Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Festivaliai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Santykiai su Rusijos stačiatikiais: optimizmas ir abejonės

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininką kardinolą Valterį Kasperį sutinka Maskvos patriarchas Aleksijus II

Benedikto XVI ir Aleksijaus II susitikimo perspektyva

Didelio tarptautinės krikščioniškos ži-niasklaidos dėmesio susilaukė neseniai vykęs jau trečiasis per pastaruosius ketverius metus Vatikano svarbiausio ekumenisto, Popiežiško­sios krikščionių vienybės tarybos pirmininko, vokiečio kardinolo Valterio Kasperio vizitas į Rusiją. Per dešimt dienų trukusią kelionę (ge­gužės 21-30 d.) jis aplankė keturių Rusijos miestų (Maskvos, Smolensko, Kazanės, Niž-nij Novgorodo) svarbias stačiatikių šventoves, susitiko su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios pa­triarchu Aleksijui II, kuriam perdavė popie­žiaus Benedikto XVI laišką ir dovaną.

Vizitui į Rusiją V. Kasperį asmeniškai pa­kvietė Smolensko ir Kaliningrado metropo­litas Kirilas, kuris vadovauja Maskvos pa­triarchato Užsienio santykių departamentui ir tradiciškai yra ekumeninio bendravimo su Vatikanu svarbiausias partneris. Krikščioniš­kosios agentūros informavo, kad po vizito Rusijoje duotame interviu Vatikano laikraš­čiui „L’Osservatore Romano" kardinolas V. Kasperis pareiškė, kad mažėja buvusi įtam­pa ir nuoširdžiai siekiama suartėjimo: „Mes kuriame naują situaciją ir naują realybę, ku­rioje buvusi konfrontacija, kaip atrodo, be­veik išnyko, - birželio 3 dienos interviu teigė kardinolas V. Kasperis. - Daugelis dalykų pa­sikeitė į gerąją pusę. Stačiatikiai taip pat sie­kia krikščioniškų vertybių įtvirtinimo, Euro­pos bendrųjų šaknų, moralinio liudijimo, bio-etikos ir žmogaus teisių".

Einant šiuo keliu visiškai įmanoma, kad įvyks ir popiežiaus Benedikto XVI bei pa­triarcho Aleksijaus II susitikimas. „Nors kon­kreti data susitikimui dar nenumatyta, bet daugelis požymių nuteikia optimistiškai", -aiškino popiežiškosios krikščionių tarybos pirmininkas. Popiežiaus Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II buvo ne kartą iš­reiškęs norą apsilankyti Rusijoje, bet dėl tuo­metinio Maskvos patriarchato priešiškumo toks vizitas neįvyko. Taip pat nebuvo sėkmin­gos ir pastangos surengti Jono Pauliaus II su­sitikimą su patriarchu Aleksiju ir 1996 me­tais Vengrijoje bei 1997-aisiais Austrijoje.

Tačiau ir dabar atsiradęs optimizmas dėl netrukus įvyksiančio popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimo gali atrodyti per ankstyvas. Kaip pranešė Ekumeninių žinių agentūra ENI, Maskvos patriarchatas teigia, kad kardinolo V. Kas­perio kalbos apie tokio susitikimo perspek­tyvas „gali būti Vatikano diplomatinis spau­dimas". Rusijos žinių agentūra citavo Mask­vos teologijos akademijos profesoriaus An­drejaus Kurajevo (artimo patriarchato va­dovybei) išsakytus vertinimus dėl kardino­lo V Kasperio duoto interviu apie galimą „viršūnių" susitikimą. „Tokie vienos iš de­rybininkų komentarai yra diplomatinis žingsnis, kuriuo norima padaryti tam tikrą spaudimą kitai pusei", - sakė A. Kurajevas.

