vietiškai vartojami antibiotikai. Kaip rodo alergologijos centre
atliktų tyrimų rezultatai, kas penktas čia tirtas dėl įtariamo kontaktinio
dermatito žmogus buvo jautrus nikeliui. Jautrių nikeliui moterų
yra keturiskart daugiau negu vyrų. Daug žmonių yra jautrūs kosmetikoje
naudojamoms medžiagoms (parabenui, kvepalams, parafenilendiaminui).
Renkantis kosmetines priemones pirmiausia reikia atkreipti dėmesį,
ar jų sudėtyje nėra netoleruojamų ir alergiją sukeliančių komponentų.
Kartais kontaktinė alergija pasireiškia ne iškart,
o tik odą paveikus saulės spinduliams. Tai vadinamoji fotoalergija.
Taip gali pasireikšti veido, kaklo, rankų dermatitas dėl antiseptikų,
esančių muile, arba dėl kremo su ultravioletinių spindulių filtrais.
Gyvūnai irgi gali alergizuoti
Alergišką žmogų ir namuose gali kankinti sloga,
prasidėti sinusitas, akių uždegimas. Dėl alerginės slogos, pasak
gydytojos, kalti kartais būna ir naminiai gyvūnėliai. Tokia alergija
gali atsirasti ne iš karto, o po ilgesnio kontakto su gyvūnu. Apie
20-30 proc. žmonių, sergančių astma bei alergine sloga, reaguoja
(yra jautrūs) į naminių gyvūnų epidermį, teigia gydytoja B. Šitkauskienė.
Kačių ir šunų epiderminiai alergenai yra dažniausi. Tačiau alergines
ligas gali sukelti ir karvių, jūrų kiaulyčių, žiurkių, pelėnų, triušių,
naminių paukščių alergenai. Stipriausi alergenai slypi gyvūnų kailyje,
silpnesni seilėse bei šlapime. Kad pasireikštų alergijos požymiai,
nebūtina liestis prie gyvūnėlio šių alergenų yra būsto aplinkoje.
Net ir nelikus gyvūnėlio, dar pusę metų ligoniui gali būti ligos
simptomų, nes alergenų lieka balduose, kilimuose, ant grindų. Manoma,
kad trumpakailių šunų alergenai mažiau įjautrina nei ilgaplaukių.
Katės alergenai yra tirpūs vandenyje, tad dažnai maudant katę galima
sumažinti jos alergiškumą.
Jautresni alergijai žmonės gali būti alergiški
ir kitiems gyvūnams. Arklio šeriai įjautrina ne tik jojikus, bet
ir kitus asmenis per čiužinius, į kuriuos dedama arklio šerių. Karvės
epidermiui jautrūs ne tik jas prižiūrintys ūkininkai. Jų epidermio
gali būti gyvūno seilėse, šlapime ir net mėsoje. Naminių paukščių
alergenų gali būti jų plunksnose ir ekskrementuose. Blogai vėdinant
būstus, šių alergenų daugėja.
Kaip nustatyti alergiją ?
Dažnai kontaktinės alergijos priežastį nustatyti
nesunku, specialūs tyrimai net nereikalingi, sako gydytoja B. Šitkauskienė.
Bėrimas išnyksta, kai nebūna kontakto su alergenu, ir vėl atsiranda
net ir po trumpo kontakto su juo. Taip pat nyksta ir kvėpavimo takų
alerginiai simptomai išėjus iš aplinkos, kurioje yra alergeno. Kai
alergijos priežastis neaiški, atliekami specialūs diagnostiniai
tyrimai, kurie padeda nustatyti, kokiam alergenui yra įsijautrinęs
organizmas.
Kaip daromi odos mėginiai
Atliekant alerginius odos dūrio mėginius, alergeno,
kuris, manoma, sukelia alergijos simptomus, užlašinama ant vidinio
dilbio paviršiaus bei specialia adatėle atliekamas negilus dūris
pro alergeno lašelį. Alergeno, kuriam įsijautrinęs organizmas, vietoje
oda parausta, susidaro papulė, ją ima niežėti. Mėginius atlieka
ir vertina gydytojas alergologas.
