Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tyloje keliaujantis kryžius iš Ukrainos

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

400 kg sveriantis ąžuolinis kryžius nešamas Vilniaus senamiestyje

Prie kryžiaus suklupo vyskupas Juozas Tunaitis Vitalijaus SOBOLIVSKIO nuotraukos

Birželio 12-osios pavakary į Šv. Teresės bažnyčią Vilniuje buvo įneš­tas didžiulis 400 kg ąžuolinis kry­žius, kuris kitą dieną buvo perneš­tas į Dievo Gailestingumo švento­vę, o 14 dieną po rytmetinių šv. Mi­šių perneštas į Vilniaus Arkikated­rą ir pastatytas koplyčioje prieš Tu­rino drobulės kopiją. Katedroje pi­ligriminis kryžius viešės apie treje­tą savaičių, o paskui jis iškeliaus į Rygą.

Lietuva - antroji valstybė, į ku­rią atvyko Piligriminis Padėkos kry­žius iš Ukrainos, dvejus metus viešėjęs Lenkijoje. Kryžius labai sunkus, todėl iš miesto į miestą yra vežamas, o nešamas tik iš šventovės į šventovę sostinėse ar kituose mies­tuose. Misija susideda iš dviejų da­lių: Kryžiaus nešimas, Kryžiaus sta­tymas. Ši antroji dalis - tai pastan­gos, kad kiekvienoje sostinėje būtų pastatytas didelis ąžuolinis kryžius, kaip padėka Dievui už mūsų išgel­bėjimą. Ąžuolinis kryžius statomas vietoje, o ant jo uždedamas baltas išlietas (betono) kryžius su kančia. Tad ąžuoliniai kryžiai gali būti ir kiek skirtingi, bet ant jų visų turi būti uždėta vienoda kančia. Misijos iniciatorius Vitalijus Sobolivskis džiaugėsi, kad išlietos Kristaus kan­čios su kryžiumi jau yra Vokietijoje (šiuo metu Kelne, bet bus nuvežta į Berlyną) bei Maskvoje (tikimasi Kryžių pastatyti Raudonojoje aikš­tėje).

Kiekvienoje sostinėje bus kuria­mos organizacinės grupės, kurios imsis Padėkos kryžių statybos. Be­je, tokios grupės jau kuriasi dar net neapsilankius Kryžiui.

Misija vyksta žmonių surinktomis aukomis, jų finansine parama. Ta­čiau Ukrainoje tam yra sukurta vi­suomeninė organizacija „Viešpaties Jėzaus Kristaus Kryžiaus padėkos komitetas". Misijos iniciatorius ir organizatorius Vitalijus Sobolivskis, misijos metu susipažino su būsima žmona Viktorija (dabar jau turi mažytę Sofiją). Viktorija organizavo 6 kilometrų žygį po Donecką, o dabar namuose kantrybe bei maldomis remia ir palaiko vyro pastangas - kilnią misiją.

Ši piligriminė kelionė turi prie­šistorę. Džiublike (netoli Mukače-vo) dviem mergaitėms Olenai ir Marijanai 2002 m. spalio 27 dieną pasirodė Dievo Motina, kuri tarė: „Aš atėjau, kad visus suvienyčiau". Nepraėjus nė metams, 2003 metų pavasarį, kelias nuo Lvovo iki Džiubliko (300 km) pasipuošė Kry­žiaus kelio stotimis. Tai 6 metrų aukščio ąžuoliniai kryžiai sustatyti 20-40 km atstumu. Lvovo architek­tas Vitalijus Sobolivskis 2003 me­tais per Velykas nuvyko į Džiubliką ir nakvojo pas draugą prie pakabin­to Jėzaus Širdies paveikslo. Ryte bi­čiulis, kaip ir buvo prašytas, Vitali­jų pažadino. Likęs vienas, jis (ausi­mis, ir širdimi) išgirdo balsą: „Im­kit kryžių ir neškite po visas pasau­lio sostines". Tonas buvo nei įsak­mus, nei prašantis ar įpareigojantis - tai liudijimas, kad jau atėjo laikas imtis tokios veiklos. Po tokių neti­kėtų patirčių Vitalijus ėjo išpažin­ties, tarėsi su dvasininkais, kurie skatino ir laimino tokiai veiklai.