Iš tikrųjų Maskvos patriarchatas neatsisa­kė kaltinimų Katalikų Bažnyčiai dėl „ekspan­sijos" Rusijoje, neva siekiant į katalikybę at­versti netgi stačiatikius. Dabar kalbama net apie katalikiškų vienuolijų išlaikomas beglo­bių vaikų prieglaudas ir darželius. Patriarcha­tas sukūrė specialią komisiją šių institucijų mo­nitoringui, stengdamasis, kad mažieji auklėti­niai seserų vienuolių būtų ugdomi „stačiati­kybės dvasioje". Katalikų Bažnyčia tam nepri­eštarauja. Tačiau Maskvos patriarchatas toliau eskaluoja „uniatizmo" klausimą, nes atsikū­rus Stalino likviduotai Ukrainos Rytų Katali­kų Bažnyčiai tos šalies vakarinėje dalyje nete­ko gausių ir turtingų diecezijų.

Neišspręsti Maskvos ir Konstantinopolio nesutarimai

Prie šių neišspręstų problemų dar prisi­dėjo atsiradę nauji teologiniai nesutarimai, dėl ko dabar pirmiausia Maskvoje ir norėjo išsiaiškinti kardinolas V. Kasperis. Su dide­lėmis pastangomis darbą atnaujinusios Jung­tinės katalikų ir stačiatikių teologinės komi­sijos veikloje sutrikimai atsirado po to, kai iš 2007 metų spalį Ravenoje (Italija) vykusios komisijos sesijos pasišalino Maskvos patriar­chato atstovai. Šis incidentas kilo dėl to, kad į Raveną buvo pakviesta delegacija iš auto­nominės Estijos Apaštališkosios Stačiatikių Bažnyčios. Jos savarankiškumą atsisako pri­pažinti Maskvos patriarchatas, laikydamas Estiją, kaip ir visą posovietinę erdvę, savo „kanonine teritorija".

Iki 1940 metų sovietinės okupacijos au­tonomiškai veikusi ir savo egzistenciją išei­vijoje tęsusi tautinė estų stačiatikių hierar­chija savo struktūras atstatė valstybingumą po 1990 metų atgavusioje tėvynėje. Atsikū­rusią Estijos Stačiatikių Bažnyčią 1996 me­tais pripažino Konstantinopolio patriarcha­tas, dėl ko ir kilo santykių su Maskva krizė. Naudodamasis savo „garbės primato" tei­se Konstantinopolio patriarchas Baltra­miejus I į Ravenos susitikimą kartu su ki­tų tautinių Stačiatikių Bažnyčių vadovais pakvietė ir Talino metropolitą Steponą, tuo sukeldamas didelį Maskvos patriarcho ne­pasitenkinimą. Po Rusijos atstovų pasitrau­kimo iškilo pavojus tolesniam Jungtinės komisijos darbui ir bendram teologiniam dialogui, nes Rusijos Stačiatikių Bažnyčia yra didžiausia ir įtakingiausia.

Kardinolas V. Kasperis interviu „EOs­servatore Romano" sakė, jog katalikai ne­nori kištis į stačiatikių (Konstantinopolio ir Maskvos santykių) vidaus problemas, ta­čiau pabrėžtinai prašo rasti kompromisą, kuris leistų tęsti pagaliau atnaujintą teolo­ginį dialogą. „Sprendimą reikia rasti - ir kaip galima greičiau, priešingu atveju vi­sos įdėtos pastangos liks bergždžios. Todėl jeigu rusai ir toliau nedalyvaus, bus sun­ku, gal net iš viso neįmanoma tęsti šį dia­logą", - sakė kardinolas V. Kasperis. Anks­čiau, kovo pabaigoje, buvo pranešimų apie tai, kad Konstantinopolio ir Maskvos pa­triarchatai Ciuriche (Šveicarija) pradėjo preliminarinius pasitarimus dėl Estijos sta­čiatikių klausimo.

