Negaliu tylėti
Noriu parašyti - gal bus lengviau. Balandžio
11 dienos ankstų rytą girtas jaunuolis padarė žiaurią avariją -
autobusų stotelėje užmušė moterį, važiavusią į darbą,
taip pat buvo sunkiai sužalota jauna mergina. Tai mūsų
balsuotojų išrinkto Seimo abejingo, neatsakingo darbo rezultatai. Žmonės
dažnai nedrįsta streikuoti, nors yra nepatenkinti. Džiaugiuosi,
kad mokytojai rado jėgų ir stiprybės
streikuoti.
Seimūnai, ką gero padarėte Lietuvai ir jos
žmonėms? Aš nusivyliau, nusivylė ir daugelis Lietuvos piliečių jūsų
neatsakingo darbo rezultatais. Jūs gaunat didelius atlygimus,
įvairias priemokas, o darbo rezultatų nematyti. Atlyginimus žadėjote
kelti, bet nekeliate, o viskas brangsta, didžiulė
infliacija. Kur ta gerovė, kurią žadėjote? Saldus menas netesėti
pažadų, tiesa? Dažnai pateisinate tėvynės išdavikus, gobšuolius,
kuriems vis negana turtų, manipuliuojate nekaltais Lietuvos žmonėmis. Jiems
stengiatės padėti, ieškote įvairių, dažnai
keistų pasiteisinimų: tai didelės partijos
vadovas, tai verslininkas, kuris teršia mūsų pajūrio gražų kampelį. Vargšas" verslininkas nežino, o gal nenori žinoti, kad žmogaus teisės ir demokratija turi ribas, kad nereikia tuo piktnaudžiauti.
Jūs, išrinktieji, turėtumėte būti pavyzdžiu.
Tačiau ko galime iš jūsų pasimokyti? Gal kituose prezidento
rinkimuose pasiūlysite rinkti asmenis su padirbtais diplomais?
Iš jūsų sprendimų galima daryti išvadą, kad nebereikia mokslo
(aukštasis mokslas Lietuvoje nevertinamas), pamirštate garbingą
Lietuvos praeitį, jos kultūrą. Kažkada buvę didingi paminklai griaunami, perrašinėjama
Lietuvos istorija...
Esu labai nusivylusi ir teismų, policijos darbais.
Dirbau rinkimų agitatore, rinkimų komisijos nare, o vėliau rinkimuose buvau stebėtoja.
Žinau tą darbą, pastebėjau trūkumų, bandžiau rašyti aukštiems
pareigūnams, Seimui, laikraščiams. Bet jie negirdi, nes
nenori girdėti. Tyla. Taip ratas užsidaro... Ir vėl - nauji rinkimai,
nauji pažadai, bet jokių rezultatų. O dar nori leisti balsuoti į
Lietuvą darbams iš svetur atvežtiems žmonės, lyg neužtektų negarbingų
papirkimų. O laikinai išvykusiems į užsienį lietuviams balsuoti
neleidžiama.
Skaudu matyti, kaip laužoma priesaika, nors visiems matant viešai ir iškilmingai uždėjęs
ant Konstitucijos ranką prisiekė. Kur teisybė? Kada ji bus? Ne visus
kaltinu - yra ir gerų žmonių, kurie, deja, negirdimi... Jiems
su pagarba žemai lenkiu galvą. Suprantu,
kad jie gali pasijausti bejėgiai prieš keistą
daugumą.
Kai Lietuva išsivadavo iš rusų okupacijos,
nebuvo galo džiaugsmui, pajutus laisvę, žmogaus vertę. Rodos, kad
ir žmonės geresni, protingesni pasidarė... Dabar mane aplanko
liūdnos mintys, matant, kad viena yra kalbama, o kita
slaptai daro. Pradžioje labai
džiaugiausi žiniasklaida, rodos, geri,
reiklūs, teisingi žmonės. Dabar pamačiau
- ir jie yra paperkami. Lietuviška liaudies
patarlė sako, jog už pinigą ir velnias
šoka... Žiniasklaida gali daug ką padaryti,
bet kažin kodėl kartais daro į kitą pusę.
Prabėgs greitai metai, reikės atsiskaityti Aukščiausiajam. Stenkitės, kad jūsų
įmintos pėdos Lietuvos žemelėje būtų švarios.
Pergyvenau dvi rusų ir vieną vokiečių okupaciją.
Teko daug pamatyti, patirti. Vokiečių okupacijos metu
nelegaliai studijavau Vilniaus universiteto Medicinos
fakultete stomatologiją. Tada ten dirbo susipratę
profesoriai, jiems esu nuoširdžiai dėkinga. Visą gyvenimą dirbau pagal
savo specialybę sąžiningai, darbą stengiausi atlikti gerai,
nežiūrėdama, ar paprastas žmogelis, ar ponas... Sąžiningumo
tikiuosi ir laukiu iš jūsų, mieli Seimo nariai.
Kodėl dirbę per rusų okupaciją žmonės bijo
prisipažinti kolaboravę? Žinome, kaip sunku buvo laviruoti, kaip rusai
elgėsi su žmonėmis, kuo buvo paverstas žmogus. Garbingas
prisipažinimas ir ryšių nutraukimas yra didelis dalykas. Išdrįskite,
prisipažinkite ir toliau dirbkite Lietuvos naudai ir jos gerovei.
Tuomet niekas jums nepriekaištaus.
Norėčiau pamatyti Lietuvą, pakylančią iš duobės,
žmones vieningus, suprantančius vienas kitą, mylinčius Lietuvą,
branginančius praeitį, duodančius Lietuvai, o ne vien imančius iš jos.
Juk kaip šauksi, taip ir atsilieps. Liaudies išmintis
byloja, kad žuvis genda nuo galvos.
Artėjant rinkimams, raginu Jus, Lietuvos piliečiai,
atidžiai stebėkite renkamų asmenų darbą, netikėkite gražiais pažadais, nepasiduokite
papirkimams, nes mes turime teisę išsakyti savo nuomonę. Gražūs
poelgiai kur kas iškalbingesni už gražius žodžius.
Kazimiera ŽIŪKAITĖ-ČIAPIENĖ
Klaipėda
© 2008 XXI amžius
|