2004 m. pradžioje buvo padary­tas Kryžius būsimai piligriminei ke­lionei - tai Bogdano Nos dovana (mecenatas mirė 2008 m. gegužy­je). Kryžius pašventintas ukrainie­čiams itin brangioje stebuklais gar­sėjančioje vietoje Zarvanicoje 2004 m. sausio 8 dieną. Tačiau ąžuolinis 400 kg sveriantis kryžius neturėjo kančios, ji buvo padaryta po poros metų.

Tada Vitalijus pajuto stiprų vi­dinį troškimą nuvykti į Romą pas Šventąjį Tėvą. Tačiau iš Ukrainos kelionė į Romą sudėtinga - vizos, finansai. Ir jau čia patirta pirma ma­lonė - Lvovo aviacijos kompanijos direktorius padovanojo du bilietus į Romą (kelionei ir grįžimui). Vita­lijus Sobolivskis į Romą vyko su vie­nuoliu redemptoristu t. Michailu Kovaliu. Šventajame mieste lenkų redemptoristai 2004 m. kovo 10 die­ną organizavo susitikimą su Popie­žiumi. Šventasis Tėvas išklausė jų pasakojimo, džiaugėsi padovanota knyga apie Džiubliką ir Kryžiaus kelią ir palaimino jų veiklą - būsi­mas keliones.

Grįžę iš Romos ėmė rengtis kry­žiaus piligriminės kelionės po pa­saulio šalių sostines misijai. Prieš pi­ligriminę kryžiaus kelionę Ukraino­je buvo pastatyti trys didžiuliai kry­žiai. Ant ąžuolinių kryžių uždėtas baltas kryžius su kančia. Pirmasis kryžius buvo pastatytas 2004 m. lap­kričio 21 dieną Lvovo centre, lap­kričio 27-ą - Kijeve - Maidaneke ir sutapo su oranžine revoliucija. Tre­čiasis kryžius - gruodžio 24 dieną Donecke, prie Kijevo patriarchatui priklausančios stačiatikių cerkvės. Visi trys kryžiai pastatyti laiminant kardinolui Marijanui Javorskiui (jis reziduoja Lvove, lenkų katedroje), graikų apeigų katalikų bei stačiati­kių hierarchams. Tačiau tam, kad būtų galima pastatyti miestų cen­truose kryžius, reikėjo gyventojų palaikymo ir pritarimo. Lvove bu­vo surinkta per 10 tūkst. parašų, ne tik iš Lvovo ir Lvovo srities, bet ir kitų sričių. Parašai renkami ir Kry­žių statybai kitų valstybių sostinė­se.

2006 metais netoli Jaremčios, Tatariyo kaimo tautodailininkas Ju­rijus Ščipašaviras išdrožė Kristaus kančią piligriminiam kryžiui. Kai Vitalijus su maldininkais atvyko pas Jurijų prašyti išdrožti Kristaus kan­čią, jis pasakė, kad jau devynios die­nos jų laukia, nes kas naktį sapnuo­ja tą patį sapną. Sapne jis regi Kris­tų ir kažkokius devynis šventuosius, kurie kalba, kad ateis žmonės, ku­riems reikia padaryti kančią. Ir jį laimino būsimam darbui. Jeremčios meras Mykolą Vasiljevičius Poliš-čiukas jiems paaukojo Kristaus kan­čią. 2006 metais per Gavėnią su kry­žiumi aplankytos visos 25 Ukrainos sritys. Kiekvieną dieną buvo kitame srities centre. Piligrimystė pradėta nuo Busko (prie Lvovo), paskui pa­buvota Lvovo cerkvėse, keliauta Kryžiaus keliu į Džiubliką, Užgoro-dą, Ivano Frankivską, Černyvcus ir kitų sričių centrus.

Pasibaigus piligriminei kryžiaus kelionei po Ukrainą, kryžius pasie­kė Lenkiją. Čia kryžius Vroclove, Poznanėje, Varšuvoje ir kituose miestuose viešėjo dvejus metus. 2008 m. gegužės 13 d. - Švč. Mer­gelės Marijos pasirodymo Fatimo-je dieną - kryžius atneštas į Šv. Onos bažnyčią Varšuvoje, iš Varšu­vos pasiekė Kelcus, o iš ten atvež­tas į Lietuvą.

Lietuvoje kryžius buvo trijose la­bai svarbiose sostinės šventovėse: Aušros Vartuose, Dievo Gailestin­gume ir Arkikatedroje.