Kaip atrodo, Maskvos patriarchatas turi priekaištų ir dėl Ravenos susitikimo Jungti­nės komisijos paskelbto dokumento, kuria­me katalikai ir stačiatikiai pripažįsta Romos vyskupo (Popiežiaus) primato svarbą. „Pro­blema ne tik dėl to, kad dokumentas priim­tas be mūsų dalyvavimo, bet ir dėl to, kad jame Konstantinopoliui suteikiamas išskirti­nis statusas (stačiatikių atžvilgiu), kaip kad Vatikano katalikams", - priekaištavo patriar­chas Aleksijus II. Taigi, čia taip pat jaučiama „antrosios Romos" (Konstantinopolio) ir „trečiosios Romos" (Maskvos) konkurenci­ja, kas neigiamai atsiliepia krikščionių vie­nybės siekiams. Maskva sudarė savą komisi­ją Ravenos dokumento analizei, ir kardino­las V. Kasperis sakė, kad buvo patikintas, jog ta studija bus gili bei objektyvi.

Pažintis su rusų religinės kultūros turtais

Neseniai paskirtas Maskvos katalikų arki­vyskupas, italas Paolo Pecis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko vizi­tą įvardijo, kaip „pastangą stiprinti abiejų Baž­nyčių dialogą ir santykius", be kokių nors kon­krečių sutarčių pasirašymo. Kelionė iš anksto buvo įvardinta kaip privati, o jos tikslas - susitikti su Maskvos katalikų bendruomene ir geriau pažin­ti rusų stačiatikybės religinius bei kultūrinius turtus. Mask­voje kardinolas V. Kasperis kartu su arkivyskupu P. Pečiu vadovavo Devintinių šv. Mi­šioms Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo kated­roje. Svarbiu ekumeniniu įvy­kiu tapo „Dvasios biblioteka" -Maskvos kardinolo V. Kas­perio inauguruota jaunos iko-nografės Irinos Marčelo Kur­to darbų paroda. Renginyje dalyvavo apaštališkasis nunci­jus arkivyskupas Antonijus Meninis, Maskvos patriarcha­to Užsienio santykių departa­mento vicepirmininkas vysku­pas Markas ir Antiochijos pa­triarchato atstovas Maskvoje vyskupas Nifonas, kai kurių šalių diplomatai.

Pabrėždamas savo troškimą geriau pa­žinti stačiatikių kultūrą, kardinolas V. Kas­peris sakė, kad ikona yra nepadalintos Baž­nyčios paveldas. Ikonos meninė ir dvasinė vertė vis geriau suprantama ir Vakaruose. Ji tarsi paliečia pačią žmogaus širdį ir su­jaudina net praradusius tiesioginį ryšį su Bažnyčia. Kaip pastebėjo vyskupas Markas, kardinolas V. Kasperis atvyko per stačiati­kių šv. Nikalojaus šventę (pagal senąjį Juli­jaus kalendorių) ir tai yra dar viena simbo­linė visų krikščionių (Vakarų ir Rytų) vie­nybės išraiška. Krikščionių bendrystę sim­bolizavo ir kardinolo V. Kasperio piligrimys­tė į Kazanę, kur yra garsioji Dievo Motinos ikona, 2004 metais popiežiaus Jono Pauliaus II grąžinta Rusijai.

Kaip tik šį faktą nurodo popiežius Bene­diktas XVI savo laiške, kurį patriarchui Alek­sijui II perdavė kardinolas V. Kasperis. (Pa­sibaigus vizitui laišką publikavo Vatikano spaudos tarnyba.) „Ši ikona yra panaši į ki­tus Dievo Motinos atvaizdus ir todėl yra ga­lingas ženklas mūsų suartėjimui, - pažymi Šventasis Tėvas. - Ji taip pat yra priimtina ir musulmonams, kurie jaučia didelę pagarbą Marijai, Dievo Motinai". Popiežius Benedik­tas XVI dėkingas patriarchui Aleksijui II už „įsipareigojimą skatinti santykius tarp Kata­likų ir Stačiatikių" bei dialogą su kitomis re­ligijomis. Kalbėdamas jis prisiminė pernai vy­kusį Maskvos patriarcho vizitą į Strasbūrą bei Paryžių, kur susitiko su Prancūzijos Katali­kų Bažnyčios vadovais, ir šiemet per Kalė­das surengtą Maskvos katalikų arkivyskupo P. Pečio priėmimą. Išvardijęs kitus reikšmin­gus Katalikų ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios santykių aspektus, Šventasis Tėvas Aleksijui II palinkėjo, kad „Išganytojas suteiktų svei­katos, ramybės, vidinio džiaugsmo ir kad Jis dar labiau visus suartintų bendrai kelionei į piligriminę bendrystę Jame".

