Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Festivaliai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Teisingumas reikalauja įvertinti ir komunizmo nusikaltimus

Edmundas SIMANAITIS

Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos keturiolikos punktų Deklaracija, pasirašyta ir paskelbta gegužės 12 dieną Vilniu­je, yra išskirtinės svarbos įvykis abiejų šalių, regiono ir Europos Są­jungos erdvėje. Šis dokumentas itin svarbus sovietinio okupanto repre­sijas patyrusiems piliečiams. Dekla­racijoje aptarti aktualūs valstybės vidaus ir užsienio politikos klausi­mai ir teisingumo atkūrimo tarp­tautiniu mastu problema.

Preambulėje prezidentai kon­statavo, kad „glaudūs Lietuvos Res­publikos ir Ukrainos santykiai ta­po strategine partneryste", ir pabrė­žė, kad bus siekiama „visapusiškai stiprinti abiejų šalių bendradarbia­vimą dvišaliu, regiono, Europos ir euroatlantiniu lygiu".

Bukarešte priimtas sprendimas dėl Ukrainos ir Gruzijos būsimos narystės NATO stiprina ne tik mi­nėtų šalių, ne tik Baltijos valstybių ir Lenkijos, bet ir visos euroatlan-tinės erdvės saugumą. Ukrainai ta­pus Aljanso nare Lietuvos ir Uk­rainos strateginės partnerystės vaidmuo neabejotinai taptų žymiai reikšmingesnis sprendžiant Euro­pos Vidurio ir Rytų regiono rei­kalus. Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos kalbėjimas vienu balsu Briuselyje, Europos Sąjungos ins­titucijose, be jokios abejonės, pa­spartintų teisingumo sampratos at­kūrimą visoje euroatlantinėje erd­vėje. Deklaracijos 13 punkte: ra­šoma, kad „šalys tvirtai sieks, jog būtų įamžintos totalitarinių reži­mų aukos, įskaitant badmetį Uk­rainoje, Lietuvos, Ukrainos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių tai­kių gyventojų represijas, ir nuolat vienos kitas rems daugiašaliuose forumuose, kad tarptautiniu lygiu būtų įvertinti totalitarinių režimų padaryti nusikaltimai".

Pirmą kartą Vilniuje Lietuvos ir Ukrainos prezidentai kartu su palyda atėjo prie kuklaus pamin­klo, stovinčio sostinės Aukų gat­vėje, pagerbti sovietinio genocido aukas Lietuvoje ir Ukrainoje. Pa­minklas sumūrytas iš lauko riedu­lių, surinktų iš visos Lietuvos. Šio kuklaus paminklo simbolika turi gilią prasmę. Okupantas vykdė to­talinį genocidą visoje Lietuvoje -apie tai liudija akmenys, kuriuos atgabeno tremtiniai iš įvairių krašto vietovių.

„Šiandien gedime savo tautų žu­vusiųjų ir pagerbiame jų atminimą. Tačiau kartu tvirtai žinome, kad pi­liečių istorinė atmintis apie badmetį ir tremtis - tai kelias į tiesai atvirą ir solidarią visuomenę (...) Ukrai­nos ir Lietuvos istorinių tragedijų pamokos kartu stiprina viltį, kad ne­atsiejamos vertybės - tiesa ir laisvė - visada bus mūsų tautų ir gyveni­mo ir sugyvenimo pagrindas, - kal­bėjo prezidentas V.Adamkus. -Kremliaus suplanuota ir prieš 60 metų įvykdyta masinė genocido ak­cija buvo užkoduota skambiu pa­vadinimu „Vesna" („Pavasaris"). Tada trėmėjai suėmė ir išvežė į Sibirą vergų darbui ir lėtai mirčiai bemaž 40 tūkstančių Lietuvos pi­liečių, kuriuos okupanto emisarai priskyrė „liaudies priešų" kategori­jai. Du trečdaliai pasmerktųjų bu­vo moterys, seniai ir vaikai nuo žin­duklių iki 15 metų amžiaus. Komu­nizmo ideologų amoralumą ir ge­nocido vykdytojų cinizmą liudija ir pats nusikalstamos operacijos už­kodavimas „Pavasario" vardu. Ma­tyt, norėta pasakyti, kad sunaikinus nemažiau kaip trečdalį okupuotos šalies gyventojų, prasidės komuniz­mo pavasaris - „šviesi žmonijos at­eitis". Todėl šiandien Lietuva deda visas pastangas, kad Europoje atsi­rastų bendras supratimas apie šią skaudžią vienos žemyno dalies pa­tirtį, o stalinizmo, kaip ir kitų tota­litarinių režimų įvykdyti nusikalti­mai, būtų vienodai pasmerkti viso­je Europos Sąjungoje".

Ukrainos prezidentas V. Juščen-ka kalbėjo apie 1932-1933 metais šioje šalyje sukeltą badmetį (golo-domorą). Tada Ukraina „neteko didžiosios dalies savo ateities". Badmečio aukų būta daugiau negu 10 milijonų. Aukštasis svečias sakė: „Mes niekuomet negalime pripras­ti prie žmogaus mirties, kuri sukre­čia ir palieka gilias skausmo žymes". Jis pabrėžė, kad totalitarinių reži­mų prigimtis vienoda, kad ukrainie­čiai ir lietuviai yra patyrę, ką reiš­kia tokių režimų vykdomas teroras. Mes esame solidarūs ir pritariame Lietuvos išsakytam vertinimui, kad visi šie įvykiai buvo nusikaltimas prieš žmoniją".

Dėl aukščiau išvardintų priežas­čių Deklaracijos tryliktasis punktas vertas ypatingo visų pilietinę savi­monę išlaikiusių piliečių dėmesio ir palaikymo.

© 2008 „XXI amžius“