Kryžiaus piligriminės kelionės iniciatoriaus ir organizatorius V. So­bolivskis pasakojo, kad jau turi pra­šymą atvykti į Libano sostinę Bei­rutą.

O iš Lietuvos planuojama pa­siekti Rygą, Taliną, po to Skandi­naviją, Islandiją, Airiją, Angliją, Rytų ir Vakarų Europą, Afriką, Toli­muosius ir Artimuosius Rytus, Australiją, Okeaniją, Pietų ir Siau­rės Ameriką, Rusiją, Baltarusiją.

Misija neturi nuolatinio dvasi­ninko, nors norinčių talkinti ne­trūksta. Prieš metus Medžiugorjėje V. Sobolivskis susipažino su len­kų kilmės dvasininku t. Christofu Sikackiu, dirbančiu Charkovo die­cezijoje Mirefoje (40 km nuo Char­kovo). Jis nori ten pastatyti neįga­liems seneliams globos namus. Ku­nigas piligriminį padėkos kryžių at­lydėjo į Lietuvą, kartu su Švč. Tre­jybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Ja-chimec, OSBM, aukojo šv. Mišias Dievo Gailestingumo šventovėje, pasakė pamokslą.

Pamokslininkas pažymėjo, kad pa­saulis, pamiršęs kryžių, pilnas kan­čios, apgailestavo, kad jaunimas nenori nešti kryžiaus, nes tai ne­reikalinga kančia ir Dievą priima kaip kryžių - kančią. Tad nuima kryžius savo namuose nuo kamba­rio sienų, netgi ligoninėse, nes tai „nereikalinga kančia". Žmogus trokšta vis daugiau malonumų, naujausių daiktų, vis tobulesnės technikos.

Ši kelionė, kaip sakė pamoksli­ninkas, turi iškelti kryžiaus svarbą kiekvieno gyvenime. Kiekvienas tu­rime galvoti ir nešti savo kryžių, pri­simindamas Kristaus žodžius - jei nori sekti mane, imk savo kryžių... Jėzus nori, kad mes juo sektume, nebijotume kryžiaus. Todėl, jei gal­vojame apie išgelbėjimą, viską tu­rime pradėti ir užbaigti Kryžiaus ženklu. Kristus ant Kryžiaus - tai mūsų išgelbėjimas ir išsigelbėjimas. Nėra Dievo Gailestingumo be nu­kryžiavimo. O po Kryžiumi - Die­vo Motina. Jėzus neša Kryžių ir kar­tu kiekvieną mūsų. Padėkos pilig­riminis kryžius eina tyloje, kaip ir Kristus keliavo, atvykdavo, kai vie­tiniai žmonės nesitikėdavo. Ir mes visi čia susirinkę, su giesmėmis nešime kryžių į kitą Lietuvos sostinės šventovę - Katedrą, kad ten prie jo galėtų suklupti kiekvienas, trokš­tantis išganymo.

Po šv. Mišių padėkos piligrimi­nį kryžių į Arkikatedrą nešė vyrai ir moterys, seserys vienuolės ir uk­rainiečiai kunigai...

Piligriminis kryžiaus žygis yra skirtas paminėti Kristaus mirties ir Prisikėlimo 2000-uosius metus (33 - 2033). Norima, kad 2033 metais per didžiąją Gavėnios savaitę, kai jau bus apkeliautos visų pasaulio valstybių sostinės ir ten pastatyti kryžiai, tų valstybių žmonės gausiai susirinktų prie savo pastatytų kry­žių ir kartu padėkotų Dievui už mūsų išgelbėjimą. Tad visame pa­saulyje vienu metu į dangų kilda­ma padėkos malda mus visus su­vienytų tikėjime ir meilėje.

Si Misija liudija, ką gali nuveik­ti vienas žmogus, jei jo veikla nu­kreipta tikėjimo liudijimui, jo gili­nimui, Dievo meilės sklaidai ir Kristaus kryžiaus garbinimui.

Pasimelsti prie piligriminio pa­dėkos kryžiaus iš Ukrainos gali­ma Vilniaus Arkikatedroje. Čia, kaip jau minėta, jis bus pastaty­tas koplyčioje šalia Turino drobu­lės kopijos.

© 2008 „XXI amžius“