Filmas apie Popiežių pateikė objektyvią informaciją

Kardinolas V. Kasperis minėtame inter­viu Vatikano laikraščiui pažymėjo, kad Ru­sijoje tarp vietos stačiatikių ir kitų gyventojų auga pagarba popiežiui Benediktui XVI. „Kiekvienas čia juo pasitiki ir todėl galima tikėtis, kad jam visur durys bus atviros", -sakė kardinolas. Šiam pasitikėjimui atsirasti įtakos turėjo balandžio viduryje per Rusijos televiziją parodytas dokumentinis filmas apie Benediktą XVI jo 81-ojo gimtadienio pro­ga. Filmo gamybą ir transliavimą rėmė tarp­tautinės bažnyčios pagalbos organizacija „Kirche in Not", esanti Vokietijoje. Šios organizacijos atstovas Rusijoje Peteris Hume-niukas aiškino, kad filmo idėja kilo iš „ob­jektyvios informacijos apie Popiežių ir Kata­likų Bažnyčią" poreikio.

Dokumentinė kino juosta pasakoja apie svarbiausius popiežiaus Benedikto XVI (Jozefo Ratcingerio) gyvenimo etapus. Fil­mo kūrėjai nusifilmuoti prikalbino ir Po­piežiaus vyresnįjį brolį monsinjorą Geor­gą Ratcingerį. Filmą televizijos žiūrovams pristatė Maskvos patriarchato atstovas. Jis padarė „realų proveržį" Rusijos žmonių širdyse. Filmo pabaigoje popiežius Bene­diktas XVI kreipiasi į žiūrovus italų ir ru­sų kalbomis: „Rusija didinga daugeliu skir­tingų aspektų - geografine platybe, senąja istorija, nepaprastu dvasingumu, įvairiopa menine išraiška"...

Šventasis Tėvas, kalbėdamas apie de­šimtmečiais trukusį antikrikščioniško komu­nistų režimo valdymą, pastebėjo, kad tas lai­kotarpis Rusijoje, kaip ir kai kuriuose ki­tuose Europos regionuose, buvo paženklin­tas „kančios ir smurto šešėliais". Tačiau tam­sybė buvo įveikta „daugelio kankinių - sta­čiatikių" ir kitų tikinčiųjų šviesos spindesio, nors jie ir žuvo baisių persekiojimų prie­spaudoje. Toks yra kankinystės ekumeniz­mas - meilė Kristui iki gyvybės aukos, „kuri vienija ir primena mums poreikį atstatyti krikščionių vienybę, skatina pareigą, kuriai Katalikų Bažnyčia yra įpareigota", - teigė popiežius Benediktas XVI. Jis prisiminė ir Maskvos patriarchato delegacijos dalyvavi­mą Vatikano II Susirinkime bei vėlesnius kontaktus su Rusijos stačiatikybe, kurie ypač suintensyvėjo pastaraisiais metais.

Priminęs tarpreliginio bei tarpkultūrinio dialogo svarbą santykyje su kitomis tikybo­mis, „tvirtai saugant savąjį identitetą", Šven­tasis Tėvas išreiškė viltį, kad tūkstantmetė bažnytinė patirtis Rusijoje praturtins „nuo­širdžia tarnyste Evangelijai ir šiandienos žmonėms". Baigdamas savo kalbą jis palin­kėjo taikos, meilės, dvasios visiems Rusijos žmonėms bei vadovams, „mylimiems bro­liams ir seserims stačiatikiams" ir jų patriar­chui, „katalikų vyskupams ir bendruome­nėms". (Tokie filmai dažniausia rodomi prieš atvykstant Popiežiui į šalį. Tačiau Rusijai Po­piežiaus vizito dar teks palaukti.)

© 2008 „XXI amžius“