Konkrečią cheminę medžiagą, sukėlusią dermatitą,
gali padėti nustatyti odos lopeliniai mėginiai. Ant specialios lipnios
juostos dedami nedideli alergenų kiekiai iš standartizuotų alergenų
rinkinio ir paruoštas mėginys užklijuojamas pacientui ant nugaros
arba vidinio dilbio paviršiaus. Po 48 valandų lopelinį mėginį, kaip
ir odos dūrio mėginį, vertina gydytojas specialistas.
Odos mėginius galima atlikti ne tik su standartiniais
alergenais, bet ir su kitais produktais, kurie, manoma, galėjo sukelti
alerginę reakciją. Todėl einant pas alergologą galima jų atsinešti.
Pravartu žinoti, kad visi odos mėginiai atliekami
nesant aktyvių alergijos požymių ir kurį laiką nevartojus vaistų
nuo alergijos. Tačiau žinotina ir tai, kad odos mėginiai ne visada
gali padėti nustatyti alergijos priežastį.
Kaip gydyti alerginę slogą ir kitas alergijos
formas?
Pirmiausia reikėtų vengti kontakto su alergenais,
kuriems nustatytas įsijautrinimas ir kurie kontakto su jais metu
sukelia alergijos simptomus. Kaip tik todėl būtina įsidėmėti gydytojo
rekomendacijas, kaip išvengti kontakto su alergenais ir kokius vaistus
vartoti, esant alergijos simptomams.
Specialistės teigimu, atsiradusi alergija cheminėms
medžiagoms ar kitiems aplinkos alergenams savaime išnyksta labai
retai. Dažnai ji trunka visą gyvenimą. Pasiekti gerų rezultatų ir
išvengti alergijos simptomų galima tik vengiant kontakto su medžiagomis,
kurioms esate alergiški.
Specifinė imunoterapija tai gydymo būdas, kuris
leidžia keisti natūralią ligos eigą. Pagal schemą alergeno injekuojama
po oda ar skiriama lašeliais po liežuviu palaipsniui didėjančiomis
dozėmis, kol sukeliama imuninė tolerancija, t.y. kontakto su alergenu
metu simptomų nebeatsiranda. Šis gydymo būdas yra ypač tinkamas
sergant šienlige ar nuolatine alergine sloga, taikomas specializuotuose
alergologiniuose centruose.
Kaip elgtis sergant alergine liga?
- Vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų (ypač
saulėtą ir vėjuotą dieną), taip pat kontakto su augalais, sukeliančiais
alergiją, nevalgyti alergizuojančių vaisių ir daržovių, (esant
alergijai lazdyno žiedadulkėms, alergija gali būti ir riešutams,
jautriems ąžuolo žiedadulkėms negerti konjako).
- Nepjauti žolės, nevartyti šieno pačiam ligoniui,
nemiegoti ant šieno (žolę nupjauti iki žydėjimo).
- Nesinaudoti ventiliatoriais ir neatidaryti
mašinos langų važiuojant mašina (tinka efektyvūs filtrai). Saulėtą
dieną (ypač po vidurdienio) uždaryti langus ir duris.
- Vartoti homeopatinius vaistus ar vaistažolių
preparatus tik įsitikinus, kad jų sudėtyje nėra alergizuojančių
augalų. Nenaudoti vaistažolių kremų, augalinės kosmetikos, nuovirų.
- Vėdinti kambarius tik anksti ryte ar vėlai
vakare, kai žiedadulkės nusėdusios (vėdinant ant langų uždėti
sudrėkintą audeklą).
- Kasdien valyti kambarius drėgna šluoste.
- Lauke būti su akiniais, nosies vidų patepti
apsauginiu tepalu.
- Parėjus iš lauko, pasikeisti viršutinius drabužius,
nosį ir akis nuplauti vandeniu.
- Atostogauti ar gyventi vietovėse, kur mažiau
žiedadulkių (pavyzdžiui, prie jūros).
- Vengti vabzdžių įgėlimų.
- Negyventi prie orą teršiančių gamyklų, transporto
magistralių.
- Vengti iškylų gamtoje ir nerūkyti žydint augalams.
© 2008 XXI amžius
|